Miškų savininkai vėl stveriasi už galvų: daug kartų buvo žadėta, kad visoje miškų veiklos politikoje bus laikomasi aiškios tvarios krypties, tačiau stabilumo nematyti. Jau 7 metus niekaip neišsprendžiamas rebusas - parduotos žaliavinės medienos apmokestinimas 5 proc. Lietuvoje yra 260 tūkst. miško savininkų, valdančių 860 tūkst. hektarų miškų. Kasmet jų į biudžetą sumokamas nukirstos medienos mokestis siekia apie 5 mln. eurų. Dar kelis kartus didesnės sumos susidaro privatiems miškų savininkams mokant privalomąjį 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Būtent šis dvigubas apmokestinimas varo į neviltį privačius miškų savininkus, nes neįmanoma konkuruoti nei su valstybinių miškų valdytoju, nei su kaimyninėmis šalimis.
Šią situaciją akivaizdžiai liudija ir parduotuvių lentynos. Prieš 8 metus Seime priimant Miškų įstatymą buvo aiškinta, kad privačių miškų savininkai savo įmokomis prisidėtų prie kelių sutvarkymo. Miškų įstatymas numato, kad miško savininkams tenka pareiga patiems savo lėšomis sutvarkyti kelius, nekalbant apie kokius nors kitus papildomus mokėjimus. Bet kai kas pamiršta ir tą aplinkybę, kad miškų savininkai, pirkdami kurą, automatiškai mokamais akcizais pildo kelių tvarkymo programą. Tad kad ir kaip žiūrėtum, privačių miškų savininkai už kelius sumoka keturis kartus: patys sutvarko savo lėšomis, sumoka akcizą pirkdami kurą, atskirai moka kelių mokestį ir dar 5 proc. nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną.
Akivaizdu, kad šis papildomas 5 procentų mokestis pagal savo struktūrą ir apmokestinimo objektą yra apyvartos mokestis, o valstybėms yra draudžiama nustatyti tokius mokesčius. Teigiama, kad 5 proc. apyvartos mokesčiu yra finansuojamas ne tik kelių remontas, bet ir miškotvarka bei priešgaisrinė ir sanitarinė apsauga. Priešgaisrine ir sanitarine apsauga visų formų nuosavybės miškuose rūpinasi valstybė. Žibalo į ugnį papylė ir Konstitucinis teismas, išaiškinęs, kad pajamos iš 5 proc. Tad kyla retorinis klausimas: kodėl aktyvioji privačių miškininkų grupė papildomai šias funkcijas turėtų finansuoti?
Jei būtų manoma, kad privačių miškų savininkai privalo prisidėti prie priešgaisrinės apsaugos, reikėtų numatyti taiklius prioritetus. Kita vertus, jei būtų nuspręsta, kad turėtų prisidėti visi, toks mokestis turėtų būti nustatomas visiems miško žemės savininkams, o ne kuriai nors išskirtinei grupei. 2015 m. liepos 7 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Kauno AVMI) primena, kad nuo 2015 m. visi miško valdytojai turi mokėti privalomuosius 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, taip pat už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Gyventojai nuo š. m. pirmame pusmetyje gautų pajamų už parduotą medieną ir nenukirstą mišką privalo apskaičiuoti ir sumokėti 5 proc. privalomuosius atskaitymus iki 2015 m. liepos 15 d., bendrovės - kas mėnesį, iki kito mėnesio 15 d.
„Miško valdytojai, gyventojai, nevykdantys individualios veiklos ir nesantys pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtojais, gautas pajamas už parduotą žaliavinę medieną* ir nenukirstą mišką* turi pripažinti tada, kai pajamas faktiškai gauna. Tarkime, gyventojas 2015 m. vasario mėn. gavo 1000 Eur pajamų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jo valdomame miške, kovo mėnesį gavo 1700 Eur pajamų už jo valdomą nenukirstą mišką (iš viso 2700 Eur). Vadinasi, gyventojas iki liepos 15 d. privalo pateikti teisingai užpildytą deklaraciją FR0463 (02 versija) ir iki tos pačios datos sumokėti 5 proc. (135 Eur) privalomųjų atskaitymų, - teigia Kauno AVMI Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Kacevičius. - Tokia tvarka galioja ir gyventojams, kurie vykdo individualią veiklą, bet jai nepriskyrė naudojamo ilgalaikio turto“.
Pažymėtina, kad jeigu gyventojai vykdo individualią veiklą ir yra PVM mokėtojai arba savo individualiai veiklai priskiria ir/arba joje naudoja ilgalaikį turtą, tai gautas pajamas pripažįsta tada, kai žaliavinė mediena arba nenukirstas miškas yra parduoti, t. y. sąskaitos išrašymo dieną. Miško valdytojai, juridiniai asmenys, nuo gautų pajamų už parduotą medieną ir nenukirstą mišką privalo apskaičiuoti bei sumokėti 5 proc. ir dar papildomai 10 proc. (viso 15 proc.) privalomųjų atskaitymų sumą. „Atkreipiame dėmesį, kad jei gyventojas pagal pirkimo-pardavimo sutartį žaliavinę medieną ar nenukirstą mišką pardavė 2014 m. gruodžio mėn., o pajamas faktiškai gavo po 2015 m. sausio 1 d., tai pagal pinigų apskaitos principą toks gyventojas privalės apskaičiuoti ir sumokėti 5 proc. mokestį iki liepos 15 d. Tačiau, jei gyventojas ar įmonė išrašė sąskaitą faktūrą apmokėjimui, bet pirkėjas sąskaitą apmokėjo po 2015 m. sausio 1 d., pagal kaupimo apskaitos principą 2015 m. 5 proc. privalomųjų atskaitymų mokėti nereikia“, - aiškina A. Miškų valdytojams, juridiniams asmenims, teikiant ar tikslinant iki 2015 m. birželio 30 d. pateiktų mokestinių laikotarpių duomenis, turi būti užpildoma deklaracijos FR0463 01 versija, o teikiant ar tikslinant po 2015 m. liepos 1 d. Privalomųjų atskaitymų iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, mokėti nereikia, jeigu pajamos gaunamos pardavus gaminius, pagamintus iš žaliavinės medienos (medžių stiebų): skaldytas malkas, lentas, skiedras biokurui ir kt.
Kauno AVMI primena, kad aktualią informaciją mokesčių klausimais galima rasti www.vmi.lt. Pasikonsultuoti su VMI specialistais mokesčių klausimais galima paskambinus telefonu 1882 arba +370 5 255 3190. *Žaliavinė mediena - tai miško žemėje nukirstų medžių stiebų mediena, skirta medienos gaminiams ruošti. *Nenukirstas miškas - augantys medžiai, sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos ir kita nenukirsta sumedėjusi miško augalija.
Pranešimą paskelbė: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. „Įsigaliojęs mokestis miškų savininkams yra perteklinis ir neteisingas dėl kelių priežasčių. Lietuvos privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) duomenimis, šalyje įvedus 5% mokestį kirtimo apimtys privatiuose miškuose sumažėjo per 30%, o apvaliosios medienos importas iš kaimyninių šalių šiemet išaugo 20%. Savo ruožtu Lietuvos miško savininkų asociacijai (LMSA) dar rugsėjį apskundė Lietuvos valdžią Europos Komisijai (EK) dėl šio mokesčio neatitikimo ES teisei. Teisininkai teigia, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojęs mokestis turi „apyvartos“ mokesčio požymių, o toks pagal ES teisę negali būti taikomas.
Lietuva dar iki narystės ES 2004 m. Tiesa, byla Lietuvai gali ir nepasiekti Europos teisingumo teismo, jeigu Seimas nuspręstų atšaukti mokestį. Tuo tarpu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nurodo, kad apie 1.000 gyventojų, pastaraisiais metais turėję leidimus kirsti didelius medienos kiekius, spalio mėnesį sulauks VMI klausimynų arba kvietimų atvykti pokalbiui. VMI atliko atranką gyventojų, kurie 2010-2014 m. turėjo leidimus iškirsti daugiau kaip 100 kub. m. medienos bei galimai nedeklaravo medienos pardavimo pajamų. Ligita Brazlauskienė, projekto „Mediena“ darbo grupės vadovė, Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento direktorė, atkreipia dėmesį, kad vidutinė apvaliosios medienos kaina yra 40 Eur už 1 kub.m. Tad VMI skaičiavimais, kiekvienas gyventojas, pardavęs daugiau kaip 500 kub.m., turi sumokėti. VMI ir LMSA dar rugsėjį aptariant, kaip sekasi su nuo šių metų įsigaliojusio papildomo 5% apyvartos mokesčio surinkimu, VMI atstovai patikino, kad priskaičiuotus mokesčius dauguma privačių miškų savininkų sumoka laiku, kartu pažymėdami, kad surinktos sumos yra santykinai nedidelės.
Aidas Pivoriūnas, PMSA direktorius, teigia, kad šiais pinigais turėjo būti tvarkomi miško keliai. „Deja, per šių metų pirmus tris ketvirčius miško kelių tvarkymui nėra panaudotas nė vienas euras. Kada ir kaip bus tie pinigai panaudoti, nėra aišku“, - nurodo jis. - Daugiau viešumo, skaidrumo ir aiškių paskirčių įrankiai turėtų būti būtini.
Įmonės „Gerilita“ vadovas Mindaugas Lukas sako, kad didžiausia problema - ne tik pats 5 proc. mokestis, bet ir tai, kad jis skaičiuojamas nuo apyvartos, o ne nuo pelno. „Kas sugalvojo tokį mokestį? Juk mokame ne nuo pelno, o nuo apyvartos. Kiek žinau, tokio mokesčio nėra nė vienoje Europos valstybėje. Dar didesnė neteisybė, kad ten, kur sugadiname kelius, juos sutvarkome savo lėšomis, nors įvedant mokestį buvo akcentuojama, kad jis bus skirtas kelių priežiūrai ir kitiems su miškais susijusiems ūkiniams reikalams“, - sako verslininkas.
Jis primena, kad 5 proc. mokestis atsirado 2015 metais vykstant valstybinių miškų sistemos pertvarkai. „Tuo metu buvo ieškoma papildomų pajamų. Nuspręsta apmokestinti ir privačių miškų savininkus. Tuomet urėdijos mokėjo 10 proc. (bet tai mokestis už neatlygintinai ūkininkavimui perduotus urėdijai valstybinius miškus), o reformos iniciatoriai džiaugėsi, kad privatus sektorius mokės tik 5 procentus. Buvo aiškinama, kad surinkti pinigai bus naudojami bendriems miškų ūkio poreikiams - keliams, miškų inventorizacijai ir kitoms reikmėms“, - mena pašnekovas. Anot M. Luko, vienas iš argumentų įvedant mokestį buvo miškų inventorizavimo finansavimas, tačiau šiandien privačiuose miškuose jis nebevykdomas.
„Iki maždaug 2010 metų kas dešimt metų buvo inventorizuojami visi Lietuvos miškai - tiek valstybiniai, tiek privatūs. Specialistai važiuodavo per visas urėdijas ir vertindavo, kokie medynai auga. Dabar inventorizacija vyksta tik valstybiniuose miškuose, o privačiuose jos nėra jau apie penkiolika metų“, - teigia jis. Verslininkas sako, kad kelių įmonė tvarko savo lėšomis. „Kasmet tam išleidžiame mažiausiai 20 tūkst. eurų. Turime savo techniką, dalį darbų atliekame patys, o dalį perkame iš rangovų. Dirbame nuolat, todėl ir kelių priežiūra vyksta nuolat. Pasak jo, praktikoje galioja paprasta taisyklė - kas sugadino kelią, tas jį ir sutvarko.“
Svarbiausia - tikslingai panaudoti mokesčius. M. Luko nuomone, būtina užtikrinti, kad surinktos lėšos būtų panaudojamos pagal paskirtį. „Esu prašęs buhalterijos suskaičiuoti, kiek mūsų įmonė yra sumokėjusi šio mokesčio. Per maždaug septynerius metus susidarė apie 300 tūkst. eurų. Norėtųsi, kad bent dalį šių pinigų būtų galima panaudoti ten, kur yra reikalingiausi - keliams sutvarkyti“, - sako pašnekovas. Anot jo, lėšų paskirstymą galėtų prižiūrėti kompetentinga komisija, kurioje dirbtų ir valstybinių, ir privačių miškų atstovai. „Priklausau Privačių miškų savininkų asociacijai, todėl manau, kad tokių organizacijų atstovai turėtų dalyvauti sprendžiant, kaip panaudoti surinktus pinigus. Dabar jie tiesiog patenka į bendrą biudžetą ir nežinia kur nukeliauja“, - pastebi M. Lukas. - Mes ne tik kertame mišką - jį ir atkuriame. Jei prieš 60 metų niekas nebūtų pasodinęs naujų medžių, šiandien neturėtume brandžių miškų. Todėl svarbu suprasti, kad miškininkystė yra ilgalaikis darbas, kuriam reikia ir žmonių, ir atsakingos valstybės politikos.“
Verslininko įsitikinimu, svarbiausia ne atsisakyti mokesčio, o užtikrinti, kad jo lėšos būtų naudojamos skaidriai ir pagal pirminę paskirtį. „Jeigu mokame už kelių priežiūrą, tie pinigai neturėtų tiesiog ištirpti bendrame biudžete. Jie turėtų grįžti ten, kur yra reikalingiausi, o sprendimus dėl jų panaudojimo turėtų priimti žmonės, kurie geriausiai išmano miškų ūkį“, - teigia M. Lukas.
Nepasitenkinimas kartojasi tarp profesionalių miškininkų. Profesionalus miškininkas Vaclovas Bielskis prisimena, kad anksčiau keliai buvo tvarkomi valstybinių miškų urėdijoje, o dabar nemažai metų tokių lėšų matyti nėra. „Jeigu individualiai darai projektą, sumoki du kartus“, - sako V. Bielskis. Jis priduria, kad niekas nekonkrečiai nurodo, kur dingsta 5 proc. nuo parduotos medienos. „Sako, kad urėdijoms duoda dalį pinigų, kad jie kelius tiesia. Seniūnijoje, kiek klausiau, prašiau, kad taisytų kelią, seniūnas sako: mes nieko tiesiogiai negauname.“
Rokiškio rajone Raimundas Nagelė teigia, kad 5 proc. mokestis turėtų tenkinti miško kelių poreikius, o ne įstaigų iždą. „Jeigu tie 5 procentai grįžtų keliams, tikrai galėtume juos sutvarkyti. Tačiau pažadai liko tik pažadais arba apskritai buvo pamiršti. Daug darbo įdedame patys, o dalis lėšų nueina į konkurste dalyvaujantį kelių tvarkymo procesą. Dėl to kelių kokybė prastėja.“ Jis pasakoja, kad šiemet ketina užbaigti dar pusantro kilometro kelio atkarpą, į kurią įdėjo nemažai savo investicijų.
Nėra visiškai teisingas UAB „Dzūkijos mediena“ vadovas Marius Valukynas. Anksčiau 5 proc. mokesčio paskirtis buvo aiškiai susieta su kelių tvarkymu, bet dabar akcentuojama bendro pobūdžio nauda. „Reikia įvertinti, kiek tų sumokėtų pinigų sugrįžta ten, kur buvo vykdyti kirtimai. Daug pavyzdžių, kai žmogus nei kelią sugadino, nei jam jokios žalos nepadarė, tačiau vis tiek privalo sumokėti 5 proc. mokestį.“ Jo nuomone, teisės į įmokas turi būti aiškiai priskirtos miško kelių infrastruktūrai, o valstybė - konkrečiai Valstybinių miškų urėdijai - turi pasirūpinti jų valdymu ir paskirstymu.
Valukyno nuomone, svarbiausia - užtikrinti mokesčių skaidrų paskirstymą ir atsakomybę. „Jeigu šis mokestis iš tiesų būtų skiriamas miško kelių infrastruktūrai, diskusijų būtų gerokai mažiau. Kiekvienas miško savininkas suinteresuotas, kad privažiavimas prie jo valdos būtų kuo geresnis.“
Tačiau realybėje kyla papildomų klausimų: dėl Administracinių nusižengimų kodekso privalai sutvarkyti tą, ką sugadinai, o už kelių tvarkymą jau esi sumokėjęs 5 proc. Išeina, kad už tą patį tenka mokėti dvigubai. Nėra vieningos nuostatos - vieni sako, kad pinigai eina į kelių priežiūrą, kiti - kad į bendrą biudžetą. Tokia situacija skatina nepasitikėjimą ir visuomenės, ir privataus sektoriaus atžvilgiu.