Savanorių-Giraitės lietaus nuotekų tinklų rekonstrukcija ir Pietinio aplinkkelio estakadų įrengimas žiedo viršuje atvėrė naują paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, kuri buvo prijungta prie esamo kolektoriaus. Tai reiškia, kad į kuklių pajėgumų kolektorių buvo nukreipti nauji didžiuliai lietaus vandens srautai iš 6 eismo juostų gatvės.
Projektas numatė ne tik esamų paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukciją, bet ir naujų valymo įrenginių įrengimą bei išvalytų nuotekų monitoringo sistemos diegimą. Planuojama įdiegti išleidžiamų nuotekų užterštumo parametrų stebėsenos sistemą, kuri realiu laiku perduos duomenis į centrinės UAB „Grinda“ dispečerinės SCADA sistemą, dirbančią 24 valandas per parą.
Siekiama sumažinti potvynius ir užliejimus
Esant nors vienam viršijimui, budintis darbuotojas dispečerijoje galės nuotoliniu būdu sustabdyti išleidžiamą užterštų nuotekų srautą suaktyvindamas elektrifikuotus uždorius. Tokiu būdu didelio skersmens kolektoriuje įvyksta patvanka, kol bus rastas teršalų židinys. Dėl šio mechanizmo tikimasi, kad potvyniai sostinėjebus ženkliai mažiau involinūs per liūtis.
Anot Vilniaus mero Valdo Benkunsko, nuo šiol Vilniuje per liūtis nebebus užtvindytos gatvės, kaip būdavo anksčiau. „Jeigu prisimintume, kas buvo prieš 5-7 metus Vilniaus centre per vasaros liūtis, kaip plaukdavo mūsų visos gatvės ir dažnai vilniečiai juokaudami baidares net nusitempdavo, pripučiamas valtis, tai iš esmės su šituo „Grindos“ įgyvendintu projektu tokie cirkai Vilniuj baigsis“, - teigė meras.
Tinklų išplėtimas ir techniniai sprendimai
Per liūtis Vilniuje dažnai būdavo užliejama Žvėryną ir Viršuliškes jungianti T. Narbuto gatvė bei Saltoniškių transporto žiedas. Nutiestas daugiau negu trys kilometrai didelio diametro magistralinių lietaus surinkimo vamzdžių. Vanduo vamzdžiais tekės panašiu greičiu kaip Vilnelės upė - vidutiniškai apie 9 tūkst. litrų per sekundę srautas. Visos nuotekos bus sugaudomos, išvalomos pagal normatyvus ir išleidžiamos į akumuliacininį tvenkinį, kuris dirbs greitesniam nutekėjimui valyti.
Paviršinių nuotekų valykla bus įrengta žemei užmaskuoti, o aplinka atrodo estetiškai: bus įrengtas pėsčiųjų takas, vaikų žaidimo aikštelė ir poilsio zona. Pasak įmonės „Grinda“ vadovo Kęstučio Vaicekiūčio, įmonė yra pasiruošusi priimti drąsius sprendimus, siekdama sumažinti urbanizacijos poveikį aplinkai.
Ženklo ir įrenginių išdėstymas bei nauji tuneliai
Valytos lietaus nuotekos bus išleidžiamos į Nerį. Nuo valymo įrenginių iki Neries upės bus įrengtas 1,6 m diametro vamzdis ir paviršinių nuotekų tekėjimo greičio malšinimo priemonės, o pačioje krantinėje - išleistuvas. Dėl statybos darbų Neries krantinės dalyje bus įrengtas laikinas pėsčiųjų ir dviračių takas. Išleistuvo statybą planuojama užbaigti ir krantinę vilniečiams vėl atidaryti iki kovo pabaigos.
Siekiant sumažinti eismo trikdžius, paviršinių nuotekų kolektoriaus tiesimo darbai prasidėjo Upės gatvėje ir juda link T. Narbuto gatvės. Prijungiant naujas tinklo atšakas, iš karto bus pradėta veikti paviršinių nuotekų valykla. Dėl intensyvių eismo bei inžinerinių tinklų išdėstymo planuota dalis darbų atlikti mikrotuneliavimo būdu po Upės, Saltoniškių ir T. Narbuto gatvėmis, siekiant sumažinti eismo apribojimus ir rangos laiką.
Biudžetas, finansavimas ir laikotarpiai
Projekto kaina siekė apie 18 mln. eurų, įgyvendintas per dvejus metus. Remiantis projekto įgyvendinimo duomenimis, regioninės svarbos projektas „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“ finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ lėšomis. Bendra projekto vertė - apie 26 mln. eurų, įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
T. Narbuto-Saltoniškių gatvių lietaus nuotekų tinklo rekonstrukcijos projektas buvo įvertintas kaip geriausias 2019 m. Lietuvos inžinerinių tinklų BIM projektas. Rekonstrukciją planuojama užbaigti iki 2021 m., preliminari kaina - 5,14 mln. eurų.
Vystymas ir ateities konteksstas
Iš viso Upės, Sėlių, Saltoniškių ir T. Narbuto gatvių planuojama rekonstruoti ar naujai pakloti apie 1000 m paviršinių nuotekų tinklų, įrengti nuotekų surinkimo šulinius ir paskirstymo kameras. Nuotekos bus valomos, dėl stipresnės liūties nebetvins gatvių, bus sprendžiami aplinkosaugos klausimai. Visi paviršinių nuotekų valyklos elementai bus paslėpti po žeme, o išvalytos nuotekos išleis Nerį.
Sauliaus Žiūros nuotr. rodo, kad valymo įrenginiai įrengiami Upės gatvėje. Šio regiono rekonstrukcija yra vienas iš didžiausių ir svarbiausių dešimtmečio projektų ne tik sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje.
| Linijos/dievai | Skersmuo (mm) | Šaltinis | Nuoroda |
|---|---|---|---|
| Didelio diametro magistraliniai vamzdžiai | įvairūs | Grinda | rekonstrukcija Vilniaus mieste |
| 1,6 m vamzdis Neries krantinei | 1600 | valymas | išleistuvo į Neris |
| Mikrotuneliavimo porose kasinėjimas | - | technikа | sumenkinti eismo trikdžius |