Rusijos vykdomas karas Ukrainoje atsilieps Baltijos šalių bei Estijos medienos pramonei. Estijoje ir Latvijoje, patyrusios medienos žaliavų iš Baltarusijos ir Rusijos importo ribojimus, jau planuoja imtis veiksmų. Importo iš Baltarusijos ir Rusijos apimtys visose Baltijos šalyse iki šiol buvo panašios - po maždaug milijoną kubinių metrų per metus. Rusijai ir Baltarusijai taikomos sankcijos riboja prekybą bei Ukraina sutrinka dėl karo, todėl gali trukti skiedrų, pjuvenų bei pjautinės medienos tiekimas.
Įvykiai Estijoje: siekis didinti miškų kirtimo apimtis ir būtinybė apginti vietinę paklausą
Estijos užsienio prekybos ir informacinių technologijų ministras Andresas Suttas pasiūlė laikinai padidinti miškų kirtimo apimtis, siekiant užtikrinti medienos, baldų ir statybų sektorių poreikius krizės metu. „Esant situacijai, kai trūksta medžiagų, galime paremti savo įmones laikinai padidindami vietos išteklių naudojimą. Vienas iš tokių išteklių yra mediena“, - portalui ERR.ee teigė A. Suttas. Taip pat pabrėžiama, kad būtina užtikrinti, jog žaliava nepatektų į užsienio gamyklas, o būtų pirmiausia skirta vietinei paklausai.
Estijos miškų sąlytis rodo, kad miško žemė sudaro apie 50,6 proc. teritorijos, o dominuojančios medžių rūšys yra pušis, eglė ir beržas. Privačių miškų savininkų dalis sudaro apie 34 proc., valstybinių miškų centras prižiūri apie 37 proc. miško žemės. Eksportui skirti pluoštai, medienos gaminiai ir kiti produktai sudaro reikšmingą dalį ekonomikos, tad įtampos tarp tiekimo grandžių gali turėti plataus masto pasekmes.
Valstybės ir regioniniai veiksniai
Latvijos bei Estijos ekspertai akcentuoja, kad būtina užtikrinti vietinę paklausą, prieš pradedant didinti eksporto apribojimus ar planuoti didesnį iškasimą: „Neturime leisti situacijos, kad mūsų medienos žaliava būtų tiekiama į Didžiosios Britanijos, Švedijos, Amerikos ar Kinijos gamyklas, o mes patys jos neapdirbame. Žaliavų nebus, todėl pirmenybė privalo būti teikiama vietinei paklausai“, - teigė vienas ekspertų.
Lietuvos pramonininkai taip pat kalba apie galimą eksporto ribojimą, kad padidinti pridėtinę vertę šalies gaminiuose, o ne eksportuoti žaliavą neapdirbtą. Asociacijos „Lietuvos mediena“ duomenimis medienos pramonė Lietuvoje sudaro apie 10 proc. BVP, o sektoriuje dirba apie 60 tūkst. specialistų. Tokia situacija kelia riziką regioninei tiekimo grandinei ir gali paskatinti gretimų šalių žaliavų pasisavinimą.
Estijos miškų sektoriaus struktūra ir tendencijos
2012 m. Estijoje iškirsta apie 11 mln. m3 medienos, nors ekspertai ragina siekti apie 9,4 mln. m3. Pvz., plynieji kirtimai valstybiniuose miškuose sudaro apie 17,6 proc., tuo tarpu privačiuose miškuose plynieji kirtimai sudaro apie 30,7 proc. Iš viso miškų sektoriaus dalis pridėtinėje vertėje 2012 m. sudarė 4,7 proc., o miškininkystė - 1,3 proc.
Estijoje veikia RMK - Valstybinis miškų valdymo centras, kuris valdo ir miškus, priklausančius įvairioms vyriausybinėms institucijoms. Ši pertvarka buvo susijusi su ilgesniu centralizacijos procesu, kuris Lietuvoje ir kai kur kitose šalyse kelia diskusijas dėl poreikio atnaujinti šias sistemas. Daug diskusijų kyla dėl žaliavų valdymo ir jų skirstymo tarp vietinės produkcijos ir eksporto.
Regioniniai pavyzdžiai: ar regionų politika gali apsaugoti vietinę pramonę?
Estijos miško žemė sudaro apie 2,2 mln. ha, o minoriteto daliai tenka privatus sektorius, valstybinių miškų centras prižiūri didelę dalį. Tačiau papildomi įsipareigojimai, tokie kaip celiuliozės fabrikų projektai ar raudonosios linijos dėl „Rail Baltica“, kelia vizijas dėl ekologiškai tvarių sprendimų ir reikalauja glaudesnio dialogo su visuomene.
Įtakingi veikėjai ir jų nuomonės
Lietuvos miškininkų sąjungos ir Pramonininkų asociacijų įtakos regionui pabrėžia, kad būtina didinti pridėtinę vertę, o ne ekspuoti žaliavą. Aplinkos aktyvistai Lietuvoje ir Estijoje sako, kad plyni kirtimai kelia grėsmę bioįvairovei ir vandens ištekliams, todėl reikia tvaraus modelio, kuriame miškai būtų tausojami ir skatinama jų biologinė įvairovė.
Lietuvos ir Estijos prezidentų spaudos konferencija | 2026-04-15
Praktiniai aspektai: mokesčiai, teisės aktais reguliavimas ir moksliniai patarimai
Nenukirsto miško pardavimo pajamoms Estijoje taikomas 15 proc. pajamų mokestis, o didesnės apimtys gali būti apmokestinamos pagal progresinį tarifų sistemą. Taip pat paminėta, kad įsigijimo kaina ir 2500 Eur neapmokestinama suma atimama iš metinių pajamų deklaracijos. Dalis šios informacijos yra orientuota į nuolatinį reglamentavimą, kuris gali keistis priklausomai nuo ekonominės situacijos ir krizių.
| Šalis | Veikimo kryptys | Glaustas tikslas |
|---|---|---|
| Estija | Laikinai didinti kirtimo apimtis; užtikrinti vietinę paklausą | Stabilizuoti medienos ir medienos pramonės sektorių krizės metu |
| Latvija | Apriboti medienos žaliavų eksportą | Užtikrinti vidaus poreikius |
| Lietuva | Apsaugoti rinką nuo pernelyg didelio žaliavos eksportavimo | Didinti pridėtinę vertę per perdirbimą |
Apibendrinimas: kokia gali būti ateities kryptis?
Regiono šalys svarsto, kaip subalansuoti medienos tiekimą tarp vietos poreikių ir tarptautinių rinkų, užkertant kelią žaliavos pertekliniam eksportui bei užtikrinant pridėtinę vertę perdirbant. Estija, Latvija ir Lietuva iš naujo įtvirtina diskusijas apie tvarų miškų valdymą, žaliavų saugumą ir ekonominį naudingumą.