Kultūros ir kūrybos sektoriai - tai visi sektoriai, kurių veikla grindžiama kultūros vertybėmis arba kita individualia ar kolektyvine menine kūrybine raiška ir kurie apibrėžti programos „Kūrybiška Europa“ teisiniame pagrinde. Parama šiems sektoriams grindžiama Eurostato Europos kultūros statistikos sistemos tinklui parengtais duomenimis ir jo veikla, susijusia su tolesniu kultūros ir kūrybos sektorių statistikos derinimo koordinavimu (pavyzdžiui, peržiūrint rodiklių tipologijas ir terminiją, informuojant apie rodiklius ir jų svarbą politikos formavimui). Kita vertus, kultūros ir kūrybos pramonė yra orientuota į tolesnius vertės grandinės etapus, įskaitant pramoninės ir gamybinės veiklos gamybos ir platinimo etapus.
Kultūros ir kūrybos sektorių svarba
Kultūros ir kūrybos sektoriai yra svarbūs užtikrinant tolesnį visuomenės vystymąsi ir yra kūrybinės ekonomikos pagrindas. Šie žinioms imlūs ir individualiu kūrybingumu bei talentu grindžiami sektoriai svariai prisideda prie ekonominės gerovės kūrimo. Dar svarbiau tai, kad jie yra labai reikšmingi formuojant bendrą Europos tapatybę, kultūrą ir vertybes. Ekonominiu požiūriu jų augimas yra didesnis už vidutinį, juose kuriamos darbo vietos, visų pirma jaunimui, o kartu stiprinama socialinė sanglauda.
Siekiai ir mechanizmai: Programos „Kūrybiška Europa“ paramos logika
Programa „Kūrybiška Europa“ apima paprogramę „Kultūra“ ir paprogramę MEDIA (garsas ir vaizdas), taip pat tarpsektorinę paprogramę. Ši programa remia tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir tinklų kūrimo veiklą visuose kultūros ir kūrybos sektoriuose, taip pat finansuoja svarbias platformas ir tinklus. Siekdamai parengti būsimos 2021-2027 m. programos „Kūrybiška Europa“ pasiūlymą, Komisija konsultavosi su suinteresuotaisiais subjektais ir valstybių narių ekspertais, atsižvelgdama į 2014-2020 m. programos tarpinį vertinimą. Pasiūlymai skirti ištaisyti trūkumus ir numatyti paramą kelioms sektorių srityms, tokioms kaip: muzika, architektūra, knygos ir leidyba, kultūros paveldas.
Vykdant šiuos veiksmus sektoriuose dėmesys sutelkiamas į gebėjimų stiprinimą, profesionalumo didinimą, specialistų ugdymą ir duomenų rinkimą bei eksporto galimybių analizę. Tai dera su ankstesniais ES veiksmais ir projektais, pavyzdžiui su iniciatyva Music Moves Europe. Taip pat skiriama dėmesio inovacijoms, verslumui ir finansams, įtraukiant finansavimo ekosistemų stiprinimą ir naujas suglaudinančias priemones.
Inovacijos, verslumas ir finansai kultūros ir kūrybos sektoriuose
Kultūros ir kūrybos sektorių verslumas ir inovacijos įtrauktos į tyrimus valstybėse narėse. AKM ataskaitos „Viešosios politikos vaidmuo plėtojant kultūros ir kūrybos sektorių verslumo ir inovacijų potencialą“ bei platesni ES politikos apžvalgos šiuos klausimus analizuoja plačiai. Finansavimo galimybės kultūros ir kūrybos sektoriams aptariamos bei įtrauktos į AKM ataskaitą „Veiksmingesnių finansų ekosistemų kūrimas“, kur nagrinėjama finansavimo vaidmuo ir mechanizmai. 2020 m. pradžioje įvykusi konferencija, susijusi su FLIP projektu (Funding, Learning, Innovation, and Patenting), analizavo pasiektus rezultatus finansavimo, inovacijų ir kitų su sektoriumi susijusių klausimų kontekste. Be konkrečių iniciatyvų, egzistuoja plataus užmojo ES paramos priemonės, įskaitant ES horizontas, Erasmus jauniesiems verslininkams, STARTS ir kt., kurios skatina kultūros ir kūrybos sektorių plėtrą.
Elitas, tapatybė ir kultūros politika: Lietuvos kontekstas
Monografija apie „Elitų Europa: tapatybių ir interesų kaleidoskopas“ analizuoja, kaip elitas formuoja Europą - jungiant kultūrinius, politinius ir ekonominius aspektus. Joje išanalizuojami kiekybiniai duomenys iš 17 šalių, tyrimas atliekamas dviem etapais (2007 ir 2009 m.) ir apima tiek elito, tiek masių požiūrius į europinę ir tautinę tapatybę. Nagrinėjama, kaip elitai ir masės suvokia tapatybę ir kokie veiksniai lemia europietiškumo suvokimą. Tyrimas parodo, kad elitų nuomonės apie europinę tapatybę dažnai koreliuoja su masių nuomonėmis, o skirtingose šalyse egzistuoja skirtingos nuomonės dėl etninės ir pilietinės tapatybės svarbos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kaip politinės paskirties veiksniai, kultūrinis kapitalas ir socialinis ryšių kapitalas įtakoja europietiškumo suvokimą. Analizėje pabrėžiama, kad globalizacijos kontekste tapatybės dinamiškumas yra svarbus: nacionalizmas gali būti suprantamas kaip vienas iš grėsmių, bet elitas dažnai įvardija ir kultūrinį dialogą bei europinę bendrą erdvę. Lietuvoje atminties ir kultūros tyrimai akcentuoja XX a. įvykių, tokių kaip holokausto, rezistencijos ir trėmimų temų, atminties peržengimą į šiuolaikinę kultūros raišką, kur literatūra, teatras, kinas ir vizualūs menai kuria dialogą su praeitimi. Ankstesnės kartos kūrėjai, tokie kaip Icchokas Meras ir Grigorijus Kanovičius, įtakojo kultūrinės atminties formavimą, o šiuolaikiniai dramaturgai ir rašytojai, pavyzdžiui Daiva Čepauskaitė, Justinas Sajauskas, Sigitas Parulskis, gvildena šias temas, kartais politizuodami jos tempo ir perspektyvas. Latentinės temos, tokios kaip rezistencijos mito kūrimas ar holokausto naratyvų perrašymas, rodo, kad kultūrinė atmintis yra dinamiška ir susijusi su globalėjimo konteksu, kuris lemia, kaip visuomenė vertina praeitį dabarčiai.
Kultūros atminties koncepcijos ir teksto funkcijos
Tyrinėjimai rodo, kad kultūrinė atmintis nėra tik tai, ką primena, bet ir tai, kaip ji įtakoja dabarties kultūros kūrimą. Atsižvelgiant į atminties diferencijavimą į komunikacinę, kultūrinę ir politinę atmintį, kultūros ir kūrybos naratyvai kuria santykį su praeitimi, o atminties genai įgauna svarbą kaip simboliniai įvaizdžiai ir ritualai. Monografijoje nagrinėjama, kaip etc. simboliai, ritualai ir literatūriniai įvaizdžiai veikia atminties rekonstruojimą, ir kaip istorinių vardų pavertimas kultūriniais simboliais formuoja identitetų naratyvus. Tokie procesai rodo, kad kultūrinės atminties funkcija yra ne tik informacijos saugojimas, bet ir atminties atnaujinimas, kontekstų transformavimas ir nuolatinis dialogas tarp praeities ir dabarties.
Tarptautinis kultūrinės įvairovės fondas: mūsų poveikis iki šiol!
- Atminties procesų dinamiškumas: kultūrinė atmintis įtakoja dabarties kultūros kūrimą ir identitetų formavimą.
- Globalizacijos įtaka: atmintis migruoja ir peržengia regionines ribas dėl naujų medijų ir tarptautinių kontaktų.
- Naujosios literatūros ir teatro kūriniai analizuoja XX a. pasakojimus, susijusius su holokaustu, rezistencija ir tremtimi.
Toliau tyrimai rodo, kad žymiai žiūrima į tai, kaip elitų ir masių požiūriai į tautinę bei europinę tapatybę skiriasi ar sutampa, ir kaip šie požiūriai kinta laikui bėgant dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo, ekonominių krizų ir politinių įvykių. Svarbu pažymėti, kad literatūros tyrimai apie praeitį Lietuvoje dažnai įtraukia literatūrą, teatrą, kiną ir vizualius menų kūrinius į diskursą apie kultūrą ir identitetą, o istorijos perpasakojimai sukelia naujas interpretacijas dabarčiai.