Gelžbetonio perdangų šlifavimas: techniniai sprendimai, įtaisai ir remonto principai

Gelžbetoninių perdangų plokščių šlifavimas - sudėtingas procesas, kuriame itin svarbu teisingai parinkti atramų, siūlių užpildą ir armavimą, kad būtų užtikrintas sandarumas, standumas ir ilgaamžiškumas. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai konstrukciniai sprendimai, kurie taikomi siekiant padidinti perdangos plokščių atsparumą, sumažinti įlinkius bei užtikrinti patikimą jungčiai tarp plokščių ir sienų ar gelžbetoninių sijų.

Siūlių ir plokščių atraminės zonos - privalomi parametrai

  • Siūlių tarp plokščių užpildymo ir armavimo taisyklės: tarpai tarp plokščių turi būti armuoti ir užtaisyti betonu. Išilginis tarpas tarp plokščių turi būti ne mažesnis kaip 30 mm ir užpildomas be armavimo.
  • Atremiant plokštes į gelžbetonines sijas, atraminės zonos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 70 mm, o plokščių atraminėse zonose turi būti pašalinta viršutinė lentyna (atidengiamos plokščių kiaurymės).
  • Gamyklinių angų plotis gali būti iki 400 mm; angos ilgis priklauso nuo jų padėties plokšėje, o mažos angos formuojamos plokštės išilginių kiaurymių centre. Vienoje plokšėje gali būti iki trijų angų. Angos formuojamos gamybos metų; briaunos yra šiurkščios.
  • Jei plokščių atrėmimo į sieną ilgis yra mažas, į kiaurymes įdedami armatūros strypynai ir kiaurymės monolitinamos, taip padidinant horizontaliųjų sandūrų patikimumą.

Nivelizacijos ir sienų konstrukcijos - kaip užtikrinti stabilumą

  • Mišrios (platforminės-kontakcinės) sandūros: apkrova perduodama per perdangos plokščių atraminę zoną ir horizonto siūles arba per monolitinimą tiesiogiai sienų sąlyčio vietoje.
  • Mūrinės sienos gali būti vienasluoksnės arba sluoksniuotosios. Išorinėse sluoksniuotose sienose perdangos plokštės yra atremiamos į vidinį laikantįjį sluoksnį (21 pav.).
  • Horizontalios būklės sandūrose rekomenduojamas skiedinio siūlių storis - 15-20 mm. Kai plokščių atrėmimo į sieną ilgis trumpas, plokščių kiaurymės dažnai monolitinamos ir įdėtos plokščių armatūros strypynai.

Armatūra - kaip sukurti pakankamą standumą ir laikomąją jėgą

  • Sudėjus armatūrą į kiaurymes ir į išilgines siūles, plokštės sumonolitinamos C30/37 klasės betonu. Plieninės sijos su perforuota sienele dažnai naudojamos siekiant padidinti sijos standumą ir plokščių nekarpantumo laiką.
  • Norint padidinti perdangos plokščių standumą (sumažinti įlinkį) bei laikomąją galią, armatūros kiekis turi būti parenkamas pagal apskaičiuotą pasikeitusios perdangos plokštės skaičiuotinę schemą. Į kiaurymes rekomenduojama dėti plokščiuosius armatūros strypynus.
  • Skersinės armatūros kiekis turi būti parenkamas pagal lenkiamųjų elementų armavimo skersine armatūra konstravimo nuorodų reikalavimus. Mūrinėse ar mišriose sandūrose svarbu užtikrinti tinkamą apkrovų perdavimą į apatines sienas.

Belėdos ir sandūros tarp plokščių užpildas - kas efektyvu?

  • Izoliaciniams sprendimams dažnai naudojamos neopreno juostos, kurios tinka nedidelio aukštingumo pastatams arba mišrioms sandūroms.
  • Plokštes prie sienų dažniausiai remiama per cementinio skiedinio išlyginamąjį sluoksnį arba neopreno juostas; šie komponentai padeda užtikrinti lygaus paviršiaus kontaktą ir šiluminę mechaninę jungtį.
  • Horizontaliosioms sandūroms dedamas skiedinio siūlių sluoksnis, kurio storis rekomenduojamas 15-20 mm. Tai svarbu perduodant vertikaliąsias apkrovas ir užtikrinant sandarumą sandūrose.

Plokščių pjaustymas, kai reikia atsparumo į skirtingas apkrovas

  • Kai plokščių atrėmimo į sieną ilgis yra ribotas, dalis plokščių gali būti pjaunama ties angos kraštu. Tokios plokštės dar daugiau remiasi į PEIKKO PETRA plokščių pakabas ir yra atremtos į jas.
  • Šio sprendimo tikslas - didinti sandūros patikimumą ir užtikrinti tolygų apkrovos pasidalijimą per perdangos plokščių atramines zonas.

Geometriniai parametrai ir saugumo reikalavimai

  • Atraminių zonų ilgis skaičiuojamas pagal tarpatramio ilgį ir turi būti ne mažesnis kaip 120 mm tinkamai įsodintoms perdangoms. Tiesę plokščių dalis į griovelius mūrinyje draudžiama montuoti.
  • 2-3 angos plokštėje ir jų briaunos turi būti viso proceso metu šiurkščios, užtikrinančios tvirtą laikymą.

Projekto įgyvendinimas ir praktiniai patarimai

Norint užtikrinti perdangos plokščių šlifavimą be trūkumų, būtina tiksliai skaičiuoti išilginių ir skersinių armatūros poreikį, atsižvelgiant į plokštės geometriją ir apkrovų pobūdį. Tiksliąją projektavimo dalį sudaro:

  1. Pasirinkti tinkamą plokščių atraminės zonos ilgio dydį (min. 70-120 mm priklausomai nuo sienos tipo ir atramos ilgio).
  2. Numatyti armatūros strypų įdėjimą į kiaurymes ir užtikrinti jų monolitinimą (ypač kai plokščių ilgis trumpas).
  3. Pasirinkti sienų pastatymo būdus - gelžbetoninių sijų ar perforuotų plieninių sijų naudojimą tvirtinant plokštes.
  4. Numatyti skiedinio siūlių storį (15-20 mm) horizontalių sandūrų atveju.
Gaire pirmyn - perdangos plokščių šlifavimo schema su armatūros išdėstymu plokščių kiaurymėse

Naudojami medžiagų ir sprendimų deriniai

  • Plieninės sijos su perforuota sienele - plokščių standumo didinimui ir plokščių nekarpantumui.
  • Neopreno juostos - sandarinimui tarp perdangos plokščių ir sienų, ypač nedideliuose aukštuose.
  • C30/37 klasės betonas - į kiaurymes įbetonuojamų armatūros strypų užpildymui ir užbaigčiai.

Rekomenduojamos praktinės nuorodos

  • Sudėjus armatūrą į kiaurymes ir išilgines siūles, perdangos plokštės yra monolitinamos C30/37 klasės betonu.
  • Vertinant plokščių skaičiuotinę schemą, svarbu parinkti atitinkamą armatūros kiekių dydį, siekiant didinti standumą ir laikomąją galią.
  • Greičiausiai sutvarkoma kai horizontaliųjų skiedinio siūlių storis yra 15-20 mm, o tarpai tarp plokščių - 30 mm (nearmuojant) iki 120 mm (atsižvelgiant į atraminės zonos ilgį).

tags: #gelzbetonio #perdangu #slifavimas