Šalyje, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, didėja dolomito, klinties ir molio gavyba. Praėjusiais metais klinties išgauta 751 tūkst. kubinių metrų - 12 proc. daugiau nei 2014 m., molio - 251 kub. m (8 proc. daugiau), dolomito - 1303 tūkst. kub. m (0,01 proc.). Iš Lietuvoje ištirtų 17 rūšių naudingųjų iškasenų eksploatuojamos yra devynios: klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, durpės, nafta, kreidos mergelis ir sapropelis (pastarosios dvi naudojamos fragmentiškai).
Naudingosios iškasenos, išskyrus naftą, šalyje iki šiol išgaunamos vieninteliu būdu - atviruose karjeruose. Lietuvoje skaičiuojama 17 žemės gelmių išteklių rūšių. Jos skirstomos į eksploatuojamas ir neeksploatuojamas.
Kur ir ką galima gavyti?
Eksploatuojamų - vienuolika: dolomitas, durpės, kvacinis smėlis, klintys, kreidos mergelis, molis, nafta, sapropelis, smėlis, opoka, žvyras. Neeksploatuojamų žemės gelmių turtų Lietuvoje yra šešios: anhidritas, akmens druska, gipsas, gėlavandenė klintis, gintaras, geležies rūda. Požeminius vandenis taip pat įvardyti kaip išteklius, kuriuos reikia paminėti.
Išgaunama ne visi ištekliai. Kodėl taip yra? specialistai paaiškina: vienus išgauti būtų pernelyg brangu, o kitus - pernelyg rizikinga dėl galimo neigiamo poveikio aplinkai. Anhidritas dažniausiai telkiasi pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvoje, perspektyviausia telkinių zona laikoma į pietus nuo Kauno. Jis būtų naudingas cemento, trąšų, statybinių, gipso medžiagų, popieriaus, dirbtinės odos, medicinos pramonei, taip pat galėtų būti panaudotas sieninėms plokštėms, palangėms, laiptams, grindims, skulptūroms ir suvenyrams gaminti. Tačiau karstinėje regione gipsas nėra išgaunamas dėl regione įgyvendinamų saugausjo kraštovaizdžio ir požeminės struktūros reikalavimų.
Kreidos mergelis ir druskos telkiniai taip pat randami, tačiau jų eksploatavimas nėra ekonominiu požiūriu naudingas arba įmanomas esamų sąlygų kontekste. Druskos išgavimas yra brangus, o tyrimai kol kas neatnešė teigiamų rezultatų, todėl diegti detalią žvalgybą dar nėra būtina.
Ištekliai, kurie atsiskleidžia paviršiuje
Nafta išgaunama vakarinėje Lietuvoje, Klaipėdos ir Gargždų apylinkėse. Nafta Lietuvoje - kokybiška: iš jos gaminamas aviacinis kuras, sintetinės medžiagos, vaistai ir kosmetika. Durpės paprastai randamos Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse; jos naudojamos žemės ūkyje kaip kompostas, durpių mišiniai su trąšomis ir mikroelementais.
Dolomitas naudojamas statybose, keramikos pramonėje ir kitose srityse; iškasamas šiaurės Lietuvoje, Pakruojo rajone, Petrašiūnų ir Klovainių karjeruose. Klintys taip pat kasamos Akmenės rajone, jos naudojamos keliams tiesinti, cemento ir kalkėms gaminti. Opoka gali būti naudojama priedas cemento gamyboje, garso izoliacijai ir absorbcijai, o telkiniai Stoniškių-Žemaitkiemio apylinkėse yra išžvalgyti.
Sapropelis telkiniai aptinkami visoje Lietuvoje; tai dumblingos nuogulos, susidariusios stovinčių gėlų vandenų dugne. Jis naudojamas trąšose, medicinoje, klijams, plastmasei gaminti. Molio ištekliai randami beveik visoje šalyje, išskyrus Klaipėdos apskirtį; didžiausi ištekliaiai slepiasi Šiaulių, Marijampolės, Kauno ir Utenos apskrityse. Smėlis ir žvyras - gausiausi ištekliai šalyje; didžiausi telkiniai yra Vilniaus, Kauno, Utenos, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, dažnai randami pajūryje ir upių vagose.
Kokie ištekliai laikomi brangiausiais?
Vienas brangiausių žemės gelmių turtų - nafta. Ji leidžia gaminti aviacinį kurą, sintetines medžiagas, vaistus bei kosmetiką; jos gavyba svarbi ekonominėms sąlygoms, kurioms įtakos turi naftos kainos. Durpių nauda ypatinga jų taikymo spektras - tręšimui, užpildant žemę, taip pat medicinos procedūroms. Gipsas plačiai naudojamas medicinoje, statyboje, popieriaus pramonėje, dekoracijoms ir dirvožemio gerinimui. Sapropelis - universalus naudinys laikomas teritorijose, kurias galima panaudoti trąšoms, medicinai, klijams ir plastmasei.
Požeminiai vandenys - be gilesnių išteklių, taip pat svarbus turtas. Gėlas geriamasis vanduo, ištirpusios mineralinės medžiagos ir kietasis vanduo - skirtingi vandens tipai, kurių Lietuvoje yra daug. Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Vytautas Antanas Januška pabrėžia, kad požeminio vandens ištekliai yra daugiausiai.
Kaip išteklių gavyba veikia aplinką
Gręžiniai, karjerai ir šachtos - pagrindiniai būdai išgauti žemės gelmių išteklius. Gręžiant giluminius ir paviršinius gręžinius, kasant karjerus ir šachtas, reikia laikytis pažangių aplinkosaugos reikalavimų. Jei darbus atlieka profesionalai, gamta patirs minimalų poveikį; didžiausią žalą gali sukelti nekonservuojami arba netinkamai uždaromi gręžiniai ir netinkamai išgręžti artesiniai šaltiniai. Fontanuojantis gręžinys gali sumažinti gruntinio vandens lygį, todėl būtina kokybiškai planuoti vietas ir užbaigti darbus saugiai.
Karteriai gali sukelti žymų poveikį dirbamosioms žemėms ir aplinkai, todėl svarbu skaičiuoti jų tikslą ir laikytis teritorijų apribojimų. Šachtos Lietuvoje nėra plačiai naudojamos, tačiau turėtų būti apgalvotos problemos, kurios gali kilti ankstesnių kasimo laikų maršrutuose. Tam tikrais atvejais prireikia rekultivacijos, karjerų uždarymo ir grąžinimo į pradinę būklę.
Žemės gelmių išteklių gavyba prisideda prie ekonomikos augimo, sukuria naujas darbo vietas ir didina regionų patrauklumą investuotojams. Tačiau svarbu subalansuoti išteklių naudojimą su aplinkos apsauga: 62 proc. detaliai išžvalgytų išteklių yra prieinami, o likusieji 38 proc. yra neprieinami dėl aplinkosaugos reikalavimų ir aplinkos apsaugos planų.
Teisiniai ir socialiniai aspektai
Leidimai naudoti naudingąsias iškasenas Lietuvoje 2011 m. pabaigoje buvo išduoti 279 įmonėms. Pasak Lietuvos geologijos tarnybos, detaliai išžvalgytų telkinių plotas sudaro tik 1,35 proc. šalies teritorijos, tačiau šie telkiniai yra itin vertingi. Diskusijose su mokslininkais ir inžinieriais svarbiausia išlikti tvariai, išlaikant pusiausvyrą tarp išteklių eksploatacijos ir kraštovaizdžio apsaugos.
Jau dabar matyti, kad 2010 m. gyventojų išlaidos naudoti žemės gelmių išteklius siekė 3,9 tonos vienam gyventojui, o 2023 metais - 8,2 tonos. Tai rodo, kad šalies gyvenimo lygis gerėja, tačiau būtina suvokti: neišvengiama, kad kai kurios žaliavos gali būti importuojamos pigiau iš kitų šalių su mažesnėmis gavybos kainomis.
Kur dėti akcentus ateityje
- Tęsti detalią išžvalgytą šaltinių auditą ir racionaliai planuoti karjerų plėtrą, atsižvelgiant į ekologinius reikalavimus.
- Investuoti į rekultivaciją, uždaryimą ir grąžinimą į pradinę būklę po karjerų eksploatacijos.
- Skatinti tvarią naudoti žemės gelmių išteklių praktiką, įskaitant ir šachtų rekultivaciją bei gręžinių sandarinimą.
- Išlaikyti balansą tarp ekonominio išteklių dydžio ir kraštovaizdžio apsaugos, ypač saugomose teritorijose.
Naujoji Lietuvos vyriausybė: kas toliau laukia šalies?
Naudingųjų išteklių telkinių gavyba Lietuvoje tęsis, tačiau jos mastas ir pobūdis priklausys nuo ekonominių sąlygų, techninės galimybių bei aplinkosaugos reikalavimų. Daugiausia iškasimo potencialo turi smėlis, žvyras, dolomitas ir klintys, tačiau svarbiausi yra subalansuoti jų naudojimą su aplinkos apsauga ir visuotinai priimtinomis praktinėmis priemonėmis.