fasado šiluminės varžos pokyčiai

Termoizoliacinės medžiagos ir gaminiai užima ypatingą vietą tarp statybinių medžiagų. Statyboje plačiai naudojamos termoizoliacinės medžiagos, tokios kaip mineralinė vata (akmens vata, stiklo vata), polistireninis putplastis (EPS), ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS), putų poliuretanas ir kitos medžiagos. Apšiltinant pastatus visų pirma reikia atkreipti dėmesį į reikalaujamą pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientą ir atitvarų drėgminės būsenos skaičiavimus. Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientai pateikti statybos techniniame reglamente STR 2.05.01: 2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika”. Šilumos perdavimo koeficientas yra atvirkščias dydis šiluminei varžai, todėl pastatų atitvarų reikalavimus patogu išreikšti šilumine varža, kv. m K/W. Taigi šiluminė varža stogams - 6,25, sienoms - 5,00, perdangoms - 4,00.

Šiluminė varža apskaičiuojama atitvaros sluoksnio storį dalijant iš to sluoksnio projektinio šilumos laidumo koeficientiento. Atitvarų drėgminės būklės skaičiavimai dažniausiai atliekami pagal minėto statybos techninio reglamento 2 priedo nurodymus. Drėgminės būklės įvertinimas būtinas nustatant, kokia turi būti atitvaros vidaus paviršiaus temperatūra, kad būtų išvengta pavojingo paviršiaus įdrėkimo, įskaitant pelėsių susidarymo galimybę. Skaičiavimais taip pat įvertinamas per metus atitvarų viduje susikaupiantis ir išgaruojantis drėgmės kiekis.

Apšiltinant pastatus iš vidaus didžiausią poveikį daro medžiagos garinė varža. Jeigu medžiaga blogai praleidžia vandens garus, vidiniame atitvaros paviršiuje labai greitai susidaro kondensatas, kuris vizualiai dažnai nepastebimas, bet jo pasekmė - po kurio laiko ant atitvaros paviršiaus atsiradęs pelėsis. Kadangi skaičiavimai pakankamai sudėtingi, jų palengvinimui galima naudoti kompiuterines programas.

Vis plačiau naudojant termoizoliacines medžiagas įvairiose laikančiosiose konstrukcijose, labai svarbu žinoti šių gaminių atsparumą gniuždymui ir deformacines savybes. Mechanines termoizoliacinių medžiagų savybes kartu su šilumos izoliacinėmis ir garsą izoliuojančiomis savybėmis yra svarbiausios charakteristikos, lemiančios jų naudojimą statybų praktikoje. Dėl tam tikrų termoizoliacinių medžiagų mechaninių ypatybių sunku parinkti optimalius jų stiprumo ir deformuojamumo kriterijus.

Daugumai medžiagų tiksliai nustatyti galima tik tempimo, lenkimo, šlijimo stiprį, kai prarandamos jų laikomosios savybės. Šiuo metu plačiai paplito ir normatyviniuose dokumentuose nurodomas labai paprastai nustatomas termoizoliacinių medžiagų sąlyginis įtempis, atitinkantis 10-ies procentų gaminio deformaciją pagal storį. Tačiau gniuždymo įtempis, kai gaminys deformuojamas iki 10 proc., nėra projektinė vertė. Šis rodiklis gali būti panaudotas kiekybiniam įvertinimui ir gamybos technologinių parametrų optimizavimui.

Tuo tarpu šių gaminių sėkmingas naudojimas laikančiosiose konstrukcijose dažnai priklauso ne nuo jų stiprumo rodiklių, bet nuo deformuojamumo ir tamprumo savybių. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža R turi būti ne mažiau kaip 8,33 m2·K/W, t. y. Apskaičiuojant bendrą namo šiluminę varžą, įskaičiuojama skirtingų namo elementų visuma. Vertinant konkrečiai namo sienų konstruktyvo šiluminę varžą, tam, kad būtų pasiekta A energetinio efektyvumo klasė, ji turi būti ne mažesnė nei 8,33 m²·K/W.

Apytikslis skaičiavimas daromas įtraukiant du pagrindinius sienos elementus ir atskirai paskaičiuotą jų šiluminę varžą - statybinių blokelių mūrą ir apšiltinimo medžiagą. Šiame apskaičiavime nėra įtraukti langai, ir kiti fasado elementai. Tikslas yra palyginti skirtingų pagaminimo medžiagų blokelius, parodyti kaip tarpusavyje skiriasi jų šiluma ir kiek nuo to priklausomai daugiau procentais sunaudojama apšiltinimo medžiagos, tai pačiai A klasės namo sienos šiluminei varžai pasiekti.

Šiluminės varžos skaičiavimo formulė: R = medžiagos storis (m) / šilumos laidumo koeficientas λ. Norint apskaičiuoti sienos šiluminę varžą, reikia visų medžiagų šilumines varžas sudėti, išskyrus, medžiagas esančias už oro tarpo, nes apdailos medžiagų šiluminė varža neskaičiuojama. Papildomą sienų šiluminę varžą sudaro: Vidaus tinko šiluminė varža R=0,01; Sienos vidaus paviršiaus šiluminė varža R=0,13; Sienos išorės paviršiaus šiluminė varža R=0,13.

Dažnai pasitaikanti klaida mūro šilumos izoliacijos savybių skaičiavimuose - eksploatacinių savybių deklaracijose pateikto sauso bloko šilumos laidumo koeficiento, λ10 (dry), naudojimas, tai nėra teisinga. Vertinant mūro sienos iš akytojo betono blokelių šilumos izoliacines savybes, svarbu vertinti jų projektinius dydžius, t.y. įvertinti drėgmės poveikio ir skiedinio siūlių įtaką.

Bauroc, remdamasi atitinkamais Lietuvos ir ES reglamentais, parengė mūro sienos iš bauroc akytojo betono blokelių projektinių verčių lentelę. Šiltinimo medžiagos ir sandarumas. Sandariausia šiltinimo medžiaga yra purškiamos uždarų porų poliuretano putos, norminiam sandarumui pasiekti užtenka 2 sluoksnių (4-5 cm storio), atvirų porų poliuretano putų (priklausomai nuo tankio ir produkto) reikia 10-15 cm sluoksnio. Šiltinant uždarų porų poliuretano putomis nebereikės dėti priešvėjinės plėvelės, nes puta yra nelaidi orui.

Kaip pavyzdį, 15 cm uždarų porų poliuretano putų varža yra R=6, U vertė (šilumos perdavimo koeficientas) 0,17. Geriausias išorinių sienų šiltinimo variantas yra naudojant uždarų porų poliuretaną. Jis nebijo drėgmės ir praleidžia vandens garus panašiai kaip spygliuočių mediena. Svarbu: šilumos laidumo koeficiento rodikliai paimti iš atitikties deklaracijos, reklaminiuose bukletuose kartais pasitaiko klaidų.

Poliuretano putų šiltinimas: A++ namui 8 R yra per mažai. STR reikalavimas A++ namams: šilumos perdavimo koeficientas turi būti U=0.1, arba verčiant į varžą R=10. Pasiekus A klasę ir pažiūrėjus šilumos praradimo skirtumą tarp A ir A++ (kai namas sandarus), jis tiesiog niekinis.

Pagrindiniai faktoriai renkantis šiltinimo medžiagą

• Šiltinimo medžiagos laidumo koeficientas (λ) - kuo mažesnis, tuo efektyvesnė izoliacija.
• Atsparumas drėgmei, garams ir pelėsiui.
• Ekologinės ir akustinės savybės.
• Degimo klasė ir saugumas aplinkoje.
• Konstrukcijos paskirtis ir apkrovos, kurios gali atsirasti tilpinant fasadą.

Nuo 2016 m. lapkričio mėn. sienų šiluminė varža turi būti 8,33 m²·K/W siekiant A energetinio efektyvumo klasės. Apskaičiuojant bendrą namo šiluminę varžą, į apskaičiavimą įtraukiama du pagrindiniai sienos elementai ir atskirai paskaičiuota jų šiluminė varža, o tarp jų neįtraukiami langai ir kiti fasado elementai.

Namuose svarbu užtikrinti sandarumą - vėjo ir garo plėvelių sujungimą, langų ir durų siūlių užsandarimą, apsaugą nuo oro prasiskverbimo, nes šilumos nuostoliai daugiausia vyksta per nesandarumus. Taip pat svarbu išlaikyti tinkamą temperatūrą vidaus paviršiuose, kad nebūtų susidarytas kondensatas.

Šiltinimo sluoksnio storio pasirinkimas priklauso nuo vietos klimato, norminių reikalavimų ir medžiagos šilumos laidumo koeficiento. Pavyzdžiui, A+ klasės namui sienoms gali reikėti uždarų porų poliuretano (λ=0,021) apie 23,1 cm storio, o mineralinei vatai (λ=0,039) - apie 42,9 cm storio.

Atliekant darbus svarbu laikytis sąlygų dėl oro temperatūros ir šlapios bei sausos aplinkos įtakos sukibimui. Šiltinant iš vidaus, svarbu naudoti vėjo izoliaciją garams, vengti lietaus ar šlapio oro. Atliekant šiltinimo darbus svarbu, kad paviršiai būtų sausi.

Kokios garantijos teikiamos? Kiekviena šiltinimo įmonė privalo suteikti garantiją remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais: statinio projekto, rangovo ir statybos techninės priežiūros darbai turi nustatytus garantinius terminus.

Apžvelgiant aplinkos faktorių įtaką šiltinimo medžiagoms, poliuretano putos pasižymi geromis hidroizoliacinėmis savybėmis, tačiau jų efektyvumas didėja didėjant tankiui. Darytina išvada: šiltinimo darbus reikia atlikti taip, kad paviršiai būtų sausi ir sandarūs, o medžiagos atitikti oficialias deklaracijas.

tags: #fasadas #varza #pakeitimai