Antradienį po socialinius tinklus pradėjo plisti šmaikštus vaizdo filmukas, kuriame - lietuviškai kalbantys užsieniečiai. Kiek daugiau nei 6 minučių filmuke lietuviškai kalba du vaikinai - italas Claudio ir švedas Muezzas. Vaikščiodami po Vilnių jie pasakoja, kaip jiems sekasi mokytis naują kalbą, ir apie gyvenimą Lietuvoje. Gyvenant Lietuvoje nekalbėti lietuviškai - gėda.
„Mes - užsieniečiai. Labai norime išmokti kalbėti lietuviškai. Kiekvieną dieną mes susitinkame biure, kur visą dieną - po 10 ar 20 minučių kalbame lietuviškai“, - nuoširdžiai šypsodamiesi kalba vaikinai, pataisydami ir papildydami kalbą. Vaikinai vienas kitam pasakoja apie tai, ką veikė praėjusią dieną, dalijasi būsimos dienos darbais, planais. „Daug kalbame apie maistą: ką tu valgei ryte? Mums labai patinka kalbėti apie maistą ir sveikatą. Kalbėti mėgstamiausiomis temomis yra labai gerai.“
Kartais jie nežino, kaip vieną ar kitą žodį pasakyti lietuviškai, todėl vartojame ir angliškus žodžius. Žinome, kad ir dabar kalbėdami turbūt padarėme daug klaidų, bet tai - ne problema, nesvarbu. Švedas Muezzas pripažino Lietuvoje gyvenantis jau pusantrų metų, Claudio - apie trejus metus. Jie pasakojo, kad su draugais visuomet stengiasi kalbėti lietuviškai. „Negalima ilgą laiką būti Lietuvoje ir nekalbėti lietuviškai. Tai labai embarrassing (gėdinga - liet.)“, - patikino Muezzas. Jo kolega Claudio pritarė, kad su užsieniečiais lietuviai taip pat turėtų kalbėti lietuviškai.
Mergina paliko, bet jis Lietuvos - ne. Interviu anksčiau DELFI davęs italas Claudio Santori pasakojo, kad į Lietuvą jį atvijo meilė lietuvaitei. Tačiau ji dingo, o italas iš Lietuvos - ne. Vaikinas įsitikinęs, kad Lietuvoje geresnės sąlygos kurti verslą nei Italijoje, o ir lietuvių mentalitetas bei požiūris į darbą jam daug priimtinesnis nei tėvynainių. Lietuva pietų europiečiui nebuvo pirmoji šalis, į kurią C. Santori bandė pabėgti nuo triukšmingos ir impulsyvios Italijos. Pradėjus mokytis lietuvių kalbos C. Santori gimė idėja, kuri atėmė visą jo laiką, o kartu ir merginą. Naujo verslo plano idėja pareikalavo tiek daug laiko, kad romantiški santykiai iširo.
„Idėja gimė, kai mokiausi lietuvių kalbos. Prisimenu, kaip „kaldavau“ žodžius. Vienu metu teko skaityti kažkokią 20 puslapių nuobodžią istoriją apie Mantą ir šunį, kas iš tiesų neturėjo jokios vertės man. Aš pagalvojau, kad pasaulyje yra milijonai istorijų, kurias aš galėčiau skaityti ir mėgautis. Be to, supratau, kad kompiuteris yra nuostabus išradimas šioms istorijoms surasti. Taigi, tu gali mokytis kalbos, skaitydamas, klausydamas, žiūrėdamas tai, kas tau patinka, naudojant tau žinomus užsienio kalbos žodžius“, - savo „startuolio“ idėją trumpai pristatė C. Santori.
Į komandą įtraukęs dar keturis darbuotojus iš Lietuvos ir vieną iš Suomijos, italas jau startavo internete su projektu, skirtu užsienio kalboms mokytis, „Bliu bliu“, kurio reklamai ir buvo sukurtas šis filmukas. Mūsų asmeninė informacija šioje erdvėje dažnai atspindi realius gyvenimo pokyčius. Platforma laikosi „realaus vardo“ politikos: vardas turi būti sudarytas tik iš raidžių ir atitikti tą, kuris nurodytas jūsų asmens tapatybės dokumente. Jei naudojatės stacionaru ar nešiojamu kompiuteriu, vardo keitimo procesas yra gana aiškus, tačiau pastaruoju metu jis integruotas į naująjį „Meta“ paskyrų centrą.
Atsidariusiame meniu pasirinkite „Nustatymai ir privatumas“ (angl. Kairėje ekrano pusėje, viršuje, pamatysite skiltį pavadinimu „Paskyrų centras“ (angl. Meta Accounts Center). „Paskyrų centre“ pasirinkite „Profiliai“. Jei turite susietą „Instagram“ paskyrą, čia matysite jas abi. Sistema pasiūlys, kaip jūsų vardas bus rodomas (pvz., Vardas Pavardė arba Pavardė Vardas).
Nors principas panašus į kompiuterio versiją, navigacija šiek tiek skiriasi. Pačiame viršuje matysite „Meta“ „Paskyrų centrą“. Pakeitus vardą, kito keitimo negalėsite atlikti 60 dienų. Dėl šios priežasties rekomenduojama labai atidžiai patikrinti naująjį vardą prieš spaudžiant galutinį patvirtinimo mygtuką. Daugelis žmonių nežino, kad nebūtina keisti savo oficialaus vardo, norint, kad draugai jus lengviau rastų. This additional name rodomas jūsų profilyje šalia pagrindinio vardo (dažniausiai skliausteliuose) ir, kas svarbiausia, pagal jį žmonės gali jus surasti paieškoje.
Eikite į savo profilį ir spauskite „Apie“ (angl. Pasirinkite „Išsami informacija apie jus“). Kartais, net ir laikantis visų instrukcijų, sistema neleidžia pakeisti vardo. 1. Kaip minėta anksčiau, jei vardą keitėte mažiau nei prieš 60 dienų, sistema automatiškai blokuos bet kokį naują bandymą. 2. Jei bandote naudoti žodžius, kurie nėra vardai (pvz., „Mielas Kačiukas“), arba naudojate per daug didžiųjų raidžių, sistema tai atmes. 3. Tai daroma siekiant įsitikinti, kad esate tas, kuo dedatės. Išimtys taikomos tik Indonezijos gyventojams, nes ten vienas vardas yra kultūrinė norma. Jūsų vardas yra tai, kas rodoma profilyje (pvz., Jonas Jonaitis). Ne. Vardo keitimas neturi jokios įtakos jūsų turiniui, draugų sąrašui ar žinutėms. Ribojamas tik dažnumas (kas 60 dienų).
Atlikus asmeninės informacijos pakeitimus, yra puikus metas peržiūrėti ir bendrą paskyros saugumą. Neretai vartotojai pamiršta, kad kartu su vardo keitimu verta patikrinti, kas gali matyti jūsų informaciją. Rekomenduojama užsukti į skyrių „Privatumo patikra“ (angl. Privacy Checkup), kurį rasite nustatymuose. Čia galite nustatyti, kas matys jūsų būsimus įrašus, kas gali rasti jus pagal el. Pašto adresą. Taip pat, jei dar to nepadarėte, būtinai įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA). Tai viena efektyviausių priemonių apsaugoti paskyrą nuo įsilaužimų. Net jei piktavalis sužinotų jūsų slaptažodį, be papildomo kodo, gaunamo į telefoną ar autentifikavimo programėlę, jis negalės prisijungti.
Prisijungus prie socialinio tinklo paskyros pirmiausia reikia paspausti simbolį dešiniajame viršutiniame kampe, ir pasirinkti nustatymų (angl. settings) skiltį. Tada kairiajame viršutiniame kampe pasirinkti mygtuką „privatumas“ (angl. privacy). Pasirodžiusiame nustatymų lange patariame atlikti nustatymus, kurie žemiau pateikiame paveikslėlyje pažymėti raudonai. Pakeitimai atliekami paspaudus mygtuką „redaguoti“ (angl. edit). Kita nustatymų grupė, kurioje rekomenduojame patikrinti nustatymus, yra „metraštis ir žymėjimas“ (angl. timeline and tagging). Žemiau pateiktame paveikslėlyje raudonai pažymėti svarbiausi rekomenduojami pakeitimai. Jie taip pat atliekami paspaudus mygtuką „redaguoti“ (angl. edit).
Svetainių ir programėlių nustatymus galima rasti nustatymų skiltyje, paspaudus mygtuką „Programėlės ir svetainės“ (angl. Apps and websites). Nustatymų lange galite matyti, kokios programėlės yra įdiegtos jūsų paskyroje. Šiuos nustatymus galite redaguoti, ištrinti nereikalingas ar nenaudojamas programėles, paspaudę simbolį šalia jų. Blokavimo (angl. blocking) funkcija taip pat gali padėti išvengti privatumo pažeidimų. Šiuos nustatymus taip pat galima rasti pagrindiniame nustatymų lange.
Vaizdo įraše dalyvauja Claudio ir Muezzas: „Laba diena, mes esame Vilniuje, aš esu Claudio iš Italijos, o aš Muezzas iš Švedijos. Mes praktikuosime kalbėti lietuviškai“, - taip prasideda trumpas dviejų užsieniečių siužetas patalpintas portale Youtube. Vaikinai iš karto atsiprašo, kad kalba netaisyklingai, tačiau labai stengiasi. Muezzas vaizdo įraše sakė, kad Lietuvoje gyvena jau pusantrų metų. Claudio dar ilgiau - trejus metus. Linksmi vyrai įsitikinę - negalima tiek ilgai gyventi Lietuvoje ir kalbėti vien gimtąja kalba. Užsieniečiai nukerta - nemokėti lietuviškai būtų gėda!
„Su drauge nekalbame kiekvieną dieną lietuviškai. Noriu daugiau! Ofise - visada angliškai. Bet kai geriame kavą, kalbame lietuviškai“, - aiškino Claudio. Savaime suprantama, kiek lėčiau. „Reikia pasakyti - ei, palauk biškį! Kalbėsim lietuviškai! Tu žinai, kaip sakyti „labas“ ir „kaip tau sekasi“, tai kalbėk! Kiekvieną dieną bent penkias minutes“, - tikino Muezzas. Italas Claudio Lietuvoje neblogai žinomas jaunuolis. Interneto svetainių kūrėjas Claudio Santori, Suomijoje šokdamas lindihopą, susipažino su lietuvaite ir atvyko su ja gyventi į Vilnių. Čia, trokšdamas išmokti lietuviškai ir nusivylęs esamais kursais, sugalvojo revoliucinį kalbų mokymosi būdą. Pagautas idėjos, Claudio metė kitus darbus, metus kūrė prisiglaudęs kavinėse, ir, beje, išsiskyrė su mergina, dėl kurios viskas prasidėjo. Užtat dabar projektas „Bliu Bliu“ traukia investuotojus, sulaukia padėkų iš viso pasaulio, pateko tarp 15 geriausių Lietuvos startuolių, kurie spalį keliaus po pasaulį, tad gali savo kūrėją paversti turtuoliu.
Šaltiniai apie startuolio „Bliu Bliu“ ir kalbos mokymosi kontekstą
Į komandą įtrauktas dar keturis darbuotojus iš Lietuvos ir vieną iš Suomijos; italas startavo internetiniu projektu užsienio kalboms mokytis, „Bliu bliu“, kurio reklamai ir buvo sukurtas šis filmukas. Pagal šias istorijas galima suprasti, kaip vidaus rinkoje atsiranda iniciatyvos skatinančios lietuvių kalbos praktikavimą užsieniečiams. Itin svarbu, kad platforma laikosi realaus vardo politikos, taip siekiama užtikrinti, kad žmonės bendrautų su realiais asmenimis, o ne anoniminiais veikėjais.
Be to, straipsniuose „Facebooko profilio kalbos Lietuvoje“ išryškinamas ir vartotojų saugumo bei privatumo kontekstas: vardas turi atitikti dokumentuose nurodytą, o keitimai yra reglamentuojami ir laikomi intervaluose. Pavyzdžiai apie saugumą apima dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA) bei privatumo patikras. Tokie elementai yra būtini, kai kalbama apie socialinių tinklų elgesio normas ir įrankių naudojimą.
- Vaikinų kursas - lietuvių kalbos praktika kasdieniuose pokalbiuose bei darbe.
- Startuolis „Bliu Bliu“ ir jo įtaka kalbos mokymo rinkai.
- Privatumo ir saugumo nustatymai socialiniuose tinkluose.
Žinios apie lietuvų kalbos mokymąsi ir užsieniečių integraciją Lietuvoje iliustruoja, kaip skiriasi požiūriai ir kaip patirtis gali skatinti pasirinkti vietinę kalbą net ir turint kitą gimtinę. Vaizdo įrašas ir pasakojimai rodo, kad kalba tampa tiltu į bendruomenę ir verslus - tiek asmeninius, tiek profesinius.