Dažnas, atvežęs gyvūną į globos namus „Grinda“, nesusimąsto, kad, greičiausiai, jo gyvūno niekas neglobos, o lauks 14 dienų, kad jam suleistų mirtiną dozę. Globos namai - klaidinantis pavadinimas, todėl šiuo metu svarstomas klausimas dėl globos namų pervadinimo į karantino namus. „Grinda“ neorganizuoja gyvūnėlių mugių, nereklamuoja jų dovanojimo, negloboja jų ilgiau nei 14 dienų. Jei tai galima pavadinti globa.
Buvęs darbuotojas Tomas (vardas pakeistas) pasakoja: „Viskas labai paprasta, jie dideliais kiekiais eutanazuojami - maždaug apie dvi tonas per mėnesį. Bet iki eutanazijos jiems reikia pereiti tikrą pragarą: dėl patalpose esančių virusų jie suserga, pradeda nebeėsti, silpsta, tada užmigdomi“. Kitas darbuotojas priduria: „Dirbau senose patalpose. Ten buvo dar baisiau - iš bado, nepritekliaus ir psichologinio pakrikimo tiek katės, tiek šunys ėsdavo vieni kitus. Po savaitgalio atėjęs į darbą pamatydavai iki dešimt lavonų.“ Šiuo metu „Grindos“ gyvūnų globos namuose vienoje patalpoje laikomi tiek sveiki, tiek sergantys gyvūnai. Sveikam gyvūnui nėra šansų išlikti. Šalia dirbantys savanoriai pasakoja, kad jaunikliai nuo ligų nugaišta jau po kelių dienų. Sveikas gyvūnas „Grindoje“ užsikrečia įvairiomis virusinėmis ligomis. Iš 5000 į „Grindą“ patekusių gyvūnų 2009 m. gyvas liko tik maždaug kas aštuntas-devintas. Daugybę jų išgelbėja Lietuvos gyvūnų globos draugija.
Apie 1,5 tonos per mėnesį gaišenos „Grinda“ atiduoda UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kuri tai utilizuoja. Ši įmonė iš nugaišusių kačių ir šunų gamina kaulų miltus. Iš tokių miltų vėliau gaminami priedai pašarams toms pačioms katėms ir šunims. „Grindos“ direktorius Algimantas Vilūnas, „Grindoje“ dirbantis jau 17 metų, neigia tokius kaltinimus, vadindamas juos „bobučių pasakomis“: „Nedramatizuokit su tais gyvūnais. Kas čia visiems pasidarė? Nematau jokio blogo elgesio.“
Visą atsakomybę turėtų prisiimti „Grindos“ gyvūnų globos namų vyr. veterinaras Vladas Masiulis. Jis neseniai iš Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) gavo įspėjimą dėl gyvūnams netinkamai naudotų stiprių psichotropinių vaistų. Tik įspėjimą galbūt dėl to, kad kurį laiką yra dirbęs Kauno maisto ir veterinarijos tarnyboje. Beje, sklando kalbos, kad V. Masiulis anksčiau yra dirbęs skerdiku vienoje Kauno mėsos įmonėje. Kadangi bendrovė buvo likviduota, to neįmanoma patvirtinti.
Nors pasakojimai apie žiaurumą ir pinigų srautus skamba šlykščiai, kai kuriais atvejais pasakojama, kad šlapte gali būti atlikta tik dalis iš anksto suplanuotų veiksmų: „Deklaruojamas gyvūnų sugavimas, kurie egzistuoja tik popieriuose, po to vyksta fiktyvus jų eutanazavimas. Už gyvūno galvą, už eutanazijai sunaudotus vaistus savivaldybė moka pinigus.“ Tačiau tokie teiginiai neatitinka oficialios įstaigų pozicijos, o „Grindos“ vadovybė ir VMVT atstovai tvirtina neigiamą atsakomybę už tokius elgesio aktus.
Panašaus pobūdžio įvykiai kai kurių liudininkų teigimu užfiksuoti net ir skirtingose įstaigos patalpose. Pasakojama ir apie tai, kad VMVT žino, kas ten vyksta, bet įvykiai dažnai įgauna uždarą ratą, kai asmenys, kurie norėtų keisti dalykus, patenka į žemesnes pareigas ar gauna atlyginimo sumažinimus. Taip pat kritikuojama, kad kai kurios paslaugos pavadinamos teikiamomis, bet realiai jų nėra arba jos nukreipiamos į kitas įmones.
Savivaldybės Audito ir kontrolės tarnybos patikrinimas šių metų gegužę nustatė tam tikrus trūkumus buhalterinėje apskaitoje: apskaitos duomenys laikomi „Microsoft Excel“ lape, nėra vieningos įmonės buhalterinės apskaitos programos, trūksta nuoseklumo, ar nėra vienodų įrankių duomenų apsikeitimui. Vilniaus gyvūnų globos namai taip pat teigia, kad teiginiai apie neaiškią buhalterinę apskaitą yra nepagrįsti, o jokių pretenzijų nėra. Tačiau kartu paminėta, kad įmonės vadovas sieks užtikrinti skaidrumą ir tolesnį procesų tobulinimą.
Be šių klausimų, pasakojama apie „PAGAUK. STERILIZUOK.“ programą ir PSP (Pagauk-Sterilizuok-Paleisk) iniciatyvą, kuri yra humaniškas ir taikomas visame pasaulyje modelis benamių kačių kontrolei. PSP metu benamės katės sugaunamos, sveikos kastruojamos, o po kelių dienų grąžinamos į teritoriją. Tačiau klausimai kyla dėl to, kodėl tokios katės nelieka prieglaudoje: jos dažnai yra laukinės, prisitaikymas patalpose būna sunkus, todėl laikomos jų natūralioje teritorijoje ir saugo graužikus.
Vilniaus gyvūnų globos namai ir UAB „Grinda“ pateikė aiškinimus, jog globos įstaigos teikia ne tik laikinas paslaugas, bet ir administruoja gatvių gyvūnų skirstymą, vakcinaciją, mikroschemas ir informacijos apie rastus gyvūnus skelbimą. Taip pat įrašomos jų prieglaudos darbo valandos ir priėmimo taisyklės. Pasak įstaigų atstovų, tikslas - surasti savininką arba pradėti naują pradžią su globėjišku namu, o kartais - suteikti laikinas galimybes sveikiems, dovanojimui tinkamiems gyvūnams.
Vilniaus gyvūnų globos namai skelbia, kad įstaigos teikia pagalbą Vilniaus miesto gyvūnams ir vietiniams gyventojams: gaudome bešeimininkius, teikiame laikinas prieglobstis, veterinarinę pagalbą, randame savininkus arba naujus namus ir registruojame gyvūnus Gyvūnų augintinių registre. Be to, teikiamos papildomos paslaugos - nemokamai paimami gyvūnai iš vyresnių asmenų arba negalios turinčių gyventojų, kurie dėl sveikatos nesugeba atvežti savo augintinių patys. Paslaugų laikai: darbo dienomis 12.00-18.00 val., savaitgaliais 12.00-15.00 val. Taip pat teikiama informacija apie tai, ką daryti radus pasimetusį gyvūną ir kaip saugiai elgtis su juo.
Rekonstrukcijos ir reorganizacijos kontekste įstaigos teigia, kad vienas tikslas yra užtikrinti aukštesnį gyvūnų gerovės lygį ir skaidrią veiklą, o saugomi duomenys ir informacija apie gyvūnus - viešai skelbiama, siekiant užkirsti kelią neaiškioms situacijoms. Vilniaus miesto savivaldybės atstovė teigia, kad tokie globos namai yra naudingi miestui ir gali būti pavyzdžiu kitiems miestas ir gyvūnų globos įstaigoms.
Priešingai nei glotnioji nuomonė apie mirties priežastis, įstaigos teigia, kad jų tikslas yra teikti pagalbą ir laikinas prieglobsčius, dirbti su miestiečiais ir bendruomenės saugumu. Taip pat pažymima, kad kai kuriose situacijose gyvūnai gali būti grąžinti savininkams arba perkelti į naujus namus, kai tik įmanoma užtikrinti jų gerovę.
- Prisidėti prie skaidraus gyvūnų laikymo ir eutanazijos klausimų nagrinėjimo.
- Pabrėžti PSP programos svarbą ir jos taikymo ribas dėl laukinių kačių kontrolės.
- Išryškinti teisines ir etines atsakomybes globos namų veikloje.
- Sudaryti informacinių lapų ir viešų skelbimų dėmesį į taikomas procedūras.
Informacija apie gyvūnų globos namus Vilniuje ir jų partnerystę teikiama su aiškiomis nuorodomis į teisinius aktus ir savivaldybės sprendimus, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir skaidrumą visuomenėje.