Elektroninė medienos pardavimo sistema: perspektyvos, iššūkiai ir galimi sprendimai

Didmeninei prekybai skirta mediena, kuri sudaro apie 90 proc. valstybinių miškų produkcijos, vasario mėnesį pradėta pardavinėti aukciono būdu per elektroninę pardavimo sistemą. Pirmieji rezultatai nedžiugina nei pirkėjų, nei pardavėjų, - situaciją 2012-02-27 analizuoja dienraštis "Lietuvos žinios".

Tačiau Aplinkos ministerija tikisi, kad ši prekybos mediena sistema sumažins visų rinkos dalyvių sąnaudas. Aplinkos ministro įsakymu pardavėjai aukcionus organizuos ilgalaikėms (3-10 metų trukmės), pusmetinėms ir trumpalaikėms pirkimo sutartims sudaryti. Trumpalaikės sutartys sudaromos dėl medienos kiekio, kuris lieka po ilgalaikių ir pusmetinių aukcionų. Tačiau dabar viskas vyksta priešingai - Generalinės miškų urėdijos administruojamame elektroninės prekybos tinklalapyje www.ameps.lt pradėta registruoti į aukcionus dėl trumpalaikių sutarčių, o paskui planuojama pereiti prie ilgalaikių sutarčių aukcionų.

Taisyklės ir praktika dabar

• Iki šiol pirkėjai dalyvaudavo urėdijų konkursuose ir pateikdavo kainas, kurios nebegalėdavo keisti konkurso metu; dėl to dalis medienos perdirbimo įmonių negalėdavo įsigyti žaliavinės medienos.
• Pagal naująsias taisykles per aukcionus bus galima didinti kainą.
• Kaišiadorių miškų urėdijos registracija trumpalaikėms plokščių medienos sutartims buvo nesėkminga - aukcionas neįvyko dėl vieno užsiregistravusio, bet vėliau atsisakiusio pirkėjo. Pradiniam pasiūlymui buvo pateikta 80 litų už kietmetrį, tačiau dabar pirkėjai sutinka mokėti apie 65 litus; tolesnių kainų reguliavimą lemia taisyklės, leidžiančios pasiūlyti iki 10 proc. žemesnę kainą už ankstesnę, t. y. 72 litus, o trečias aukcionas galėtų būti 65 litai.
• Rinkos dalyvių nuomone, elektroninės prekybos pranašumai yra realūs: sistema veikia visoje Europoje, ji taupo žmogaus išteklius ir laiką, mažina sąnaudas.

Rinkos dalyvių nerimas ir rizikos

Keturių medienos sektoriaus asociacijų vadovai pareiškė galiant kartelinius susitarimus realiu laiku derinti kainas ir piktnaudžiauti automatiniu siūlymu forma, taip pat išreiškė nerimą dėl nepakankamo ekonominio pagrindimo ir techninės pajėgumo: „Kaip pirkėjo paskirtas žmogus suspės kiekvieną pasiūlymą įvertinti, įvesti savo pasiūlymus?“

Asociacijų nuomone, naujosios taisyklės gali paveikti pirkėjus ir pardavėjus: dalis pirkėjų gali įsigyti medieną antrinėje rinkoje, o valstybės pajamos gali mažėti dėl sumažėjusios vietinės medienos paklausos. Taip pat tikimasi ryšio sutrikimų ir klientų perėjimo į užsienio rinkas, kas išbalansuotų kainas ir mažintų konkurencingumą.

Siūlomas kompromisas ir pozicija eksperčių

Medininkų asociacijos atstovai siūlo tęsti elektroninę prekybą, tačiau rekomenduoja nestabdyti pusmetinių ir ilgalaikių sutartinių aukcionų, o perkelti iki 2012 metų galiojusią tvarką į sistemą: aukcionus ilgalaikėms sutartims sudaryti organizuoti elektroniniu būdu, bet ne pagrindinę kainos kėlimo tvarką, o vieną kartą pateikiama aukšta kaina. Bet tuo pat metu būtina tobulinti galimybes įvesti naujas taisykles, įsitikinimu, kad dabartinės technologijos gali būti pajėgios užtikrinti sklandų procesą.

Ministerija teigia, kad ankstesnės taisyklės ne visiems perdirbėjams leis įsigyti vietinės medienos; tačiau ekspertai dažnai kelia nuomonę, jog pagrindinės problemos slypi logistikoje ir tarpusavio koordinacijoje tarp urėdijų bei pirkėjų. Pasak Antano Morkevičiaus, elektroniniai aukcionai tik pagilins tradiciją vežti medieną iš skirtingų regionų, todėl galbūt reikėtų daugiau dėmesio skirti perskaitos mechanizmui ir logistikai, pvz., užskaitų sistema tarp urėdijų.

Technologiniai ir logistiniai sprendimai

• Siūlomos sistemos patikslinimai: realaus laiko kainų kontrole, didesnė skaidrumo ir duomenų skaidrumas, galimybė dalyvauti įvairiems rinkos dalyviams iš visos Lietuvos.
• Logistikos optimizavimas: galimas perskaitų mechanizmas tarp regionų, siekiant sumažinti transporto kaštus ir užtikrinti, kad vietinėmediena pasiektų pirkėjus greičiau.
• Techniniai iššūkiai: duomenų srautų ir lentelių valdymas, kad pirkėjai galėtų teikti pasiūlymus nepertraukiamai ir realiu laiku, o laikinas vėlavimas netaptų kliūtimi saugiam sandoriui.

Regioniniai šalies pavyzdžiai

Pernai visuomenė susidarė įspūdį, kad Baltpool birža ir „Baltpool“ elektroninė medienos prekybos sistema padeda integruoti regionines prekes į nacionalinę rinką, o taip pat įgalina sklandžią prekybą tarp Baltijos šalių ir Lenkijos bei Skandinavijos šalių uostų. Baltpool pabrėžia, kad prekyba naudojama visose Baltijos valstybėse, Lenkijoje, Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje; 2020 m. birža įvykdė 5 629 sandorius, parduota 5,5 TWh biokuro ir sudarytų sandorių suma siekė 54,9 mln. eurų.

Baltpool įsikūręs Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Suomijos ir Švedijos rinkose, vykdo medienos ir šilumos aukcionus bei VIAP lėšų administravimą. Baltpool priklauso EPSO-G grupei, ją sudaro tarptautinė biokuro birža, teikianti galimybes naudotos medienos produktų prekybai ir logistikai įvairaus pobūdžio klientams.

Šiandien didžiausią vaidmenį Lietuvos rinkoje atlieka VMU (Valstybinių miškų urėdijos), kurios daugumą medienos pardavimų organizuoja ilgalaikiais ir pusmetiniais aukcionais per Baltpool. Dėl augančios prekybos struktūros ir modernizacijų tikimasi mažinti išlaidas, gerinti prieinamumą vietinei medienai ir didinti valstybės pajamas.

Viena iš svarbiausių diskusijų - logistika ir valstybės įplaukos: įsitikinta, kad elektroninių aukcionų ateitis priklausys nuo technologinės įgulų pasirengimo ir realaus laiko duomenų apdorojimo galimybių, be to, būtina užtikrinti sklandų medienos judėjimą tarp urėdijų ir regionų, kad būtų išvengta perteklių ir švaistymo.

tags: #elektronine #medienos #pardavimo #sistema