Sušildyti grindų konstrukciją galima keliais būdais: elektriniais kabeliais, grindyse esančiais kanalais pučiant šiltą orą, grindyse įmontuotais vamzdeliais, kuriais cirkuliuoja šiltas vanduo. Plačiausią pritaikymą įgavo šildymas elektra ir vandeniu. Šiltas vanduo, tekėdamas grindyse esančiais vamzdeliais, sušildo betono masę, supančią vamzdelį. Betonas, pasižymintis geru šilumos laidumu ir didele šilumos akumuliacija, užtikrina, kad grindų paviršius šyla vienodai. Šiltas grindų paviršius sušildo patalpos orą. Šiltas oras kildamas nuo grindų paviršiaus maišosi su patalpos oru ir palaipsniui vėsta.
Patalpos turi būti apsaugotos nuo lauko oro poveikio. Jeigu grindys nelygios, naudoti savaime išsilyginančius skiedinius. Grindys pradedamos kaitinti ne anksčiau nei po 21 d. Grindys pradedamos šildyti 25 °C temperatūros vandeniu. Vandens temperatūra šildymo sistemoje iki projektinės keliama ne daugiau kaip 5 °C per parą. Grindys aušinamos atvirkščia kaitinimui tvarka (žr. Šiluminis - techninis skaičiavimas).
Pagrindiniai šildymo šaltiniai ir jų išskirtinumas
Pagrindinis šiluminio - techninio skaičiavimo tikslas yra nustatyti vandens, tekančio vamzdeliais, temperatūrą ir horizontalų atstumą tarp grindų konstrukcijoje išdėstytų vamzdelių. Įvairiuose projektuose vandens temperatūrą vamzdeliuose galima sutikti 35 - 55 °C ribose. Atstumas tarp vamzdelių svyruoja 10 - 30 cm ribose. Reikia žinoti, kad prie didelių įstiklintų paviršių vamzdelius grindyse būtina kloti tankiau. Tai daroma grindų ruože, kurio plotis 1 m. Betonas, kuriuo užpilami vamzdeliai, turi sudaryti tam tikro storio sluoksnį. Praktikoje nustatyta, kad optimalus betono sluoksnis sudaro 6,5 cm. Šiuo atveju betono storis virš vamzdelio yra apie 4,5 cm. Į betono masę, prieš juo užliejant grindis, dedamas plastifikatorius. Jo paskirtis - padaryti betoną vienalyčią, pašalinant oro burbuliukus ir sumažinant skilinėjimo tikimybę.
Grindų konstrukcijoje tarp perdangos ir betono sluoksnio turi būti dedama šilumos izoliacija. Grindyse tarp patalpų, kurių oro temperatūros yra vienodos, įrengiamos šilumos izoliacijos storį siūloma priimti 3,2 ÷ 3,5 cm, jei naudojamas polistirolis. Jei tarp patalpų oro temperatūrų skirtumas 5 °C, izoliacijos storis skaičiuojamas priimant, kad šilumos izoliacijos reikalaujama šiluminė varža turi būti ne mažesnė 1,25 m²K/W, jei skirtumas 10 °C - ne mažesnė 2,62 m²K/W. Gali būti, kad šildomos grindys montuojamos ant grunto, tuomet izoliacijos sluoksnio šilumos varža turi būti ne mažesnė 2,86 m²K/W. Šis storis taip pat turi būti naudojamas, kai temperatūrų skirtumas tarp patalpų viršija 10 °C.
Temperatūrinės siūlės. Dažnai, net ir teisingai atlikus skaičiavimus ir kruopščiai įrengus šildomas grindis, neįvertinamas betono tūrio plėtimasis. Betonas šildomas plečiasi, todėl atsiranda vidiniai įtempimai. Be to, besiplečiantis betonas remiasi į patalpų sienas, o tai jau pavojinga! Siekiant išvengti neigiamo besiplečiančio betono poveikio, būtina įrengti temperatūrines siūles. Jos pirmiausia įrengiamos visu patalpos perimetru ir durų angose. Temperatūrinių siūlių įrengimui gali būti naudojamos įvairios izoliacinės medžiagos, kurios yra elastingos ir turi grįžtamąją deformaciją. Dažniausiai naudojama pūsto polietileno juostos, kurių storis apie 1 cm.
Kai šildomų grindų plotas be skersinės temperatūrinės siūlės negali būti didesnis nei 30 m². Jei vienas patalpos matmenų yra didesnis už 8 m, taip pat reikia įrengti temperatūrinę siūlę. Temperatūrinė siūlė skersai patalpos taip pat įrengiama, kai patalpos ilgio ir pločio santykis didesnis už 2:1.
Mišrios šildymo sistemos ir valdymas
Mišrios šildymo sistemos. Jeigu grindimis šildoma tik dalis pastate esančių patalpų, o kitos šildomos įprastu būdu - radiatoriais, būtina, kad šildymo sistemoje cirkuliuotų dviejų temperatūrų vanduo. Priklausomai nuo lauko oro temperatūros pokyčių keičiasi ir paduodamo į šildymo sistemą vandens temperatūra, kuri šalčiausiu šildymo periodo metu gali siekti 90 ÷ 95 °C, kai tuo tarpu paduodamo į šildomas grindis vandens temperatūra neturėtų viršyti 55 °C. Todėl būtina turėti galimybę ruošti atitinkamos temperatūros vandenį šildomoms grindims. Tam būtina naudoti trijų arba keturių eigų maišytuvą šildomų grindų kontūrui. Maišytuvo paskirtis - iš šildomų grindų grįžtantį vandenį tam tikru santykiu sumaišyti su paduodamu į grindų šildymo sistemą vandeniu ir gauti reikiamos temperatūros vandenį.
Maišytuvo valdymui naudojama elekromechaninė pavara, kuri valdymo signalus gauna iš valdiklio. Turint įsirengus šildymo generatorių, kuris yra skirtas darbui žemomis temperatūromis (pvz. šilumos siurblys) arba jomis dirba efektyviau (pvz. dujinis kondensacinis katilas), radiatorius patariama parinkti atsižvelgiant į žemesnę paduodamo į šildymo sistemą vandens temperatūrą. Tačiau yra ir trūkumų - tokiu atveju radiatoriai turi būti ženkliai didesni, dėl ko užima daugiau vietos, o taip pat ir brangesni - padidina įsirengimo kaštus.
Kai šildomų grindų plotas yra nedidelis, naudojamas ventilis su specialia termostatine galva, apribojančia grįžtamo vandens temperatūrą. Ventilis statomas ant grįžtamojo vamzdžio ir automatiškai reguliuoja vamzdeliuose cirkuliuojančio vandens kiekį, tuo užsitikrinęs užduotos grįžtamojo vandens temperatūros palaikymą. Tam, kad avarijos atveju išvengti aukštos temperatūros vandens grindų šildymo kontūre, būtina įrengti automatinį paduodamos į šildomas grindis vandens temperatūros ribotuvą. Patartina avarinį ribotuvą nustatyti 60 °C temperatūrai. Pasiekus tokią temperatūrą, jis automatiškai nutrauks vandens cirkuliavimą grindyse sumontuotuose vamzdeliuose, kol nebus pašalintas įvykęs gedimas.
Norimos kambario temperatūros palaikymas. Norint palaikyti patalpoje norimą oro temperatūrą, būtina reguliuoti šildomų grindų atiduodamos į patalpą šilumos srauto kiekį. Tam tikslui ant vidinės sienos maždaug 1,5 m aukštyje montuojamas kambario temperatūros reguliatorius. Juo nustatoma norima palaikyti patalpos oro temperatūrą. Šis reguliatorius ne tik matuoja oro temperatūrą, bet ir reguliuoja šilumos kiekį, patenkantį į šildomų grindų vamzdyną. Tam tikslui ant grindų šildymo kolektoriaus atšakų montuojamos elektroterminės pavaros, arba jeigu kolektoriaus nėra, ant vamzdelių į patalpą atšakos dedamas ventilis su elektrotermine pavara, kuriuo kambario temperatūros reguliatorius reguliuoja šilumos pralaidumą. Taip pat galima naudoti ir programuojamą savaitinį kambario temperatūros reguliatorių. Jo pagalba galima užprogramuoti temperatūros pokyčius ne tik vienai parai, bet ir visai savaitei.
Klaidos ir praktiniai patarimai
Opia problema - teisingas grindinio šildymo projektavimas ir montavimas. Teisinga darbų eiga būtų sekanti: baigus grindų betonavimo darbus, grindys pradedamos šildyti ne anksčiau po 21 dienos, į sistemą tiekiant 25 °C vandenį. Vandens temperatūra turi būti keliama ne daugiau kaip 5 °C per parą. Pasiekus maksimalią leistiną vandens temperatūrą (55 °C), ji turi būti išlaikoma 4 dienas, o po to žeminama atvirkštine tvarka.
Atliekant įrengimo darbus būtina užtikrinti, kad betoninis pagrindas būtų visiškai išdžiūvęs, antraip džiūdamas jis skeldės ir gadins grindų dangą. Labai svarbu pasirinkti tinkamą dangą, kuri gerai praleistų šilumą ir neigiamų nuodų neišskleistų į patalpą. Grindys įšyla ir atvėsta labai lėtai, todėl būtina skirstyti plotą į zonas, kurias galima reguliuoti atskirai. Nors prietaisai ir automatika kainuoja, taupyti šioje vietoje nereikėtų.
Šildomos grindys vasaros metu gali atlikti patalpų aušinimo funkciją. Tai įgyvendinama leidžiant šaltą vandenį per vamzdžius vasaros laikotarpiu. Kilnojant į aukštesnes apkrovas, svarbu laikytis salygų dėl taupymo ir kokybės.
Kainos ir praktiniai klausimai
Kaip įsirengti šildomas grindis? Daug kas priklauso nuo pagrindo: dažnai namuose svarbu iš anksto planuoti vamzdžių išsidėstymą, pasirinkti tinkamas medianas ir įrengti kolektorių su reikiama kontūro skaičiumi. Kai kuriose situacijose gali būti domina sausos sistemos (sausos grindys) ar įvairių tipų kabeliai ir kilimėliai. Pasirinkimą įtakoja grindų danga, patalpų plotas ir užtikrinamas komfortas.
Šildymo sistemų kainas ir įrengimo laiką dažnai lemia kontūrų ilgiai, vamzdžių diametrai ir pasirinktos sistemos tipas. Dažnai domina: ar reikia maišymo mazgo, ar užtenka paprasto kolektoriaus su degamačiais, kokie vamzdžiai tinkami 16 mm ar 18 mm, kiek kontūrų reikia 80 m2 plotui ir t. t. Detalės priklauso nuo projekto specifikos, todėl rekomenduojama konsultuotis su profesionalais.
Techniniai patarimai ir rekomendacijos
- Grindų šildymo įrengimas reikalauja patikimos projekto parengimo ir kruopštaus montavimo laikymosi instrukcijų.
- Prieš pradėdami šildyti, palaukite, kol betonas pilnai sukietės (mažiausiai apie 4 savaites). Po betonavimo vienu sluoksniu ar dviem sluoksniais būtina laikytis reikalavimų dėl armavimo tinklų ir fiksavimo juostų.
- Kreipkitės į specialistus dėl tikslių skaičiavimų, atsižvelgdami į patalpas, šilumos nuostolius ir dangos šilumos varžą.
- Ką daryti, jei grindų danga keičiasi (plytelėms ar laminatui)? Rinktis dangą, kuri turi tinkamą šiluminę varžą (0,15 m²K/W ar mažesnę).
- Svarbu užtikrinti, kad kabeliai ar vamzdžiai nebūtų po baldais ar sienomis, kuri trukdo šilumos sklaidai.
Paketiniai sprendimai ir praktiniai klausimai iš klientų praktikos
Naujoje statybose dažnai svarbu: ar įmanoma įrengti grindinis šildymas ant medinės perdangos, ar reikalingas vandens kontūras, ar reikalinga galimybė reguliuoti temperatūrą su kolektoriaus pagalba? Atsakymai priklauso nuo perdangos tipo ir būsimo baldų išdėstymo.
Geros praktikos patarimai: jei grindų plotas didelis, dalinkite jį į zonas; naudokite programojamus termostatinius sprendimus, arba elektrotermines pavaras ant kolektoriaus šakų; įdėkite avarinį ribotuvą, kad avarinė situacija sustabdytų vandens cirkuliavimą; reguliariai tikrinkite sistemos kabelių izoliaciją ir varžą prieš užliejant grindis.
„Uponor“ sausa grindinio šildymo sistema – konstrukcija ir valdymas
Pasirinkus grindų šildymo kilimėlius ar kabelius, būtina laikytis gamintojo rekomendacijų dėl įrengimo žingsnių, atstumo tarp vijų, izoliacijos, ir saugumo reikalavimų. Tinkamas projektavimas, kokybiški komponentai ir kruopštus montavimas užtikrina patikimą ir efektyvų darbą.
- Parengti išsamų namo planą, apskaičiuoti bendrąją galios poreikį ir atsižvelgti į dangos šiluminę varžą.
- Nustatyti vamzdžių ar kabelių išridimą, atstumus nuo sienų ir tarp vijų.
- Paruošti betono sluoksnį, užtikrinti tinkamą armavimo tinklo tvirtinimą ir plastikinių intarpų naudojimą.
- Įrengti temperatūrines siūles ir uždengti jas plėvele, kad nepasiektų izoliacijos.
- Sumontuoti kolektorių (jei reikia) ir reguliuoti debitomatį bei pamatyti galimybes su programuojamais termostatais.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima naudoti 18 mm vamzdį? Taip, tai dažnas pasirinkimas; naudoti 16 mm ar 18 mm priklauso nuo projekto ir kontūro ilgų. Kiek kontūrų - tai priklausomai nuo kambario plotų ir šilumos nuostolių. Kuri šildymo sistema geresnė - grindinis ar radiatorinis? Atsakymas priklauso nuo namo projekto, energijos šaltinių ir pageidaujamo komforto lygio; dažnai besąlygiškai rekomenduojama derinti oras-vanduo šildymą su grindų šildymu tam, kad pasiektumėte optimalų energijos panaudojimą.