Gegnių sistema - tai namo stogo karkasas, kuris išlaiko ir tolygiai paskirsto stogo dangos svorį, kuris kartais siekia iki 500 kg/m2. Tokio karkaso patikimumas priklauso nuo trijų veiksnių: skaičiavimo, kuriuo remiantis parenkamas laikančiųjų elementų skaičius ir skerspjūvis, tikslumo, medžiagos, iš kurios jis pagamintas, taip pat nuo tinkamos tvirtinimo technologijos. Žinodami, kaip tinkamai pritvirtinti gegnes, galite gerokai padidinti karkaso laikomąją galią, todėl jis taps patvaresnis ir patikimesnis. Montavimo klaidos, priešingai, lemia pastebimus stiprumo nuostolius ir stogo deformacijas.
Namo stogo santvarinis karkasas - tai tarpusavyje sujungtų laikančiųjų elementų, pagamintų iš medžio arba metalo, sistema, kuri suteikia konstrukcijai formą, nuolydį ir tolygiai paskirsto jos svorį tarp laikančiųjų sienų. Pagrindinė jos sudedamoji dalis yra gegnių kojos - kampinės sijos, sujungtos poromis išilgai nuolydžio, jų sujungimo viršuje sudarančios kraigą. Gegnėmis vadinami laikantieji elementai, kurie stogo konstrukcijoje turi du atramos taškus - ant kraigo eigos ir Mauerlat.
Šio tipo gegnių sistema naudojama konstrukcijose, kurių viduje yra viena ar daugiau laikančiųjų sienų, į kurias galima „atremti” gegnes. Kabančiais elementais vadinami elementai, kurie turi tik vieną atramos tašką, esantį toje vietoje, kur gegnės pritvirtintos prie sienos arba Mauerlat. Santvarų karkasas vadinamas sistema, nes visi jo elementai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir įtvirtinti, dėl to stogo konstrukcija įgauna stabilią formą, standumą ir didelę laikomąją galią. Kiekvienas jungiamasis mazgas tarp jos dalių yra silpnasis taškas, kuris gali lengvai deformuotis veikiamas apkrovos, todėl visi tvirtinimai turi būti atliekami griežtai pagal technologiją.
Pagrindinės apkrovos tenka gegnėms. Joms, priklausomai nuo pasvirimo ir dangos tipo, naudojami 5-7 cm storio ir 10-20 cm pločio tašai. Jos jungiamos kabliais ir kampučiais prie apatinio namo vainiko ir viršuje.
Gegnių tvirtinimo būdai
Nusprendus, kaip gegnės bus tvirtinamos prie Mauerlat arba kraigo važiuoklės, būtina pasirinkti tinkamą tvirtinimo įrangą. Šiuolaikinėje statybų rinkoje yra didžiulis įvairių konstrukcijų ir dydžių tvirtinimo detalių asortimentas. Pagrindiniai tvirtinimo detalių pasirinkimo kriterijai yra medžiaga, iš kurios pagamintos gegnės, jų skerspjūvis, taip pat apkrovos, kurią jos patiria, tipas.
Gegnių tvirtinimas prie kraigo sijos
Šis jungiamasis mazgas būdingas tik daugiasluoksnėms santvarų sistemoms, kuriose gegnės kojos viršutinė dalis remiasi į kraigo važiuoklę, sumontuotą ant vertikalių stulpelių. Klausimas: Stogas bus dvišlaitis, kraige suprojektuota dvitėjinė metalinė sija 7.8 metro, po to tęsiasi nešanti siena su mediniu murlotu. Kaip tvirtinti gegnes kraigo viršuje ant metalinės sijos? Ar ant jos privirinti ankerius ir dėti murlotą ar yra kitų sprendimo būdų? Komentarai: Jūsų pateiktas gegnių tvirtinimo variantas yra tinkamas. Tik pridėčiau, kad tarp metalinės sijos ir medinio murloto reikia naudoti hidroizoliaciją, kad dėl drėgmės kondensavimosi ilgainiui nebūtų pažeista mediena. Montuoti gegnes tiesiai ant metalinės sijos prišaudant spec. vinimis, privirinant arba prisukant spec. varžtais kampukus.
Gegnių tvirtinimas prie „Mauerlat”
Svarbiausias gegnių karkaso tvirtinimo mazgas yra Mauerlat sijos sujungimas su gegnių kojomis. Gegnių tvirtinimas prie Mauerlat. Svarbus momentas - gegnių tvirtinimas prie mūrtašio. Gegnės tvirtinamos plokštelėmis, specialiomis stoginėmis kabėmis.
Gegnių sujungimas tarpusavyje ir su pagalbiniais laikančiaisiais elementais
Gegnių jungimas gegnine jungtimi. Gegnių jungimas plokštelėmis ir kampuočiu.
Tvirtinimo detalės
Šiuolaikinėje statybų rinkoje yra didžiulis įvairių konstrukcijų ir dydžių tvirtinimo detalių asortimentas. Pagrindiniai tvirtinimo detalių pasirinkimo kriterijai yra medžiaga, iš kurios pagamintos gegnės, jų skerspjūvis, taip pat apkrovos, kurią jos patiria, tipas.
- Su metaliniais kampuočiais: Metaliniai kampuočiai su skylėmis savisriegiams varžtams arba vinims yra patikimiausias ir patvariausias variantas standžiai pritvirtinti gegnes prie Mauerlat, sienų arba kraigo eigos.
- Su metalinėmis pagalvėlėmis.
- Naudojant „pleištus”.
- Su slankiojančiomis tvirtinimo detalėmis: Dar viena galimybė tvirtinti gegnes su kraigo bėgiu arba Mauerlatu - naudoti kilnojamąsias tvirtinimo detales, kurios kasdieniame gyvenime vadinamos rogutėmis arba slankiojančiomis detalėmis.
Mediena yra natūrali medžiaga, kuri, išlyginant drėgmę ir džiūstant, labai susitraukia, dėl to keičiasi konstrukcijos linijiniai matmenys. Todėl patyrę meistrai rekomenduoja stogą mediniams ir rąstiniams namams statyti praėjus metams po statybos, kai susitraukimo procesas pereina iš aktyvios į pasyvią fazę. Jei medinius karkaso elementus tvirtinsite standžiai, išdžiūvus namo stogas gali deformuotis.
Standžiaisiais tvirtinimo elementais vadinami tokie tvirtinimo elementų tipai, kurie negali kompensuoti medienos dydžio pokyčių džiūvimo metu. Jie užtikrina tvirtą ir saugų tvirtinimą, tačiau dėl jų gali deformuotis karkasas, dėl to pasikeisti stogo geometrija, atsirasti nesandarumų ar net sugriūti konstrukcija. Kilnojamieji tvirtinimo elementai - tai tvirtinimo būdai, kurie dėl išilgai savo ašies slankiojančių dalių gali kompensuoti santvaros rėmo dydžio pokyčius susitraukiant konstrukcijai. Rėmas, pritvirtintas slankiojančiųjų dalių arba rogučių pagalba, „kvėpuoja” kartu su namu, prisitaikydamas prie jo matmenų ir nesideformuodamas.
Medžiagos ir jų paruošimas
Grebėstams dažniausiai naudojami 5x5 , 4x6, 4x5 cm tašai. Ant gegnių klojama difuzinė stogo plėvelė - ji saugo nuo vėjo ir drėgmės. Klojama plėvelė nuo apačios iki kraigo horizontaliai, dengiama 10-20 cm priklausomai nuo stogo nuolydžio. Tvirtinama vėdinimo tašeliais ( 3x4 cm) per visą gegnių ilgį.
Bituminės dangos prikalimui paruoštas stogas su izoliacine plėvele, vėdinimo tašeliai, grebėstai iš viengubo pjovimo lentų, prikalti latakai. Lapai pradedami tvirtinti nuo apačios priešingoje pusėje vyraujantiems vėjams. Patogiausia iš karto užsikelti kelis lakštus, išdėstyti per stogo perimetrą ir prikalti.
Bituminiai lakštai prikalami specialiomis vinimis minkšta medžiaga aptraukta galvute. Dažniausiai pardavėjai iš karto prideda savo firminių vinių. Vinys lapo apačioje kalamos į kiekvieną bangą. Didelė plokštė papildomai tvirtinama per vidurį kalant į kas antrą bangą.
Kraigo prikalimui iš anksto paruošiame papildomą grebėstą. Kraigas pradedamas kalti priešingoje vyraujančių vėjų pusėje, užleidžiama apie 12 cm. Dažniausia gamintojai rekomenduoja, kad bituminis lakštas būtų išsikišęs ne daugiau negu 7-10 cm. Jo ilgis derinamas prie latako.
Latakas montuojamas horizontaliai su nedideliu nuolydiu (2 mm metrui). Po stogo plėvele ant gegnės tvirtinamas lašų latakas - juo nubėga susidaręs kondensatas nepatekdamas ant stogo konstrukcijų, lašų latakas dedamas ant paskutinio grebėsto ir nuvedamas į lataką.
Šoninė lenta prikalama taip, kad viršus sutaptų su lakšto bangos viršumi. Galima su bitumine danga suformuoti vėjalentę - šoninė lenta kalama prieš klojant bituminę dangą ir iškeliama apie 3,5 cm virš grebėstų.
Stogo nuolydis ir jo įtaka konstrukcijai
Šlaitiniais stogais laikomi tokie, kurių nuolydis yra didesnis nei 7°. Stogo nuolydis priklauso nuo pasirinktos architektūrinės išraiškos, stogo dangos ir klimato sąlygų. Nors stogo nuolydis daug kam atrodo svarbus tik architektūrai, tačiau nuo šlaitų nuolydžio priklauso kiti sprendiniai, laikantysis stogo konstruktyvas. Pavyzdžiui, mažo nuolydžio kampo stogams praktiškai neskaičiuojamos vėjo apkrovos, tačiau reikalinga stipresnė konstrukcija dėl sniego apkrovų. Didelio nuolydžio stogams - atvirkščiai.
Stogo nuolydį parenka ir nurodo architektas, apkrovas ir reikalingus laikančiojo karkaso matmenis skaičiuoja konstruktorius. Todėl renkantis projektą, svarbu atkreipti dėmesį į stogo nuolydį, nes nuo jo daug kas priklauso. Kita vertus, naudojant atitinkamus sprendinius, iš esmės bet kurią stogo dangą galima sumontuoti ant didesnio kaip 7° laipsnių nuolydžio stogo. Tačiau tam reikės ir papildomų skaičiavimų bei medžiagų ir, kas svarbiausia, savo darbą išmanančių stogdengių, kurie nedirba „kaip visiems“. Matyt, dėl šios ir kitų priežasčių Lietuvoje vyrauja dvišlaičiai 15-45°stogai, dažnai po jais įrengiamos šildomos mansardos. Tokia konstrukcija tradicinė, išbandyta laiko ir įprasta stogdengiams.
Dvitėjinės sijos ir santvaros
Keičiantis pastatų energinėms klasėms kinta ir izoliacijos sprendimai. A+ ir A++ klasių pastatams stogo izoliaciniai sluoksniai yra didesni nei įprasta, todėl, kad tilptų izoliacinė medžiaga, vis dažniau vietoje medienos masyvo gegnių naudojamos santvarinės sijos (sudėtinės) arba kompozicinės (dvitėjės) sijos. Pastarosios leidžia pailginti tarpatramį.
Lietuvoje stogo konstrukcijos ir perdangos montavimui jau plačiai naudojamos dvitėjinės sijos. Kaip dažnai būna, atsiradus didesnei paklausai, atsiranda ir daugiau gamintojų, bet gaminių kokybė nebūtinai kinta tik į gerąją pusę, nes gamintojas gamintojui nelygus. Dvitėjinių sijų stogo konstrukcija gali uždengti didesnius tarpatramius, jos lengvesnės nei medienos masyvas, bet atlaiko dideles apkrovas.
UAB „Abelt", veikianti Anykščių rajone, dvitėjinių sijų gamybą pradėjo prieš šešerius metus, įsigijusi unikalias presavimo stakles. Įmonė mediniams dvitėjų sijų tašams, arba kitaip - flanšams, gaminti naudoja tik gerai išdžiovintą (iki 18 proc.) suomišką eglės medieną. Medienos atranka, specialūs klijai, speciali įranga ir gaminių kokybė, kai tikrinama kiekviena partija - visa tai leido įmonei gauti techninio įvertinimo sertifikatą. Sertifikuotos UAB „Abelt" dvitėjinės sijos gaminamos pagal individualius projektus, greičiau sumontuojamos, nesusidaro likučių.
„Dvitėjinės sijos stogui ar perdangai visgi yra konstrukcinis jungiamasis elementas, mes negalime rizikuoti prastesne žaliava ar netvirtomis jungtimis. Būtent dėl tos priežasties naudojame labai gerai išdžiovintą, 20 mm gyliu dygiuotą medieną. Tikriname, ar mediena atitinka standartą, kad nebūtų perdaug šakota, nes išdžiūvusios šakos iškrenta ir silpnina stogo konstrukciją. Neretai tenka matyti dvitėjinių sijų skelbimų su didelio šakotumo medienos flangais. Ne visi supranta, kad tai didelė rizika, kuri ateityje gali virsti nemenkomis išlaidomis. Juk stogas yra laikančioji konstrukcija. Sieneles įklijuojame su specialiais laikančiosioms konstrukcijoms skirtais poliuretano klijais, supresuojame. Abelt dvitėjinės sijos, kaip sako įmonės vadovas yra klasikinis konstrukcinis gaminys iš medienos, ir, nors rinkoje yra sijų modifikacijų iš kitų medžiagų, visgi medinės sijos stogo konstrukcijai yra priimtiniausia medžiaga, išbandyta ir nekelianti problemų.
Daugelis besistatančių namus mano, kad dvitėjų sijų kaina didelė ir stogo konstrukcijos esmės jos nekeičia. Tai netiesa. Dėl aukščiau minėtų savybių dvitėjinės sijos ilgaamžiškesnės nei mediena, jos lengvesnės ir jų montavimas greitesnis. Daugelis laikančiajai stogo konstrukcijai renkasi tradicines medines gegnes, kartais nė nežinodami, kad yra greičiau įrengiamų ir patikimesnių konstrukcijų.
Santvaros - tai rėminė sijų konstrukcija, kurios elementai sujungti tarpusavyje, jų visuma sudaro laikančiąją stogo konstrukciją. Santvarinis stogas projektuojamas ir gaminamas naudojant programinę įranga, kuri apskaičiuoja apkrovas ir, kaip žinia, neklysta. Taip suprojektuoti ir gamybos ceche surinkti stogo konstrukcijos elementai pagaminami tiksliau ir sumontuojami greičiau nei tradicinė gegnių konstrukcija. Taupomas stogdengių darbo laikas ir kaštai. O kartais ir pinigai medienai, nes reikia mažiau sijų tokiai pat laikančiajai galiai sukonstruoti. Be to, santvarinė konstrukcija gali dengti platesnius nei 6 m tarpatramius, nes laiko didesnes apkrovas. Stogo konstrukcijos elementai ceche surenkami iki tokio lygio, kad būtų patogūs transportavimui. Santvaros gaminamos iš sausos, ne didesnio kaip 18 proc. drėgnumo, tolygiai išdžiovintos C24 klasės kalibruotos eglės medienos. Tokios medienos drėgnumas vienodas visame skerspjūvio plote, kiekvienas tašas įvertinamas pagal stiprumines savybes, kas yra labai svarbu stogo konstrukcijai.
tags: #gegniu #tvirtinimas #kraigas