Šaltuoju metų laiku traumatologams ortopedams darbo tikrai netrūksta. Pasnigo, slidu, todėl ir laužomės kojas, rankas, raktikaulius. Kaip tame rusų filme: „Paslydau, kritau, atsipeikėjau - gipsas“. Atrodo, be gipso lūžio nesugydysi, tačiau dabar traumatologai ortopedai jau moka gydyti ir negipsuodami, kitaip sakant - be išorinio sutvirtinimo. Šis modernus metodas jau taikomas ir Plungės ligoninės traumatologijos ortopedijos skyriuje.
Kaip sakė traumatologijos ortopedijos skyriaus vedėjas Saulius Dailidėnas, lūžusių kaulų tvirtinimo metodų yra devynios galybės. Įprastas metodas: atstatyti kaulą į vietą, sugipsuoti, o po šešių ar aštuonių savaičių gipsą nuimti. Anot gydytojo S. Plungės ligoninės traumatologijos ortopedijos skyriaus gydytojai neseniai stažavosi Lenkijos sostinėje Varšuvoje - mokėsi vieno iš moderniausių lūžusių kaulų tvirtinimo metodų. Jis taikomas lūžus ilgiesiems kojų ir rankų kaulams.
„Stengiamės neatsilikti nuo didžiųjų ligoninių, mokomės naujovių, norime kuo dažniau taikyti minimalios invazijos operacijas“, - sakė traumatologas ortopedas S. Dailidėnas. S. Dailė̇no teigimu, po šios operacijos ant lūžusios galūnės nededamas gipsas. Ypač svarbu ir tai, kad, taip sutvirtinus lūžusią koją, pacientas gana greitai pradeda ja remtis, greičiau sutvirtėja sąnariai. Ligonis gyja kur kas greičiau, o komplikacijų tikimybė - minimali. Vadinasi, žmogus sparčiau atgauna darbingumą.
Kaip sakė Plungės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius, įstaiga jau nupirko visą šioms operacijoms reikalingą įrangą ir penkias tokias vinis. Pastarosios pirmiesiems pacientams nekainuos. Vėliau šis metodas bus taikomas tiems pacientams, kurie už implantą - vinį ir jos priedus - sutiks susimokėti, mat Valstybinė ligonių kasa jų įsigijimo nekompensuoja. „Kiekvieno paciento bus paklausta, ar jam taikyti nemokamą lūžio tvirtinimo būdą gipsuojant, ar priimtinesnis modernus, bet mokamas metodas“, - sakė A. Pirmoji operacija, taikant modernųjį metodą, jau atlikta. „Pacientui implantu sutvirtinome lūžusį blauzdikaulį. Beje, didžiosiose ligoninėse šis metodas - jau ne naujovė, jis taikomas gana dažnai ir plačiai. Tikimės, kad ir plungiškiams bus priimtinas“, - sakė skyriaus vedėjas S.
Imobilizacijos istorija ir jos esmė
Poreikis imobilizuoti lūžį ar kitokią traumą, siekiant išvengti skausmo ir deformacijų, bet kartu užtikrinant bent minimalų mobilumą, ilgą laiką buvo ortopedijos problema. Senovėje imobilizacijai buvo naudojamos bambukų ir medinės lazdelės, buvo bandyta daug medžiagų, pavyzdžiui, vaškas, krakmolas, kartonas, tačiau viskas baigdavosi nesėkme. Kai gipsas buvo pradėtas naudoti statybose, chirurgams, pastebėjusiems jo savybes, kilo mintis panaudoti jį ortopedijoje. Iš pradžių, lūžus ilgajam kojos kaului, galūnę imobilizuodavo į ilgą, siaurą, medinę dėžutę, o tarpus pripildydavo gipso. Tai buvo nepatogu, todėl ieškota alternatyvų. Idėja įtraukti gipso į tvarsčius kilo 4 karo chirurgams apie 1850 metus (1). Nuo to laiko imobilizacija gipsu plačiai taikoma iki šiol.
Imobilizacijos komponentai ir technika
Nustatyta nemažai veiksnių, būklių ir ligų, didinančių kaulų lūžių ar kitų panašių traumų riziką (2). Kai kurių tyrimų duomenimis, vyresniems žmonėms kaulų lūžių rizika labai padidėja šaltuoju metų laikotarpiu. 2018 metais Lietuvoje buvo užregistruota 16 304 dilbio kaulų lūžių atvejiai ir 12 765 blauzdikaulio, įskaitant čiurną, lūžiai (3). Vienas pagrindinių gydymo metodų - imobilizacija gipsu (2). Kiekvienam medikui ir pacientui svarbu žinoti galimas imobilizacijos komplikacijas ir būdus, kaip sumažinti jų tikimybę. Pacientui turėtų būti išaiškinta profilaktinio imobilizacijos tikrinimo svarba (1, 2).
Sudrėkinus gipsą, įvyksta cheminė reakcija (tarp vandens ir kalcio sulfato). Jos metu išsiskiria šiluma, o džiūstantis gipsas tvirtėja. Nemodifikuoto gipso kietėjimas prasideda maždaug praėjus 10 min. po sumaišymo ir baigiasi per apytiksliai 45 min. Kadangi gipsas pirmąsias 72 val. nėra visiškai išdžiūvęs, pacientai šiuo laikotarpiu turi būti itin atsargūs (4).
Gipso savybės: didžiausias gipso pranašumas yra gebėjimas modeliuoti jo formą, pritaikyti pagal galūnę. Gipsas yra pakankamai tvirtas ir leidžia imobilizuoti taip, kad vyktų gijimas. Deja, ne visada išvengiama imobilizacijos komplikacijų - odos pažeidimų, giliųjų venų trombozės (GVT), audinių suspaudimo sindromo, tinimo ir kitų (1).
Komplikacijos ir jų prevencija
Ilgalaikis imobilizavimas gipsu pažeidžia odą; negyva oda gali pleiskanoti, maceruotis ar kilti lupimas. Gipsinio tvarsčio sukeliama alerginė reakcija itin reta (benzalkonio chloro poveikis). Naudojant netinkamą imobilizavimo techniką, gipso slėgis gali paskatinti opų išsivystymą. Todėl būtina įspėti apie pavojų, kuris gali kilti esant odos įtrūkimams po gipsu (pvz., subraižant), nes tai gali sukelti infekciją. Kartais odos stafilokokinė infekcija sukelia dermatitą (5).
GVT rizika ilgalaikėje imobilizacijoje yra aktuali: dviejų nepriklausomų tyrimų duomenimis, suaugusiesiems imobilizavus apatinę galūnę vidutiniškai 3 savaites, sergamumas GVT buvo 15-36 proc. Profilaktinio gydymo mažos molekulinės masės heparinu naudai rezultatai yra nevienareikšmiai (8-10).
Audinių suspaudimo sindromas - viena pavojingiausių imobilizacijos komplikacijų. Dažniau pažeidžia kojas; ūminis sindromas pasireiškia 2-9 proc. blauzdikaulio lūžių patyrusių pacientų (11-14). Pirmieji požymiai: tirpimas, parestezija; įtampa ir nuolatinis skausmas gali greitai progresuoti. Diagnostika yra sudėtinga, tačiau dažniausiai pasireiškia skausmas, parezija, blyškumas, paralyžius ir didelis intrakomparmentinis slėgis (15-18).
Minkštųjų audinių patinimas gali išnykti per 48 valandas, palikdamas vietą po gipso, tačiau tai gali lemti lūžio pasislinkimą, todėl svarbu užtikrinti pakankamą paminkštinimą ir stebėti pokyčius. Patinimas ar mėlynos spalvos pokyčiai gali rodyti veninio kraujo grįžimo trūkumą (1, 5).
Daugiau komplikacijų ir jų valdymas
Dažna lėtinė imobilizacijos komplikacija - lūžių liga: osteoporoziniai pokyčiai, sąnarių sąstingis, raumenų atrofija, kremzlės irimas, raiščių silpnėjimas ir kt. Hipertrichozė gali būti reta komplikacija vidinės fiksacijos ir gipso taikymo atvejais (20). Įtvaro sindromas gali būti susijęs su viršutine mezenterine arterija (retas reiškinys, tačiau aptariamas klinikinėje literatūroje) (1, 21).
Kaip išvengti komplikacijų
Dažniausiai komplikacijos mažinamos laikantis gero gipso įtvaro technika: tinkamas žaizdos padengimas, raukšlių vengimas, funkcinių sąnarių padėties palaikymas, spaudimo taškų prevencija. Norint išvengti audinių suspaudimo sindromo, reikia atsargiai elgtis su vaikais ir pacientais su minkštųjų audinių pažeidimais, daugybinėmis traumomis ar paralyžiumi. Reikia įvertinti neurovaskulinę būklę ir užregistruoti anomalijas (1, 5).
Profilaktiniai apsilankymai pas gydytoją, gipso įtvarų naudojimo instrukcijų laikymasis ir žinojimas galimų komplikacijų padeda sumažinti riziką (1, 5). Atsižvelgiant į tyrimus, įtvaro indeksas ir tarpo indeksas gali numatyti gydymo imobilizacija nesėkmę (23). Įtvaro indeksas - gipso vidinio skersmens santykis vaizde; tarpo indeksas - tarpas tarp gipso ir odos, išmatuotas santykiu su vidiniu gipso skersmeniu (1, 22).
Gipso vs. modernesnės medžiagos
Gipso naudojimas šiek tiek sumažėjo atsiradus stiklo pluošto ar poliuretano juostoms ir įtvarams. Gipsas turi techninių pranašumų: jį galima klijuoti, klostuoti, jis sugeria skysčius (kraują, prakaitą, pūlius). Išlipti gipso galima mirkant ar naudojant rankinį pjovimo įrankį. Palyginti su stiklo pluoštu, gipsą sunkiau išlaikyti drėgmėje ir užtikrinti švarą. Gipso dariniai yra sunkesni ir laikomi ribojančiais, ne tokiais patogiais (išryškinant kontrastą su sintetika).
Praktinė išvada ir taikymas šiuolaikinėje klinikoje
Gipsas vis dar plačiai naudojamas galūnių imobilizacijai: jis taikomas ūminiams sužalojimams, formuojamas pagal galūnę ir leidžia gijimą. Svarbu įvertinti galimas komplikacijas, informuoti pacientą, kaip jų išvengti ir laiku pastebėti. Galimos komplikacijos apima audinių suspaudimo sindromą, GVT, odos pažeidimus (opos, niežėjimas), tinimą, kaulų osteoporozinius pokyčius, sąnarių sąstigimą, raumenų atrofiją, kremzlės irimą, raiščių silpnėjimą ir kt.
Įgyvendinant moderniąją praktikoje, svarbu visapusiškai vertinti pacientų poreikius: vienam pacientui gali būti aktualus nemokamas gipso variantas, kitam - modernus, bet mokamas tvirtinimo metodas. Tikslas - užtikrinti greitesnį ir saugesnį gijimą bei mažesnę komplikacijų riziką.
Metalinio karkaso pertvaros įrengimas su Knauf profiliais
Įvairūs praktiniai siūlymai pacientams
- Stenkitės išlaikyti sužalotą galūnę tokioje padėtyje, kokią radote.
- Jei kraujuoja, plačiai uždenkite žaizdą tvarsčiu ar kita audinio dalimi.
- Spaudžiamuoju tvarsčiu stabdykite kraujavimą saugodami kraujotaką.
- Nespauskite išsikišusių kaulų dalių.
- Nedėkite ledo tiesiai ant odos; laikykite 20 minučių trukmės intervalais.
- Taikykite pirmąją pagalbą pagal taisyklę P-P-P (Patikrink - Paskambink - Padėk).
Kaip išvengti nepageidaujamų efektų ir komplikacijų, taip pat svarbu reguliariai informuoti pacientą apie galimas rizikas ir skatinimą laikytis gydytojo nurodymų.
tags: #gipsines #imobilizacijos #principai