Grindų betonavimas yra paprasčiausias būdas įrengti lygias ir patikimas grindis. Net ir smulkiausios detalės lemia, ar grindys bus lygios, ar betonas suskeldės, kaip jis tarnaus ilgą laiką. Dažniausiai pasitaiko grindų betonavimas ant grunto, grindų betonavimas ant senų grindų arba perdangos ir pramoninių grindų betonavimas. Betono padavimas į objektą žarnomis gana dideliu atstumu. Straipsnyje bus parodoma kaip betonuojamos privataus namo grindys ant grunto įrengiant šildomas grindis. Taip pat parodysime kaip betonuojamos pramoninės grindys kurioms taikomi didžiausi reikalavimai.
Privačių namų grindys dažniausiai betonuojamos smėlbetoniu. Tai greita, ekonomiška ir patikima grindų įrengimo sistema. Grindys gali būti šiltintos, su vamzdine ar kabeline šildymo sistema, paruošiamos vinilo klijavimui ar plaukiojančių grindų klojimui. Betoninių grindų trūkumas tai gana ilgas laikas reikalingas jų džiūvimui prieš klojant grindų dangą. Taip pat ilgai trunkantis drėgmės pasišalinimas iš patalpų.
Smėlbetonio grindų parinktys ir pagrindai
Ant sausos ar šlapios pagrindų sluoksnių galima įrenginėti šildomas grindis. Naujuose namuose dažniausiai betonuojama ant grunto. Įrengiant pamatus augalinis gruntas pašalinamas, pamatai dažniausiai įrengiami ant sutankinto žvyro pagrindo. Prieš pradedant statybos darbus į erdvę tarp pamatų supilamas žvyro sluoksnis. Žvyras tankinamas vibrovolais, gali būti kiek drėkinamas, vėl lyginama. Betonavimo darbai atliekami prieš lubų ir sienų apdailą, tai leis paprasčiau atlikti vidaus darbus ir betonas pradžius iki grindų įrengimo darbų. Žvyro storis priklauso nuo motininio grunto savybių. Sutankintas žvyras išlyginamas liniuotėmis lotais. Ant žvyro gali būti klojama geotekstilė kai aplink pastatą gerai veikiantis drenažas. Jei drenažo nėra, verta pakloti hidroizoliacinę plėvelę - dažniausiai 200 mikronų juoda polietileno plėvelė. Ji apsaugo nuo gruntinio vandens ir neleidžia grunto dalelėms patekti į šiltinimo sluoksnį.
Patalpų inžinerinių tinklų pravedimą palengvina jų pravedimas po grindimis. Kanalizacija, vandentiekis, elektros instaliacija pravedama po sutankinto žvyro sluoksniu ir išdėstoma pagal projektą. Šildymo vamzdeliai klojami ant specialios izoliacinės plėvelės paklotos ant šiltinimo sluoksnio. Ant šiltinimo klojamas armavimo tinklas, prie kurio tvirtinami šildymo vamzdeliai. Vietoj tinklo gali būti naudojamos formuotos polistireninio putplasčio plokštės iš neoporo (gamintojas Šilputa). Vamzdeliai klojami spiralės arba gyvatėlės forma, laikantis tolygaus žingsnio - dažniausiai kas 10-20 cm, priklausomai nuo šiluminio poreikio. Visi kontūrai atvedami į grindinio šildymo kolektorių. Kolektorius jungia tiekimo (karšto) ir grįžtamojo (šalto) vandens kontūrus. Prieš betonavimą reikėtų sistemą užpildyti vandeniu ir atlikti slėgio bandymą - paprastai 1,5 karto didesniu slėgiu nei bus naudojamas eksploatacijoje.
Smėlio-betono mišinio sudėtis ir maišymas
Ant išvedžiotų vamzdžių liejamas betono arba smėlbetonio sluoksnis, kurio storis virš vamzdžių turėtų būti ne mažesnis nei 3,5 cm. Po betonavimo reikalingas apie 4 savaičių natūralus džiovinimo laikotarpis. Grindys dažniausiai šiltinamos EPS 70 polistireniniu putplasčiu. Jo pilnai pakanka buitiniams grindims. Skaičius reiškia, kad polistireninis putplastis gali atlaikyti 7 tonas į kvadratinį metrą. Dažniausiai dedamas polistireninis putplastis dviem sluoksniais: apatinis storesnis 20 cm, viršuje - papildomas sluoksnis, po kuriuo dedama plėvelė.
Prieš betonavimą išklojama armatūra. Ji apsaugo nuo įtrūkimų ir sustiprina grindų struktūrą. Armatūra gali būti metalinė arba stiklo pluošto, stiklo bazalto, kompozicinė. Stiklo pluošto armatūros lengvesnės bei neveikiamos korozijos. Armatūra pakeliama nuo paviršiaus ant laikiklių. Fibro pluoštas dažniausiai naudojamas ten, kur betonuojamas plonas grindų sluoksnis - iki 5-6 cm storio. Tokiu atveju armatūros tinklas dažnai fiziškai netelpa arba jo negalima tinkamai pakelti nuo pagrindo, todėl jo nauda tampa abejotina. Fibro pluoštas tolygiai pasiskirstydamas visame betono tūryje leidžia efektyviai kontroliuoti mikroįtrūkimų susidarymą ir veikia kaip pagrindinis armavimo elementas.
Privatiems grindų betonavimo darbams dažniausiai naudojamas vietoje objekte maišomas smėlbetonio mišinys, kurio sudėtis orientuota į pakankamą stiprį ir praktišką įrengimą. Tipinė proporcija mišiniui: 1 tona smėlio, 200 kg cemento ir apie 120 litrų vandens. Toks mišinys dažniausiai ruošiamas Putzmeister tipo įranga tiesiog statybos aikštelėje. Smėlis į objektą atvežamas biriame pavidale savikroviais sunkvežimiais. Rekomenduojama naudoti plaunamą sijotą smėlį, ypač jei siekiama geresnio sukibimo ir tvirtesnio paviršiaus. Maišymo įrenginyje smėlis, cementas ir vanduo kombinuojami ir suslėgtu oru per žarnas paduodami tiesiai į betonuojamas patalpas.
Aukščių nustatymas ir kontūrinė įtvirtinimas
Grindų betonavimas smėlbetoniu pradedamas nuo tikslų aukščių nustatymo visose patalpose. Aukščiams pažymėti naudojami vandens gulsčiukai, dar dažniau lazeriniai nivelyrai, leidžiantys horizontalią plokštumą perkelti aplink visą patalpos perimetrą. Prieš pilant betoną, prie sienų, kolonų ir kitų kietų elementų dažniausiai klijuojama arba pritvirtinama atskyrimo juosta - tamprus kraštinis barjeras, kuris leidžia betonui plėstis ir trauktis be įtampos sankaupų. Perimetru išlieti juostiniai ruožai formuoja tvirtą kontūrą, į kurį remiamasi vėliau pilant betoną į centrinę patalpos dalį. Išlietą betoną darbininkai lygina su liniuotėmis lyginimo lotais, laikydamiesi pažymėtų aukščių ir remdamiesi į suformuotas kraštines zonas. Po pirminio išlyginimo atliekamas tankinimas ir paviršiaus užtrynimas, kad betono struktūra būtų vientisa, o paviršius - mechaniškai atsparus.
Užtrynimas, kietinimas ir paviršiaus paruošimas
Tankinimas atliekamas naudojant specialius betonavimo batus ir plienines trintuves. Grindų užtrynimas leidžia idealiai išlyginti paviršių. Toks paviršius yra tinkamas plaukiojančių grindų įrengimui. Skaičiuojama, kad kiekvienam centimetrui betono storio reikia apie vienos savaitės džiūvimo, todėl standartinis 6 cm storio smėlbetonio sluoksnis visiškai išdžiūsta per 6-7 savaites. Ant išbetonuotų grindų galima montuoti beveik visas populiariausias grindų dangas, tačiau kiekviena jų turi savo reikalavimus pagrindo paruošimui, ypač jei įrengtas grindinis šildymas.
Grindų danga ir šildymas
Vinilas - danga, kuri ypač jautri pagrindo nelygumams. Prieš klijuojant vinilines grindis, betono paviršius turi būti visiškai lygus, šlifuotas, išglaistytas ir kruopščiai nuvalytas nuo dulkių. Jei įrengtas grindinis šildymas, būtina naudoti vinilinę dangą, pažymėtą kaip tinkamą šildomoms grindims. Laminatas - populiari Lietuvoje dėl kainos ir paprasto montavimo. Jei po betonu įrentas vamzdinis grindinis šildymas, rinktis laminatą, tinkamą šildomoms grindims, ir naudoti šilumai laidų paklotą, neužkertantį kelio šilumos sklaidai. Tuo tarpu, jei vamzdinis šildymas neįrengtas, infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelė gali būti klojama tiesiai ant betono, naudojant specialų paklotą. Parketlentės montuojamos su paklotu arba klijuojamos tiesiai ant betono. Jei betonas yra ant šildomo pagrindo, rekomenduojama rinktis daugiasluoksnes parketlentes, kurios mažiau reaguoja į temperatūrų svyravimus. Ant šiltojo pagrindo plokštės galima kloti lamintas arba vinilines dangas, priklausomai nuo dangos galimybės leisti šildymą pasisklaidyti.
Betono kaina grindų betonavime apima daugybę sudedamųjų dalių: žvyro ir smėlbetonio atvežimą, krautuvų ir įrangos nuomą, vibroplo šlifavimą, armavimo tinklo kainą ir kt. Pramoninėms grindims keliami griežtesni reikalavimai: jose turi atlaikyti dideles taškines apkrovas, transporto judėjimą ir ilgalaikę eksploataciją be deformacijų ar įtrūkimų. Suderintas darbas, įranga ir komanda leidžia išbetonuoti apie 1500 m2 grindų per parą naudojant Somero S-940 lazerinę lyginimo mašiną. Iš pradžių darbus pradeda pagrindo lyginimas ir tankinimas, o skaldos storis dažniausiai nustatomas projektavimo metu - apie 15 cm storio. Pramoninių grindų pagrindas iš sutankintos skaldos, ant jos - lyginantis smėlio sluoksnis. Krautuvas pagreitina darbus, atveža smėlį ir atlikia pirminį išlyginimą. Kai skaldos sluoksnis paruoštas, ant jo supilamas 2-5 cm smėlio sluoksnis, o ant paruošto pagrindo - polistireninio putplasčio sluoksnis, kurio storis priklauso nuo reikalaujamos šiluminės varžos. Ant šiltinimo visame grindų plote klojama polietileno plėvelė ~200 mikronų storio. Jos tikslas - ne apsauga nuo drėgmės, o atskirtis tarp šiluminio sluoksnio ir betono. Kai šiltinimo sluoksnis ir plėvelė paruošti, kitas svarbus etapas - armavimo konstrukcijų išdėstymas. Vietoj klasikinio armatūros tinklo vis dažniau naudojama polipropileninė fibra įmaišoma į betoną mazge, kuri padeda sumažinti mikroįtrūkimus, stabilizuoja struktūrą ir gerina paviršiaus vientisumą.
Pagrindiniai reikalavimai dėl pagrindo ir drenažo
Grindų pagrindas turi būti sutankintas ir lygus, naudojamas drenažas arba hidroizoliacinė plėvelė, kad būtų išvengta drėgmės patekimo į šiltinimo sluoksnį. Pagrindą gali sudaryti skaldos sluoksniai, smėlis, keramzitas ar akmens vata, priklausomai nuo projektinių sprendimų. Ant drenažo maišomi šaltojo vandens tarpusavyje sujungti kontūrai, o jei drenažo nėra - įrengiama hidroizoliacija. Pagrindo lyginimas ir sutankinimas - būtinas etapas prieš betonavimą ar kitų dangų montavimą, siekiant apsaugoti nuo pelėsio ar įtrūkimų.
Kamuolių ir nuolydžių formavimas
Nuolydžių formavimas garažuose, katilinėse ir pan. reikalingas norint užtikrinti vandens nutekėjimą. Rekomenduojamas nuolydis 1-2% (1-2 mm per 1 m). Didesniam nuolydžiui (3-4%) galima naudoti smėlio epoksidinį mišinių arba tvirtą cementinį mišinį, klijuojamą prie seno pagrindo. Todėl grindų nuolydžiai turi būti tiksliai suplanuoti ir atitikti projektą.
Kiekybinės detalės ir medžiagos
- Smėlis: plaunamas,10-20 mm frakcijos; turi būti švarus ir be priemaišų.
- Cementas: Portland cementas, užtikrinantis rišamąjį sluoksnį, dažnai naudojamas su fibros ar pluoštu papildoms savybėms.
- Fibra: polipropileno arba mineralinis pluoštas - mažina mikroįtrūkimus ir pagerina atsparumą šalčiui.
- Plastifikatoriai: pagerina mišinio elastingumą ir atsparumą įtrūkimams.
- Armavimo tinklas arba fibro pluoštas: užtikrina mechaninį atsparumą ir atsparumą įtempiniams pokyčiams.
- Polietileno plėvelė: hidroizoliacijos ir perėjimo tarp sluoksnių atskyrimui.
- Putplastis EPS arba XPS, akmens vata: šilumos izoliavimui.
- Betono mišinio dydžiai: 1 kv.m pločiai 5 cm storio - apie 20-25 kg cemento (apytiksliai).
Profesionalų patarimai ir klaidos
Nepamirškite, kad vinilo dangos šviesinimas reikalauja visiško pagrindo išlyginimo, o šildomoms grindims naudoti tik atitinkamus plėvelės ir paklotus. Netinkamai įrengtas pagrindas arba netikslus aukščių matavimas gali lemti įtrūkimus ar netolygaus sluoksnio susidarymą. Džiūvimo laikotarpis priklauso nuo betono storio ir aplinkos sąlygų: standartinis 6 cm storio smėlbetonio sluoksnis išdžiūsta per 6-7 savaites. Po džiūvimo galima klijuoti grindų dangą, tačiau reikia laikytis dangos gamintojo instrukcijų ir užtikrinti, kad paviršius būtų tolygiai išdžiuvęs.
Pramoninėms grindims taikomas didesnis dėmesys: lazerinės lyginimo mašinos tikslumas, šlifuojamas paviršius, kietikliai (sauso arba skystieji) ir galimas pielaidų sluoksnis. Mineraliniai paviršiaus kietikliai, sauso pabarstai ir skystieji kietikliai padidina atsparumą dilimui ir sumažina dulkimą. Dėl šių medžiagų įvedimo paviršius įgauna didesnį atsparumą įvairioms cheminėms medžiagoms ir tampa lengvai valomas. Tarptautiniai standartai padeda klasifikuoti paviršiaus atsparumą pagal DIN reikalavimus.
VidausДaugiausiai naudojamos grindų dangos po betonavimo
Vinilas, laminatas, parketas ir kitos dangos montuojamos priklausomai nuo pastato tipo ir šildymo sistemos. Vinilas reikalauja labai lygų pagrindą; laminatas leidžia šildomoms grindims būti patvariai ir ekonomiškai. Parketą rinktis reikia atsižvelgiant į šilumos plėtotę - daugiasluoksės plokštės ar laminas dėl mažesnių temperatūrų svyravimų tinka šildomoms sistemos dalims.
Į ką atsižvelgti rinktis betono mišinio kokybę
Kiek bus cemento - svarbus klausimas dėl grindų pažangos ir tvirtumo. Vidutiniškai 20-25 kg cemento vienam 1 m2 ploto grindų betonavimui su 5 cm storio sluoksniu. Sauso mišinio naudojimas leis greičiau atlikti darbus. Svarbu užtikrinti, kad vanduo būtų švarus ir nenaudotinas su priemaišomis. Maišymo procesas turi būti nuoseklus: naudoti betono maišyklę arba pagal poreikį kastuvą, o sunaudoti mišinį per 1-2 valandas prisitaikant prie aplinkos sąlygų. Grunto sutankinimas ir lyginimas - būtini veiksmai, padedantys išvengti sėdimo požymio ateityje.
Verta paminėti, kad kokybiškas grindų betonavimas yra kompleksinis procesas: nuo pagrindo paruošimo iki galutinio paviršiaus užtrynimo ir džiūvimo. Profesionaliai įrengtos grindys užtikrina stabilumą, patogumą ir ilgaamžiškumą, todėl itin svarbu laikytis technologinių nurodymų ir naudoti kokybiškas medžiagas.
Pristatytos temos pagrindą sudaro šios dalys: pagrindas ir hidroizoliacija, šiluminės sistemos įrengimas, armavimas, šlifavimas, paviršiaus kietinimas, džiūvimo sąlygos, dangų montavimo ypatumai ir kainų struktūra. Aptartos medžiagos - smėlis, cementas, vanduo, plėvelės, izoliacijos sluoksniai, šiluminės plokštės, armavimo tinklai, fibro pluoštas ir plastifikatoriai - sudaro pagrindinę betoninių grindų įrangą ir užtikrina patvarumą bei ilgalaikiškumą.
Bandyme įvertinti kubinius keliamus poreikius ir projektą verta kreiptis į profesionalus, kurie gali pateikti konkrečias rekomendacijas atsižvelgiant į patalpos paskirtį, šildymo tipą, grindų dangos pasirinkimą ir klimato sąlygas. Tinkamas pagrindas, kokybiškas mišinys ir tikslus įrengimas užtikrina, kad grindys tarnaus dešimtmečius, būti patikimos bei lengvai prižiūrimos.
tags: #grindu #betonavimui #naudojamas #smelis