Būdama viena iš stambiausių pramonės įmonių Lietuvoje, AB „Akmenės cementas“ strateginiu tikslu laiko darnų vystymąsi. 2006 m. bendrovė priėmė sprendimą iš esmės modernizuoti klinkerio gamybos technologiją - šlapią klinkerio gamybos būdą pakeisti sausuoju būdu. Įgyvendinus didžiausią bendrovės istorijoje modernizacijos projektą, gamybos apimtis padidėjo iki 4500 tonų klinkerio per dieną arba 1,5 mln. tonų per metus, o šis pokytis leido ženkliai sumažinti kuro sąnaudas vienetui.
Akmenės cementas veikia su nepriklausoma, Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro akredituota cemento bandymų laboratorija, kurioje atliekami cemento fizikiniai, mechaniniai ir cheminiai bandymai bei teikiamos paslaugos išorės klientams. Aplinkosauga - viena svarbiausių darnaus vystymosi sričių įmonei, o PCI (Project of Common Interest) statusą turintis projektas dėl CO2 surinkimo ir transportavimo tarp Lietuvos ir Latvijos susitelkia į klimato tikslus bei tvarius sprendimus.
Didžiausios akcijų dalys ir galimi pirkėjai
Didžiausios įmonės akcininkų dalys: Cemex (33,95 proc.), Simonas Vytis Anužis ir Olius Danyla - po maždaug 14 proc. kiekvienas, Julius Arnoldas Mituzas - apie 1 proc., Edmundas Montvila - beveik 10 proc. Likusieji apie 16 proc. priklauso smulkiesiems akcininkams. Pradėtos svarstyti galimos strateginės sandorių kryptys: vienas iš galimų pirkėjų - Justinas Danyla, turintis „Vilniaus betono“ akcijų, su kuriomis susijęs „Concretus Materials“. Tačiau įmonės atstovai tvirtina, jog apie konkrečius sandorius nėra išsamiai skelbiama viešumoje.
Gamybos plėtra ir ekonominiai rodikliai
Naujausia įmonės statyba ir modernizacija buvo pradėta 2006 m., o 2011-2014 m. įgyvendintos technologinės naujovės leido pasiekti didesnį produktyvumą ir sumažinti kuro suvartojimą. 2011 m. įmonės pajamos siekė apie 218 mln. litų, o eksporto dalis užsienyje augo. Lietuvoje vidaus rinka išlieka pagrindinė, sudaranti apie 55-70 proc. visos produkcijos, tačiau įmonė aktyviai ieško užsienio pirkėjų, ypač Baltijos šalyse ir Skandinavijoje. Per pastaruosius metus įmonė siekė parduoti apie 1 mln. tonų cemento per metus, tačiau dėl rinkos pokyčių tikisi numatytų rodiklių korekcijų.
Trumpalaikėje perspektyvoje įmonė toliau vykdo didžiausią istorijoje modernizacijos projektą, statydama naują technologinę liniją už 360 mln. litų bei siekdama didinti eksporto galimybes. Šiuo metu eksportas į užsienio rinkas yra svarbi dalis, o 2011-2012 m. laikotarpiu cementas buvo parduodamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje - Latvijoje, Kaliningrado srityje ir kt. Siūloma pirkėjams pristatyti ir naujas produkcijos rūšis - nuo šlakinio portlandcemento iki specialių kelių rišiklių, Paremtų KTU tyrimais.
Technologinės transformacijos ir klimatui draugiška vizija
Šiuo metu cemento pramonė iššūkius susiduria su CO2 emisijų mažinimu. ES klimatinius tikslus atsakingai įgyvendinanti įmonė orientuojasi į CO2 surinkimo (CCS) sprendimus. Pagrindinės problemos - tiek deginimo proceso emisijos, tiek procesinės emisijos kalcinuojant kalkakmenį. CCS technologija laikoma būtina priemone siekiant ilgaamžės konkurencingumo ir klimato tikslų įgyvendinimo. 2024 m. „Akmenės cemento“ CO2 emisijų kiekis siekė apie 870 tūkst. tonų; tikimasi, kad šis lygis išliks artimiausiais metais.
2024 m. įmonė įgyvendino svarbias investicijas į alternatyvaus kuro priėmimo, sandėliavimo ir dozavimo infrastruktūrą, leidžiančią 80-90 proc. naudoto iškastinio kuro pakeisti alternatyviuoju kuru. Dėl šio sprendimo galima „nubraukti“ apie trečdalį emisijų iš kuro deginimo, o toks projektas kainavo apie 30 mln. Eur. Tarp ateities prioritetų - CO2 surinkimo gamyklos diegimas, o konsorciumas CCS Baltic užtikrins visos CO2 vertetės grandinės veikimą nuo surinkimo iki saugojimo po jūros dugnu.
Klaipėdos uostas ir KN Energies projektai laikomi kertiniais žingsniais žaliosios transformacijos link. KN Energies vykdys CO2 perkrovos terminalo Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimą, FEED studiją ir padės parengti sprendinius investavimui. Ši inicijuota veikla suteiks galimybę įmonėms Lietuvoje ir Latvijoje įgyvendinti klimatui neutralią gamybą bei išplėsti CO2 transportavimo ir saugojimo infrastruktūrą.
Istorijos šventė ir modernizacijos palikimas
Istorija prasidėjo 1947 m., kai Akmenės cementas pradėjo statyti gamyklą, o 1952 m. pradėjo veikti pirmoji klinkerio degimo krosnis. Nuo 1961 m. buvo baigta naujoji linija, o 1990-aisiais įmonė tapo valstybės įmone ir vėliau - akcinė bendrovė. 1998 m. demontuota pirmoji cemento gamykla, o tarptautiniai akcininkai - Norvegijos, anglų ir mexikiečių koncernai - sujungė Lietuvos cemento istoriją su pasaulio rinkomis. 2006 m. pradėtas didžiausias modernizacijos projektas, kuris atvėrė kelią sausajam klinkerio gamybos būdui ir žymiai sumažino kuro sąnaudas. Palaipsniui toliau plėtojamos technologijos, įskaitant naujas kelių rišiklių rūšis ir specialius cementinius mišininius sprendimus, kurie padeda tenkinti šiuolaikinius rinkos poreikius.
- Nauja sausojo būdo klinkerio linija buvo įdiegta 2014 m., sumažinus emisijas ir padidinus gamybos efektyvumą.
- 2014 m. pradėta naudoti naudojamų padangų kaip alternatyvus kuras; šiuo metu dalis kuro keičiasi į antrinį kurą.
- Šiuo metu įmonė siekia CO2 surinkimo ir saugojimo sprendimų plėtojimo kartu su CCS Baltic konsorciumu.
Išlikdama mažoje, bet geografiškai įtakingoje ir inovatyvioje įmonėje, Akmenės cementas orientuojasi į Lietuvos rinką, eksportą į Skandinaviją ir Lenkiją bei tvarios energetikos projektus, kurie padės įgyvendinti klimato kaitos tikslus ir užtikrinti konkurencingumą ilguoju laikotarpiu. Cementas - svarbiausia įmonės produkcija, kurią sudaro portlandcementis, klinkeris bei įvairūs mišiniai, o įmonė nuosekliai vysto ir naujus produktų sprendimus kelių tiesimui bei triukšmą mažinančias technologijas.
Šiame kontekste įmonė siekia tapti klimatui neutraliu gamintoju po 2035 metų, o CCS Baltic bei KN Energies partnerystė žymiai sustiprina Lietuvos ir Baltijos regiono žaliosios transformacijos galimybes. CCS technologijos diegimas yra ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominis pasirinkimas, leidžiantis cemento pramonei išlikti konkurencingai laikantis griežtėjančių tvarių praktijų reikalavimų.