Paradoksalu, bet asbestas kenkia labiausiai, kai jį bandoma atnaujinti ar pakeisti - būtent tada į orą pakyla kvėpavimo takams pavojingos skaidulos. Ir visgi su pavojumi nesitaikoma - šiferinė stogo danga palaipsniui pakeičiama kitomis medžiagomis. Viena perspektyviausių - stogo dangos lakštai be asbesto, kuriuos gamina bendrovė Eternit Baltic. Greta standartinių penkių arba aštuonių bangų lakštų, dydžiu atitinkančių senuosius šiferio lapus, statybininkai vis dažniau naudoja lygias mažo formato plokšteles, savo konfigūracija ir klojimo būdu primenančias metalines arba bitumines čerpes.
Beasbesto plokštelių pranašumai ir jų veikimo principai
Stogo dangos lakštai be asbesto, palyginti su šiferiu, turi dar keletą pranašumų. Pirma, dėl ypatingos armuojančio pluošto medžiagos (polivinilalkoholio) Eternit stogo danga yra daug atsparesnė smūgiams ir elastingesnė. Antra, iš esmės yra pakeista dažymo technologija: per pirmąjį dažymą specialūs dažai į pakaitintą lakštą be asbesto įtrinami mechaniniu būdu, o per antrąjį dažymą lakštas tolygiai užliejamas tais pačiais dažais. Toks dažymo būdas gerokai sumažina išorinio dangos paviršiaus porėtumą, neleisdamas atsirasti erozijai ir samanoti. Kalbant apie eksploatacines savybes reikia pridurti, kad stogo dangos be asbesto kvėpuoja, dėl to po danga susidaro nedaug kondensato. Taip pat užtikrinama ir puiki garso izoliacija.
Vienas iš svarbių dalykų - tinkamas stogo nuolydžio kampo parinkimas. Plokštelėms kloti reikalingas kiek didesnis kampas, nei stambiems banguotiems lakštams kloti. Mažėjant stogo nuolydžiui, būtina didinti plokštelių užleidimą (persidengimą). Atsižvelgiant į klojimo būdą, optimalus stogo nuolydžio kampas svyruoja nuo 25 iki 30 laipsnių. Plokštelės tvirtinamos prie stogo konstrukcijų užleidimo srityje karšto cinkavimo vinimis, o matomose vietose - nerūdijančio plieno kabliukais arba varinėmis spraudėmis. Stogo danga tvirtinama prie atraminių grebėstų, formuojančių ventiliacinį tarpą tarp dangos ir laikančiosios konstrukcijos bei šiltinimo (mažiausias storis − 24 mm).
Eternit stogo danga yra lengva, todėl ją klojant stogo konstrukcijos apkraunamos kur kas mažiau, nei, tarkim, naudojant keramines čerpes. Įvairūs plokštelių tvirtinimo būdai ir jų dydis leidžia sklandžiai apjuosti erkerius, mansardinius langus ir kitus stogo reljefo nelygumus. Dėl lapų formos ir medžiagos difuziškumo mažėja medinių konstrukcijų puvimo galimybė, nes grebėstai vėdinami iš viršaus ir iš apačios. Be to, ant grebėstų susikaupia gerokai mažiau kondensato, nes lakštų įkaitimo ir atšalimo greičio skirtumas yra nedidelis. Šia savybe Eternit plokštelės ir lakštai gerokai lenkia kitas lengvas stogo dangas.
Dar viena naudinga šios dangos savybė - mechaninis atsparumas vaikščiojant (nors montuojant ir eksploatuojant statinį ant stogo esantiems įrenginiams prižiūrėti būtina įrengti stacionarias groteles, pakopas ir aptarnavimo aikšteles). Per sunkmetį visi projektuotojai ir statybininkai didelį dėmesį skiria medžiagų kainai. Eternit lakštų ir plokštelių kokybės bei kainos santykį Lietuvos rinkoje galima pavadinti optimaliu − skaičiuojant išlaidas stogo dangai kartu su pridėtinėms stogo dalims, šios dangos kaina − viena mažiausių.
Asbesto rizika ir teisės aktai Lietuvoje
Žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Buitinių statybinių atliekų sudėtyje dažnai būna pavojingų medžiagų, kurios, nerūpestingai utilizuojamos, kelia ilgalaikį pavojų sveikatai. Tai, kaip kiti elgiasi su renovacijos atliekomis, gali tiesiogiai paveikti jūsų teisę į saugią aplinką ir netgi kelti grėsmę jūsų gyvybei praėjus kelioms dešimtims metų. Cementinės stogo dangos (šiferis) kažkada buvo populiariausia medžiaga, naudota nuo tvartų kaimuose iki mokyklų stogų. Tačiau ši, dabar senstanti medžiaga, turi asbesto, kuris yra itin pavojingas žmonių sveikatai.
Asbestas yra toksiškas pluoštas, kuris laikui bėgant patenka į orą, kai stogo danga pažeidžiama, sulūžta ar trupa. Net ir nedidelis šių pluoštų kiekis gali sukelti sunkias, kartais nepagydomas ligas, tokias kaip mezotelioma, asbestozė ir plaučių vėžys. Šis poveikis taip pat gali būti nejuntamas ilgą laiką ir pasireikšti tik po dešimtmečių. Todėl svarbu, kaip asbestas yra tvarkomas, nes tai gali turėti įtakos jūsų žmogaus teisėms.
Nuo 2000 metų Lietuvoje uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbesto turinčius cementinius šiferio lakštus statomuose ir remontuojamuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatuose. Nuo 2005 metų Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, uždrausta naudoti asbestą bei jo turinčius gaminius. Tačiau dar ir dabar asbesto galima aptikti senesnės statybos namų stogų šiferinėse dangose, šiferiu dengtuose daugiabučių balkonuose, elektros įrenginiuose, ugniai atspariose sienose ir duryse, grindų bei lubų plokštėse bei kituose gaminiuose, dėl ko vis dar išlieka asbesto keliama rizika visuomenės sveikatai.
1976 metais asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių medžiagų sąrašą kaip vėžį sukelianti medžiaga, turinti kenksmingą ilgalaikį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Pavojų kelia ne pats asbestas, o jo nematomi ir bekvapiai laisvi plaušeliai, kuriuos žmogus gali įkvėpti su asbestu užterštu oru. Ore esančių plaušelių koncentracija nustatoma specialiu faziniu kontrastiniu optiniu mikroskopu membraninio filtro metodu.
Kaip elgtis su asbestą turinčiomis dangomis ir atliekomis
Kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau griaunant statinius, keičiant šiferinę stogų dangą, laužant, pjaustant šiferį, atliekant katilinių, šiluminių tinklų izoliacijos remontą arba renovaciją ar kitaip apdorojant asbesto turinčius gaminius, aplinkoje pasklinda labai smulkūs plaušeliai. Asbesto poveikis žmogaus sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis poveikis dažniausiai pasireiškia profesinio kontakto metu, kai dirbama su asbesto turinčiais gaminiais. Netiesioginis - kai plaušeliai į žmogaus kvėpavimo takus patenka būnant patalpoje, kurioje yra asbesto, arba būnant lauke, kai statinių paviršiuje esantis asbestas, veikiamas atmosferos veiksnių, suyra į plaušelius.
Asbesto plaušeliai labai lengvi, ore jie gali sklandyti net keletą dienų. Jie netirpūs vandenyje, todėl patekę į kvėpavimo takus pasiekia plaučių alveoles ir gali pasilikti ten visą gyvenimą. Asbesto plaušelių keliamą riziką sustiprina jų skaidulų dydžiai: ilgio ir pločio santykis turi būti ne mažesnis kaip 3:1, ilgiausia jų dalis - iki kelių tenektų mikrometrų. Dėl to svarbu laikytis saugaus elgesio su šiferiu ir asbestu darbų metu.
Jeigu jūsų namuose yra asbesto stogo dengiančių šiferio lakštų, svarbu, kad šalinimą atliktų licencijuoti specialistai. Asbesto šalinimo pagrindinis tikslas - apsaugoti aplinką ir žmones nuo pavojingų plaušelių. Keičiant šiferinę stogo dangą, būtina laikytis visų saugaus darbo su asbestu reikalavimų: atlikti darbus taip, kad asbesto plaušeliai nepasklistų į aplinką, naudoti specialias apsaugos priemones, atskirti šalinimo zoną polietileno plėvele ir pažymėti ženklu „Atsargiai - asbestas!“, drėkinti paviršių, nuleisti lakštus atsargiai ir tvarkingai, nekvėpinti smulkių plaušelių ir pan. Mažos atliekos sudėtos į konteinerius, didesni lakštai apvynioti plėvele ir užklijuoti lipnia juosta su įspėjamais lipdukais. Smulkias šiferio atliekas išsiurbti siurbliais su specialiais filtrais, jų nešluoti ir nepilti į kelio duobes. Turintiems šiferiu dengtus stogus, nerekomenduojama naudoti nuo jų nubėkusio lietaus vandens skalbimui ar prausimuisi.
