Europinis ožekšnis (lot. Euonymus europaeus) Lietuvoje natūraliai paplitęs, itin dekoratyvus vasaržalis krūmas arba nedidelis medelis, geriausiai atpažįstamas dėl savo unikalių rudeninių vaisių ir ryškių spalvų. Šio augalo šaknys, žievė ir sėklos turi svarbių savybių medienai ir sakraliai želdykaičių dekorui, o augimas ir priežiūra patogių sąlygų sąlygomis leidžia jį sėkmingai naudoti parkuose, soduose bei želdynuose.
Rūšis ir fizinės savybės
Euonymus europaeus yra aukštas krūmas arba medis iki 5‒7 m aukščio, su lengva apvalia laja ir plona, smulkios faktūros pilkšva žieve. Ūgliai žalios spalvos, su keturiomis kamštinėmis briaunelėmis. Lapai 2‒11 cm ilgio, ovališki arba pailgai elipsiški, smulkiai pjūkliški, apatinėje pusėje pagyšliais plaukuoti. Žiedai susitelkę į dvistypius žiedynus po 3‒15, 8‒12 mm skersmens, dviejų tipų: ilgapiesteliniai su trumpais kuokeliais ir neišaugusiomis dulkinėmis, bei trumpapiesteliniai su normaliomis piestelėmis. Vainiklapiai gelsvai arba žalsvai balti. Dėžutės 10‒13 mm pločio, ketvirtadaliu mažesnio už plotį ilgio, su keturiais išsipūtusiais lizdais; prinokusios tampa ryškiai rožinės.
Žydi antroje gegužės mėnesio pusėje arba birželio pradžioje. Vaisiai prinoksta rugpjūčio‒rugsėjo mėn. Plyšus dėžutėms, keletą savaičių sėklos laikosi pakibusios, kol jų paukščiai nesulesa arba jos savaime nenukrenta. Apie rugpjūčio pabaigą lapai įgauna tamsiai raudoną spalvą ir maždaug po mėnesio nukrenta. Vaisiai yra nuodingi, jų valgyti griežtai negalima; aktyviosios medžiagos yra vaisiuose, žievėje ir lapuose. Dažniausiai apsinuodija vaikai ar ožkos, užvalgę spalvingų vaisių ar lapų. Simptomai pasireiškia po apie 12 valandų, dažniausiai sukeliant virškinimo problemas, širdies ritmo pakitimus ir galvos svaigimus.
Auginimas ir priežiūra
Vieta: mėgsta saulėtas vietas arba dalinį pavėsį. Pilname pavėsyje rudeninė lapų spalva būna mažiau intensyvi. Dirvožemis: nereiklus, bet geriausiai veši purioje, derlingoje ir neužmirkusioje dirvoje. Auga 1,5-3 m aukščio krūmas, rečiau 3-6 m medis. Natūraliai auga Lietuvos miškuose, šlaituose; auginamas kaip dekoratyvinis augalas sodybose ir parkuose. Atsparus užterštam miestų orui, nereiklus dirvožemio derlingumui, pakenčia užtamsinimą. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Žiedai pilkšvi arba gelsvi, 8-12 mm skersmens, nėra išvaizdūs. Vaisiai ryškūs ir įspūdingi: keturbriaunė dėžutė, ryškiai rožinės spalvos, kurios plyšus atveria sėklas.
Mediena labai kieta ir tvirtai sandari, naudinga skietams, batų vinims, namų ūkio padargams ir piešimo angliams. Šaknų žievėje yra iki 20 % gutaperčios, sėklose - iki 45 % lėtai džiūstančio aliejaus. Sugrūstomis sėklomis kartais gydomi niežai. Auginojsą parkuose ir miesto želdynuose; Biržų ir Pasvalio rajonuose pasitaiko darželiuose. Tinka gyvatvorėms.
Veislės ir kilmė
Veislės:
- ‘Albus’ - vaisių dėžutė balta, o sėklos oranžinės. Lapai vasaros metu sodriai žali, rudenį prieš nukritimą tampa šviesiai žaliais su gelsvomis atspalviais.
- ‘Atrorubens’ - lapija apvalesnė, pats krūmas aukštyje 3-8 m.
- ‘Red cascade’ - gavo britų Karališkosios sodininkystės bendruomenės (Award of Garden Merit) apdovanojimą kaip vertingas sodo augalas.
Gentos autorius Karlas Linėjus pirmasis pavadino Ožekšnį Evonymus, tačiau vėliau įvestas transkribavimas Euonymus. Manoma, ankstesnis pavadinimas kilęs iš mitologinės Evonyme dievybės vardo - motinos furijos (nuodingų augalinių savybių įtikinimo priežastis). Furijų (Erinijų) kilmė, mitologijoje - Krono ir Urano istorijų dalis, o Oresto pasakojimuose jos dažnai vaizduojamos su kaukėmis ir sparnais; jos funkcija - kerštas ir bausmė nusikaltėliams.
Vaisiai, nuodingumas ir sauga
Euonymus europaeus vaisiai - ryškiai rožinės dėžutės su oranžinėmis sėklomis, kurios atrodo įspūdingai rudenį. Išsiskiria dėl ryškios spalvos ir įspūdingo vaizdo, kuris dar labiau pabrėžia augalo dekoratyvinę funkciją. Tačiau visos augalo dalys, ypač vaisiai, yra nuodingi žmonėms. Vaikai dažnai apsinuodija suvalgius spalvingus vaisius arba ožekšnį ėdžios ožkos. Simptomai pasireiškia po 12 valandų ir dažnai sukelia virškinimo problemas, širdies ritmo pakitimus ir galvos svaigimą.
Įvairovė Europoje
Euonymus europaeus savaiminis Europoje. Lietuvoje jis auga visoje, ypač Vidurio žemumoje ir šiaurės vakariniuose rajonuose. Lapuočių ir mišriuose miškuose sudaro trakas; dažnai aptinkamas krūmynuose, upių šlaituose. Šio augalo mediena ir žievė turi ekonominę vertę, o sėklos ir rūgštys naudojamos kitoms pramoninėms reikmėms. Panašus į europinį ožekšnį yra karpotasis ožekšnis (Euonymus verrucosus Scop.), kuris auga iki apie 2 m ir pasižymi šiurkščiomis ūgliais bei skirtingais lapų bruožais.
Žemėlapis ir augimo parinktys
Šio augalo paplitimas Lietuvoje rodo jo prisitaikymą prie įvairių dirvožemių ir oro sąlygų. Jis tinka gyvatvorėms, parkų ir gatvių želdynams, taip pat natūraliai formuojasi kraštovaizdyje.
Naudojama medienos savybės
Mediena labai kieta, skali, naudojama skietams, batų vinims, namų ūkio padargams ir piešimo angliams. Žievėje iki 20 % gutaperčios, sėklose iki 45 % lėtai džiūstančio aliejaus. Sugrūstomis sėklomis kartais gydomi niežai.
Euonymus europaeus taip pat yra populiari dekoratyvinė augimo įvairovė, kurios sėklos ir vaisiai dažnai naudojami dailinant želdinius; augalas gerai toleruoja užterštą miestų orą ir diureziją.
Žymūs vardo kilmės faktai
Gentos pavadinimas kilęs iš Linėjaus, o vėliau įtvirtintas pavadinimas Euonymus. Literatūroje minima, kad Apolonas liepė Orestui nužudyti tėvo Agamemnono žudiką, o žudikas buvo jo motina. 1 pav. Orestas apsuptas furijų - 360 pr. m. Graikų mitologijoje teigiama, kad erinijos gimė iš Urano kraujo, kai Kronas jį kastravo. 2 pav. Furijų išvaizda dažnai vaizduojama siaubingai su skirtingais elementais, tokiais kaip gyvatės ant galvų, sparnai ar šuns kūnai.
Mini ataskaita apie veisles ir savybes
- Albus - vaisių dėžutė balta, sėklos oranžinės. Lapai vasaros metu sodriai žali; rudenį šviesiai žaliai su gelsvais.
- Atrorubens - lapija apvalesnė; krūmas 3-8 m.
- Red cascade - apdovanotas kaip vertingas sodo augalas (Award of Garden Merit).
tags: #europinis #ozeksnis #euonymus #europaeus #medienos #savybes