Elektrinis grindų šildymas dažnai laikomas prabangos preke, kuri reikalauja didelių pradinių investicijų ir brangios priežiūros. Tai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių mitų. Anksčiau, kai namai būdavo nesandarūs ir pralaidūs šilumai, šildymas elektra tikrai galėjo būti brangus. Tačiau šiuolaikiniuose A, A+ ir A++ energinės klasės namuose pradinių investicijų ir eksploatacinių išlaidų sumažėjo. Infraraudonųjų spindulių plėvelės šildo ne orą, o baldų, grindų ir sienų paviršius, todėl šiluma ilgiau išlieka patalpose, net ir pravėrus langus. Visa sunaudojama elektra labai efektyviai panaudojama šilumos gamybai.
Vis dar priimta manyti, jog šildymas elektra yra vienas brangiausių ar net pats brangiausias variantas. Jis laikytas neefektyviu, nes, norint šildyti didesnio ploto patalpas ir juo labiau - nuolat jose palaikyti norimą temperatūrą, reikia didelės galios šildymo prietaisų, o tai reiškia dideles elektros energijos sąnaudas. Ir tai tikrai yra tiesa, kalbant apie senos statybos, itin nesandarius gyvenamuosius būstus. Šiuo metu visi naujai statomi namai turi atitikti A+ energinio naudingumo klasės reikalavimus, o nuo 2021 m. - A++ energinio naudingumo klasės. Tad būstai tampa vis sandaresni, jų šiluminė varža kur kas didesnė, o šildyti sunaudojamos energijos poreikis - vis mažesnis. Elektrinis grindinis šildymas leidžia išvengti didžiosios dalies šių išlaidų.
Elektrinis šildymas pasiteisina tuomet, kai nėra galimybės ar noro naudoti kitą šilumos šaltinį - dujas, kietąjį kurą ar šilumos siurblį, arba kai norima pašildyti nedideles patalpas ir mažus grindų plotus - vonios kambarį, holą, priepirtį ir pan. Taip pat ekonomiškai pasiteisina A+ klasės ar pasyviuosiuose namuose, kur šilumos poreikis nedidelis. Tokiu atveju nereikia katilinės, elektrinį šildymą įrengti pigiau, labai patogu jį valdyti. Neretai elektra šildomos grindys įrengiamos kaip dubliuojanti šildymo sistema.
Tiesa, kad grindinio šildymo įrengimo kaina yra 30 % didesnė nei įprastų radiatorių įrengimas. Nepaisant to, grindinis šildymas yra ilguoju laikotarpiu atsiperkanti investicija. Tiesa, kad grindinis šildymas negeneruoja tiek šilumos kiek įprasti radiatoriai, bet jis generuoja pakankamai šilumos tam, kad sukurtų komfortišką aplinką. Sistema veikia tolygiai paskirstydama šilumą per visą grindų paviršių, todėl kambario temperatūra gali pasiekti iki 25 °C.
Elektrinis šildymas įgyvendinamas paklojus kabelius arba elektrinius šildymo kilimėlius. Grindų šildymo kilimėlis - tai tas pats elektrinis kabelis, tik jau pritvirtintas prie lankstaus tinklelio, o kilimėlio paklojimas daug greitesnis ir paprastesnis. Kilimėliams dažniausiai naudojami mažesnio galingumo kabeliai. Kilimėlius verta rinktis tada, kai taupomas patalpos aukštis, kai ant grindų negalima lieti storesnio betono sluoksnio. Ant elektrinio šildymo kilimėlio galima tepti klijus ir klijuoti plyteles.
Šildymo anglies pluošto plėvelių montavimas yra gana paprastas, ypač turint elektros darbų pagrindų. Laikantis saugos taisyklių ir montavimo instrukcijų, sistemą galima įrengti savarankiškai. Jei naudojate šildymo kabeliuką ar tinklelį sumontavę 24 kv. metrus, tokiu atveju šildymui žiemą per mėnesį išleisite nuo 40 iki 50 eurų. Sumontavę 24 kv. metrus infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelės sunaudosite apie 20 eurų.
Prieš įsigyjant grindų šildymo sistemą reikia įsitikinti, ar jai pajungti užtenka elektros galingumo. Paprastai įrengiant šildomas grindis (ne pagrindinį šilumos šaltinį) sausose patalpose, reikia 80-100 W/kv. m, šlapiose - 125-150 W/kv. m, patalpose su aukštomis lubomis - 150-200 W/kv. Iki 40 proc. elektra šildomų grindų energijos sąnaudų priklauso nuo termoreguliatoriaus pasirinkimo. Geriau rinktis tikslesnius elektroninius nei elektromechaninius. Be to, elektroniniuose reguliatoriuose yra ir programavimo funkcija, kai galima nustatyti, kad šildymas tam tikru laiku išsijungtų, vėl įsijungtų ir t. t.
Grindų danga virš elektra šildomų kilimėlių gali būti iš bet kurios medžiagos, jei tik gamintojas nenurodo, kad tokiam tikslui netinkama. Šildymo anglies pluošto plėvelių montavimas yra gana paprastas, ypač turint elektros darbų pagrindų. Laikantis saugos taisyklių ir montavimo instrukcijų, sistemą galima įrengti savarankiškai. Maksimali galia 140W/m2. Elektros energijos sunaudojimo 20m2 pavyzdys: Jei jūsų kambario plotas, tarkim, yra 20 kv. Jei jūs neturite jokių baldų palei sienas šiame kambaryje, užpildymo koeficientas gali būti 0,8. Tada jums reikės naudoti maždaug 16 kv.m plėvelės. Jei 1 kv.m = 150 W, tada reikia 2,4 kW galios. Jei automatinio šiluminio reguliatoriaus (skirtingų režimų, skirtingais dienos laikais) grindų veikimo koeficientas bus apytiksliai 0,2-0,3. Taigi, jums reikės 24 val. X 2,4 kW x 0,2 arba apytiksliai 12 kWh kiekvieną dieną.
Grindų šildymo kabelius galima montuoti į 3-5 cm storio betono sluoksnį. Tokie kabeliai pigesni, tačiau jų įšilimo laikas ilgas - 4-6 val. ir tai netinkama sistema, kai norima temperatūrą žeminti tam tikrais laiko tarpais, pavyzdžiui, naktį. Tokiu atveju geriau tinka šildymo kilimėlis arba plonas kabelis tiesiog į plytelių klijus ar išlyginamąjį sluoksnį. Tokia sistema įšyla per 45-60 min. Efektyvesnė sistema bus, jei po kabeliais paklojama speciali šilumos izoliacinė plokštė - grindų konstrukcija įšyla maždaug per 20 min.
Pastaruoju metu populiarėja mišrus šildymas, pavyzdžiui kombinuojant šilumos siurblį, kurio pagalba vasarą galima vėsintis su elektriniu grindiniu šildymu, arba pagrindinis namų šilumos šaltinis yra karštu vandeniu šildomos grindys, o kai kuriose patalpose papildomai įrengiamas grindinis šildymas. Taip, šildymo sezonui dar neprasidėjus / jau pasibaigus, galima mėgautis šiltomis grindimis „strateginėse“ vietose nejungiant šildymo katilo. Taupyti padeda ir išmanieji termostatai, kuriuos galima valdyti telefonu per atstumą. Kas itin aktualu daug keliaujantiems, šildant antrą būstą, ar palaikant šilumą sodyboje žiemos metu.
Elektrinės grindų šildymo sistemos yra dvejopos. Gali būti tiesiami kabeliai, kurie užpilami betonu, gali būti naudojami jau paruošti kilimėliai, kuriuose šildymo kabeliai įmontuoti į specialų tinklelį. Montuojanti elektrinę grindų šildymo sistemą ilgai neužtrunkama. Bendrovės „Comfort Heat“ generalinė direktorė Vyda Mozūriūnienė tvirtino, kad jei būste klojamas specialus kilimėlis, darbui sugaištama apie valandą ar truputį daugiau. „Senų butų vonios kambariuose šildymo kilimėlius galima kloti ir ant senų plytelių, jų nebūtina nulupti. Paklojus kilimėlius, sumontavus jutiklio vambzdelius ir kitus įrenginius, ant viršaus belieka iškloti naujas grindų plyteles. Grindys tuomet paaukštėja iki 2 cm“, - aiškino specialistė V.Mozūrienė.
V.Mozūrienės teigimu, jei norima kloti elektrinio šildymo kabelius, prieš betonuojant grindis būtina įrengti termoizoliacinį sluoksnį, taip pat pasirūpinti hidroizoliacija. „Kabeliai prieš kilimėlius pranašesni tuo, kad jais įšildytos grindys greitai neatvėsta. Kita vertus, paklojus šildymo kilimėlius po plytelėmis, grindys greičiau įšyla. Šis būdas parankus darganotomis vasaros dienomis - įjungei sistemą, ir grindys greitai būna šiltos“, - teigė specialistė.
Elektrinę grindų šildymo sistemą galima pritaikyti bet kurioms patalpoms: butams, įstaigoms, parduotuvėms ar sporto salėms. Visa įranga paslepiama grindyse, todėl atsiranda daugiau galimybių išdėstyti baldus, racionaliau panaudoti erdves. Nebereikia paisyti radiatorių išdėstymo. V.Mozūrienė pasakojo, kad elektrinę grindų šildymo sistemą lengva reguliuoti. „Perduodant šilumą iš katilo į radiatorius, dalis energijos yra prarandama. Kai grindys šildomos elektra, to nebūna. Termostatas pats įsijungia ir išsijungia pagal temperatūros svyravimus, galima įjungti ir naktinį režimą, jei norime taupyti“, - aiškino V.Mozūrienė.
Jos teigimu, elektra šildomos grindys beveik neturi trūkumų. Bene didžiausia bėda būna sistemos veikimui reikalingas elektros galingumas. „Jei reikia šildyti viso namo patalpas, susiduriame su elektros įvadinio galingumo problema. Tačiau jei šildome nedideles patalpas, pavyzdžiui, vonią, koridorių, virtuvę, tokių bėdų išvengiame. Didesniam vonios kambariui šildyti nereikia didelio elektros galingumo, užtenka 300-450 vatų. Tai yra 2-3 elektros lemputės arba ketvirtadalis elektros, kurios reikia elektriniam virduliui“, - palygino V.Mozūrienė. Gali nutikti ir taip, kad po kurio laiko suges temperatūros valdymo termostatas, tačiau, specialistės teigimu, tai ne didelė bėda. Šį įrenginį nesudėtinga pakeisti, be to, jie retai genda.
V.Mozūrienė teigė, kad vienas kvadratinis metras tokio kilimėlio kainuoja apie 240 litų, o termostatas temperatūrai reguliuoti - apie 150 litų.
Pastaruoju metu individualių namų šeimininkai vis dažniau renkasi šildyti grindis vandeniu. Bet tokia sistema gali būti prieinama ne visiems. Mat įrengiant vamzdynus, reikia apie 25 cm paaukštinti grindis, o tą padaryti galima ne visose patalpose. Dėl to dalis gyventojų yra priversti atsisakyti patogios šildymo sistemos. Grindų šildymo vandeniu sistema įrengiama panašiai kaip ir elektrinė. Ant perdengimo plokštės dedamas termoizoliacinis paklotas, prie jo tvirtinami vamzdžiai. Juos pritvirtinus, užliejamas maždaug 7 cm betono sluoksnis, ant kurio klojama grindų danga. Grindų šildymo vandeniu sistemai įrengti, be minėto termoizoliacinio pakloto, reikia vamzdžių, jų tvirtinimo elementų. Būtina sistemos dalis - maišytuvas. Šis prietaisas gerina vandens cirkuliaciją, tolygiai paskirsto šilumą patalpoje.
Bendrovės „Uponor“ techninių spendimų vadovas Artūras Laukys tvirtino, kad tokią sistemą paprasčiau įrengti dar nebaigtame statyti name. „Užsienyje grindų šildymas dažniausiai įrengiamas statant namą, pas mus - kai jau būna sienos, stogas, langai, išvedžiotos elektros instaliacijos, vandentiekis“, - aiškino A.Laukys.
A.Laukio teigimu, grindų šildymo vandenimi sistema, skirtingai nei elektra, nesukelia elektromagnetinio poveikio žmogui ir gyvūnams. Įrengus tokią sistemą patalpoje nelieka drėgnų vietų - sąlygų apsigyventi erkėms, pelėsiams, kitiems mikrooganizmams. Grindų šildymo vandeniu sistema padeda sutaupyti 8-15 proc. šildymui reikalingų išlaidų. Tokiam šildymui efektyviai pritaikomi šiuolaikiniai šilumos šaltiniai: geoterminiai siurbliai, kondensaciniai dujiniai katilai, saulės energija. Daugelis tokios sistemos trūkumų gali laikyti tai, kad reikia iš anksto su statybininkais derinti santechnikos darbus, laikytis nustatytų reikalavimų: ruošti pagrindą, kloti šilumos izoliaciją, paruošti ir išpilti reikiamą betono sluoksnį.
A. Laukys teigė, kad įrengti vieną kvadratinį metrą vamzdynų sistemos su reikiamais įrenginiais kainuoja 60-120 litų. Kaina priklauso nuo ploto, taip pat nuo to, kokia konstrukcija parenkama, kokie naudojami įrenginiai.
Klausimas: Kokia jūsų nuomonė grindis šildytis elektra (AHT sistema) ar tai taupiau ir geriau, nei kitaip šildomos grindys?
Komentarai: Tai yra pats inovatyviausias ir geriausias elektra šildomų grindų sprendimas šiuo metu. Amorfinio metalo juostomis šildomi kilimėliai yra ne vien patrauklesni savo kaina bet ir lengvos instaliacijos aspektais - jiems nebūtinos jokios papildomos medžiagos (paklotai, sujungimai ir t.t.), išlyginamasis betono sluoksnis, dėl mažo storio galime diegti ant nenuardyto seno grindinio, taip pat logiška, jog dėl plonumo bus sunaudojama mažiau pačių plytelių klijų. Sistemai reikia tik elektros tinklo (galime pasidaryti jungiklį ir šildytis tik tada kada mums reikia arba naudoti programuojamus termostatus, kad pasidaryti savaitinius planus ir sutaupyti šildymo išlaidų). Kilimėliai veikia mažomis temperatūromis, taigi galime naudoti su bet kokiomis grindimis (parketu, laminatu, medžiu ir t.t.), dėl papildomos apsaugos programuojami termostatai dar turi grindų temperatūros daviklį, taip galime nusistatyti maksimalią grindų temperatūrą ir būti ramiems, jog grindims tikrai nieko neatsitiks. Kad pasiekti reikiamą šilumą kilimėliai, padengia žymiai daugiau grindų ploto negu kiti šildymo metodai, tuo pačiu padidinama komforto zona (jokių šiltų / šaltų zonų) ir nereikia diegti papildomų paklotų, kad sulyginti temperatūras. Pats amorfinis plienas žymiai geriau generuoja šilumą dėl savo molekulinės struktūros kuri pasiekiama specifinės gamybos metu. Pačiam elementui nereikia energijos peršildyti save patį (kaip pvz. laidams) - taip jis iškart atiduoda visą savo šilumą į aplinką. Pagrindinis šildymo elemento privalumas yra, kad jis pasiekia darbinę temperatūrą ypatingai greitai - vos per 3 minutes, tai jam leidžia būti efektyvesniu už konkurentų, nes jis greičiau prišildys patalpas. Palyginus su šilumos siurbliais reikėtų lyginti kainos bei komforto aspektus. Šildomos grindys yra bet kokiu atveju priimtinesnis sprendimas, juolab, kad šiluma kyla į viršų ir tolygiai šildo visą plotą.Įrengiant šilumos siurblį reikia nepamiršti didelės vibracijos ir triukšmo, dar papildomai įsirengiant šildomas grindis - reikia ir kitokio siurblio ir daugybės papildomų lėšų papildomai įrangai bei darbo. Perkant gerą šilumos siurblį su galimybe šildyti grindis kaina jau bus didelė, o atsižvelgus dar ir į šilumos siurblių naudingumo kriterijų, kaina ŽENKLIAI skiriasi - kai kurie jau esant apie -10 laipsnių temperatūrai dirba nebeefektyviai (1 prie 1 elektros / šilumos santykis), o kai kurie jau prie -15 net nebegali komfortiškai prišildyti patalpos. Juolab, nereikėtų pamiršti jog yra deklaruojama, kad šilumos siurbliai yra naudojami tik apie 10 metų - po to rekomenduojama juos keisti naujais. Taigi gerai pagalvočiau atsižvelgus į šiuos aspektus ir dar pridėjus tai jog, ne vien, kad tai nėra ilgaamžė technologija, bet dar ir neretai pareikalaujanti priežiūros bei profilaktikos.
Šildymas elektra yra pats brangiausias šildymo būdas. Siūlytume apsvarstyti 3-4 kartus pigesnį būdą šildytis Oras-Oras šilumos siurbliu, pvz. Šilumos siurblys-kondicionierius Oras-Oras Samsung Nordic. Vis gi, jei pasirinksite šildytis elektra, galime pasiūlyti tokį sprendimą: Vedrodžių šildymo kilimėlis COMFORT HEAT CTAE-160 0,47x1m 80W.
Klausimas: Norėčiau sužinoti kiek elektros sunaudos elektrinis grindų šildymas.
Komentarai: Būtų puiku, jeigu patikslintumėte kaip apšiltintas Jūsų būstas bei kokį elektrinį šildymo būdą naudosite: kabeliuką, tinklelį ar plėvelę. Nuo to labai priklausys elektros sąnaudos. Jeigu naudosite šildymo kabeliuką ar tinklelį sumontavę 24 kv. metrus, tokiu atveju šildymui žiemą per mėnesį išleisite nuo 40 iki 50 eurų. Sumontavę 24 kv. metrus infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelės sunaudosite apie 20 eurų. Mūsų tinklalapyje yra pateikta skaičiuoklė sąnaudų, tad susisiekę su mumis galėtume parodyti, kaip pačiam lengvai atlikti paskaičiavimus. Siūlome grindiniam šildymui elektrinę šildymo plėvelę. Maksimali galia 140W/m2. Elektros energijos sunaudojimo 20m2 pavyzdys: Jei jūsų kambario plotas, tarkim, yra 20 kv. Jei jūs neturite jokių baldų palei sienas šiame kambaryje, užpildymo koeficientas gali būti 0,8. Tada jums reikės naudoti maždaug 16 kv.m plėvelės. Jei 1 kv.m = 150 W, tada reikia 2,4 kW galios. Jei automatinio šiluminio reguliatoriaus (skirtingų režimų, skirtingais dienos laikais) grindų veikimo koeficientas bus apytiksliai 0,2-0,3. Taigi, jums reikės 24 val. X 2,4 kW x 0,2 arba apytiksliai 12 kWh kiekvieną dieną. Ir svarbiausia, jūs šildote save ir savo šeimą, o ne orą po lubomis.
Nepažįstami dalykai dažnai yra klaidingai suprantami. Taip pat yra daugybė klaidingų nuomonių apie grindinio šildymo veikimo būdą. Prieš sugriaunant mitus, pirmiausia pažvelkime į skirtingus grindinio šildymo tipus. Šiuo metu yra du grindinio šildymo sistemų tipai: elektrinės sistemos ir hidraulinės sistemos, kurios veikia naudodamos karšto vandens cirkuliaciją. Hidraulinė sistema taip pat gali būti dviejų skirtingų infrastruktūrų, kurios žinomos kaip sausoji sistema ir šlapioji sistema, o skirtumas tarp jų - vamzdžių išdėstymas. Vandeniu veikiančiose sistemose vamzdžiai yra lygūs, o sausose sistemose vamzdžiai yra įrengti grindų plokštėse taip, kad veiktų kaip šilumos laidininkai. Jūs dažniausiai matysite įrengtą „šlapiąjį“ hidraulinį variantą naujuose statybos projektuose, o „sausoji“ versija ir elektra veikiančios sistemos labiausiai tinka atliekant renovaciją.
Elektrinis grindinis šildymas veikia beveik taip pat greitai kaip ir radiatoriai, o hidraulinės sistemos reaguoja šiek tiek lėčiau. Bet tai nereiškia, kad jums reikės šalti, esant žemai temperatūrai. Svarbu suprasti, kaip galite nustatyti savo sistemą tam, kad ji atitiktų jūsų gyvenimo būdą ir jūsų vidaus patalpose palaikytų komfortišką temperatūrą. Gali nuskambėti kaip naujiena, bet jūs iš tiesų galite įrengti grindinį šildymą ne tik grindyse. Kad kambariai dar greičiau įšiltų, galite taip pat įrengti šildymą sienose ir lubose.
Grindinio šildymo gyvavimo pradžioje kambario temperatūra galėdavo pakilti iki net daugiau kaip 35 °C, o jei taip nutikdavo, pėdos galėdavo ištinti. Bet su šiandien rinkoje esančiomis sistemomis tokių reiškinių nebėra, ypač jei jūsų namas yra gerai izoliuotas. Grindinis šildymas neleidžia alergines reakcijas ar ligas sukeliančioms dulkių dalelėms cirkuliuoti. Jei atsižvelgsite į keletą faktorių, galite nesunkiai derinti grindinį šildymą su parketu.
Klausimas: Namuose įrengta elektrinė grindų šildymo sistema. Atrodo, viskas veikia be priekaištų, bet, kai kambario temperatūra pasiekia nustatytą termostatu, šildymas išsijungia ir pati sistema labai greitai atšąla - per 10 minučių temperatūra nukrenta apie 6 laipsnius. Nemanau, kad tokia situacija yra kažkoks gedimas. Jeigu sistema veiktų blogai, tai ji arba visai nešildytų, arba nepasiektų nustatytos temperatūros, neįsijungtų atšalusi ar pan. Manau, kad pagrindinė problema yra patalpos šiluminės izoliacijos ir sandarumo trūkumai, kitaip tariant, dideli šilumos nuostoliai ir mažos galimybės išlaikyti šilumą. Gali būti, kad grindų konstrukcija sumontuota ne visai taisyklingai, nepadėta temperatūrinė izoliacija po šildymo elementais ir šiluma sklinda ne tik į patalpą, bet ir žemyn, aplinkui... Dvigubas termoizoliacijos sluoksnis grindų konstruktyve neleidžia šilumai sklisti žemyn.
Atsimenu vieną iš asmenybės tipo nustatymo testų ankstyvoje jaunystėje, kur viename klausime reikia nupiešti savo svajonių namą. Vertinant klausimo rezultatą, buvo kreipiamas dėmesys tik į kamino buvimą. Jeigu jis nupieštas, vadinasi tu labiau tradicinių ir konservatyvių pažiūrų, na, o be kamino - inovatyvi, žiūrinti į naujas technologijas asmenybė. Mano namas su kaminu ir asmenybės tipas labiau konservatyvus, bet visgi name nei vieno radiatoriaus, o kaminas reikalingas tik krosnelei. Namas buvo įrenginėjamas 2008-2009 metais per patį Lietuvos krizę, kai pardavėjų buvo gana daug, o klientų mažoka, tad derėtis dėl kainų buvo gana palankus metas. Šildymas kietu kuru buvo kategoriškai atmestas dėl savo neautonomiškumo (namie ne visada būnama, o ir pečkurio darbas neviliojo). Skystas kuras ir granulės atmesti dėl įrengimo kaštų, kuro kainos ir sandėliavimo ploto reikalingumo. Pasirinkimas buvo tarp geoterminės energijos ir gamtinių dujų. Pasirinkta kuro rūšis - gamtinės dujos, nes vamzdynas buvo netoliese, tad įrengimo kaštai lyginant su geoterminio šildymo buvo ženkliai mažesni. Dujinis katilas - kondensacinis, o norint išnaudoti jo privalumą, šildymo sistema privalo būti žemos temperatūros, vadinasi turimas pasirinkimas buvo tarp šildomų grindų, atitinkamų radiatorių arba konvektorių. Teko girdėti, kad ant šildomų grindų labiau kaupiasi dulkės. Gal ir kaupiasi, jei savaitėmis namų netvarkai, bet dulkių kiekis nuo šildymo sistemos nepriklauso, tad tie, kas turi radiatorius jas sukvėpuoja... Šnekant skaičiais: tai vidutinės metinės dujų sąnaudos šildymui ir karšto vandens gamybai yra apie 1400m3, kas sudaro apie 636€ metams arba 53€ mėnesiui dabartinėmis dujų kainomis. Teisybės dėlei reiktų paminėt, kad kaminas name yra panaudojamas.
Dirbu teisme asistente, prieš metus rekonstravome nuosavą namą, pasikonsultavę su pažįstamais, įrengėme šildomas grindis. Girdėjome daug gerų atsiliepimų, todėl apsisprendėme greitai. Pagrindinis kriterijus, kuris nulėmė mūsų apsisprendimą buvo tai, kad nenorėjome radiatorių, kurie ne visada atrodo gražiai, beje, pakankamai brangūs. Name liejome naujai grindis, įrengėme vandeniu šildomą sistemą. Name 110m2, tokios sistemos įrengimas su medžiagomis kainavo ~6000Lt. Namą šildome granuliniu katilu Mini Bio 18kw. Taupydami kurą ir energiją, įmontavome reguliatorius, kurių pagalba galime padidinti ar sumažinti šilumos padavimą atskiruose kambariuose. Reguliavimas paprastas ir efektyvus. Kaip ir daugelis žmonių ne viską numatėme ar pasidavėme grožiui, emocijai, todėl kambariuose įrengėme grindų dangą iš skirtingų medžiagų. Nusivylėme, nes kambariuose gavome ne vienodą temperatūrą. Patalpose, kur suklotas parketas ir laminatas, temperatūra ~3-5 laipsniais žemesnė, patalpose, kur suklotos akmens masės plytelės gavome puikiausią rezultatą. Jeigu planuosime ateityje remontą, būtinai pakeisiu parketą keraminėmis ar akmens masės plytelėmis. Turiu patirties, todėl visiems pažįstamiems rekomenduoju ant šildomų grindų kloti plyteles.
Šildomos grindys name įrengtos 2010-2011 metais. Grindinį šildymą rinkomės dėl keleto priežasčių. Nesinorėjo sienų "puošti" radiatoriais, be to norėjome vitrininių langų iki pat grindų. Atsivesti dujas nuo toliau esančio dujotiekio butų reikėję pakankamai solidžios sumos. Dirbti "pečkuriais" ir šildytis malkomis taip pat noro nebuvo, todėl apsisprendėme namus šildyti šilumos siurbliu "Oras-Vanduo", o tokia sistema efektyviausiai dirba su grindiniu šildymu. Kodėl? Todėl, kad esant vidutinei žiemos temperatūrai, dažniausiai pakanka šildymo sistemos vandens temperatūrą palaikyti ties maždaug 24-26 laipsniais, o tiek šilumos siurblys išspaudžia be problemų. Prie tokios vandens temperatūros patalpų oro temperatūra laikosi ties maždaug 19-20 laipsnių. Mano supratimu tai pačiai patalpų temperatūrai palaikyti į standartinius plieninius radiatorius reikėtų leisti dvigubai karštesnį vandenį, o tam jau reiktų labiau apkrauti šilumos siurblį ir didinti elektros sąnaudas. Iš šildymo sistemos elementų katilinėje yra tik keletas vamzdžių, nedidelė dėžutė-kompiuteris ir valdymo pultelis. Šildomos grindys įrengtos visame name išskyrus garažą. Šildomų grindų plotas apie 170 m2. Šildomų grindų įrengimas su medžiagomis kainavo apie 10000 lt. Name įrengta 14 šildymo kontūrų. Rinkausi turbūt paprasčiausius kolektorius. Niekas tuomet neapšvietė ir pirkau pigesnį variantą. Valdymas tokiais kolektoriais pakankamai sudėtingas, nes grindinis šildymas yra pakankamai inertiškas ir reguliavimo poveikis pasireiškia tik po pusdienio ar vėliau, o oro sąlygos taip pat keičiasi. Mano supratimu šildomoms grindims, dėl šilumos pralaidumo, labiausia tiko dvi grindų dangos: keraminės plytelės ir PVC, dar kitaip žmonėms žinoma "linoleumo" pavadinimu. Keramines plyteles atmetėme, nes jos kietos, slidžios, o nešildymo sezono metu dar ir šaltos. Kadangi namie buvo mažas vaikas, dėl tų priežasčių plytelių buvo atsisakyta. Tuo metu sužinojome apie naują PVC dangų formatą t. y., ši danga gaminama ne tik rulonais, bet ir atskiromis, maždaug laminato dydžio lentelėmis. Šis gaminys jau turi atskirą pavadinimą - vinilinės plytelės (angliškai LVT - Luxury Vinyl Tile). Pasirinkome jas nes jos, panašiai kaip ir keraminės plytelės, gerai praleidžia šilumą, bet nėra šaltos išjungus šildymą. Iš pažiūros kietos, tačiau minkštesnės už plyteles ir vaikščiojimas komfortiškesnis, "draugiškesnės" krentantiems daiktams. Kadangi jos plonos (2 mm) ir prie pagrindo klijuojamos klijais (nėra pakloto), vaikštant ar kažką numetus nėra laminatui būdingo barškėjimo, bildėjimo ir t.t. Dar rekomenduočiau netaupyti ir pasidaryti šildymo sistemos projektą. Žinosite kokio galingumo šildymo įrenginio jums reikės, kaip tankiai išvedžioti šildymo vamzdelius ir pan., kad nebūtų šilumos deficito. Daugeliui žinomas vamzdelių klojimas "kas 20 cm" tikrai tinka ne visur. Man santechnikai tuo pačiu tankumu norėjo vamzdelius sukloti ir 50 m2 patalpoje su 3,5 m aukščio lubomis! Turbūt jau būčiau senai sušalęs. Gal tokiai patalpai reikėjo vedžioti kas 10 cm? Dabartinėmis namo klimatinėmis sąlygomis nesiskundžiu, bet gal sistema būtų efektyvesnė, šildymo sąnaudos mažesnės (kurios nėra ir dabar didelės). Galvojantiems, kad ant šildomų grindų pasišildysite kojas, teks nusivilti, nes grindys neįkaista tiek, kad kojomis jaustumėte šilumą. žmogaus kūno temperatūra kaip žinia yra 36,5 laipsnio ir viskas kas yra mažiau, yra vėsu ar šalta! Jei sistema sureguliuota tinkamai - šildomos grindys bus vėsios/drungnos. Jei kojoms šilta ar net karšta - kažkas negerai. Per aukšta temperatūra yra kenksminga daugumai man žinomų grindų dangos rūšių, išskyrus gal tik keramines plyteles. Maksimali leidžiama grindų temperatūra tokioms dangoms kaip laminuotos grindys, parketlentės ir PVC dangos yra 27-28 laipsniai.
Jolanta 36m. Pas mane šildomos grindys yra įrengtos tik ten, kur grindų danga yra plytelės, t. y., vonioje ir virtuvėje. Šildymas vandeniu. Pagrindinis šildymo vandeniu privalumas - šildymo kaina. Žiemą labai malonu grįžus iš lauko, sulipti ant šildomų grindų ir mėgautis šiluma. Gaila, kad ne visi turi galimybę įsirengti šildomas grindis vandeniu. Visų pirma, dėl šilumos tiekėjo (kas šildosi centralizuotai tiekiama šiluma), antra, tai vandeniu šildomoms grindims įrengti reikia daugiau aukščio (vamzdeliai, betono sluoksnis ir vėliau grindų danga), visą tai sudaro ne vieno centimetro aukščio „sumuštinį“. Dėl to išsikraipo bendras viso buto grindų lygis ir tam tikrose buto vietose atsiranda slenkstukai-laiptukai, kas yra labai nepatogu. Tad turint galimybę įsirengti šildomas grindis vandeniu bute, reikia tai daryti naujos statybos bute, kur dar nepadaryta jokia apdaila ir įrengus šildymą vandeniu išlyginti bendrą grindų lygį visame bute, atsižvelgiant į tai kokioje vietoje bus kokia grindų danga.
Tomas 42 m. Šildomas grindis turime įsirengę eiliniame miesto daugiabutyje. Šildymas elektra. Šildymo kilimėlį išvedžiojom vonioje, virtuvėje ir salone, kur kaip ir vonioje bei virtuvėje yra išklijuotos plytelės. Svarbu, skirtingose patalpose įrengti atskirus termostatus. Vonioje iš savo patirties siūlyčiau įsirengti programuojamą termostatą, kad grindis šildytu tik kai būnate namuose. Pvz. rytais, kai keliatės, vakarais, kai būnate grįžęs iš darbo ir savaitgaliais visą dieną arba pagal savaitgalio užimtumą savo šeimoje. Tai sutaupys jums nemažai energijos, o tai reiškia ir pinigų, nes pagrindinis tokio grindinio šildymo minusas lyginant su šildymu vandeniu yra jo eksploatacijos kaina. Elektrinį šildymą galite įsirengti bet kur, bet jo eksploatacija bus brangesnė nei šildymo vandeniu, todėl labai svarbu iš anksto viską apskaičiuoti ir pasverti. Kitose patalpose termostatus galite rinktis pagal norus, įvertinant, kiek galite skirti pinigų mokesčiams už elektrą, kaip dažnai planuojate juo naudotis ir kaip dažnai kurioje patalpoje būnate. Jei planuotoje žiemos periodu laikyti pastoviai įjungtą šildymą, tuomet rinkitės programuojamą termostatą. Jei šildymą įsijungsite tik retkarčiais, kai bus labai lauke šalta, kai ateis į svečius draugų ypač su mažais vaikais ar kitais retais atvejais, tuomet galite rinktis patį pigiausią elementarų termostatą. Mes patys vonioje šildymą susiprogramavę pagal savo darbo grafikus, t. y., rytais ir vakarais, nes savaitgaliais dažniausiai nebūname namuose. O karštą vasaros dieną visuomet malonu, kai namuose yra kas vėsios, tai ledai šaldytuve ir vėsios plytelės kambary.
Šildomos grindys įrengtos 2014 m. name visose patalpose išskyrus garažą bei sandėliuką. Tokį pasirinkimą nulėmė kolegų, draugų atsiliepimai bei rasta informacija internete. Šildome kietu kuru. Šildomas plotas apie 150 kv. m. Kaina kažkur 10000 Lt., bet dar čia ne galutinė kaina, nes nepajungtas katilas. Bus valdoma elektronika kiekviename kambaryje atskirai bei temperatūros reguliavimo relė katilinėje. Tikiuosi, kad bus patogu. Kiek girdėjau atsiliepimų, temperatūra būna vienoda ir kambaryje nebūna šaltų kampų, t. y. oro temperatūra visur tolydi. Bet manau tikslinga kiekviename kambaryje įrengti temperatūros reguliatorius, kad būtų galima nusistatyti atskirai, kokios pageidauji, nes, jei bus nustatyta bendrai visur vienoda, tai reik nepamiršti, kad vieni kambariai suprojektuoti į šiaurę, kiti į pietus ar rytus ir šilumos patenka ir per langus. Todėl temperatūra gali skirtis skirtinguose kambariuose, todėl ir tikslinga įsirengti reguliatorius. Planuoju klijuoti plyteles, nes jos geriausia atiduoda šiluma, greičiau įšyla. Tik dar įsitikinsiu, ar tikrai tie, kas gyvena įsirengę šildomas grindis, buvo teisūs. Manau šildomos grindys patogiau todėl, kad nėra radiatorių, nebus kur kauptis dulkėms, nes visi žinom, kiek dulkių susikaupia už jų, bei, kaip nepatogu būna išvalyti. Plius visur tolygi temperatūra, nebus šaltų kampų, o tai sumažins pelėsio atsiradimo tikimybę.
Šildomos grindys įrengtos 2014 visame name gyvenamose patalpose. Šildome dujomis, tačiau namo šildymo sistema yra padalinta į du blokus: pirmo ir antro aukšto. Kiekviename kambaryje ir atskirai koridoriuose yra šildymo jutikliai, kurie įsijungia/išsijungia nuo termostatų pasiekus tam tikrą temperatūrą. Tai ypač patogu vonios, tualeto kambariuose, kuriuose galima turėti didesnę temperatūrą ir šiltas grindis. Montuojant jutiklius ir kolektorius labai svarbu atkreipti dėmesį, kaip bus paskirstytos zonos. Didžiausias šildomų grindų minusas yra vėsios grindys. Mano pasiūlymas būtų, vis dėlto plyteles namuose naudoti minimaliai: koridorius, virtuvė, o svetainėje ar bendro naudojimo patalpose naudoti medines grindis.
Na ką gi, vardu aš Albinas ir šiuo metu įsirenginėju savo būstą. Statausi dviejų aukštų namą, visas pirmas aukštas išklotas vamzdelių būdu šildomomis grindimis, o pirmo aukšto plotas nėra didelis - 80m2. Kuras, kuriuo bus šildomos mano grindys yra malkos, kontūrai yra trys, temperatūra bus valdoma programuojamais termostatais, ryte nusistatysiu vieną temperatūrą, dieną pamažinsiu, vakare grįžus po darbų, vėl temperatūra bus užprogramuota šiltesnė, o nakčiai, žinoma, vėl bus pamažinta. Viskas labai priklauso nuo betono storio, jeigu labai storas betonas, tai grindims pakeisti temperatūrą reikės laiko, o jeigu standartinis storis betono, bent aš jį laikau standartiniu, pas mane jis yra 6,5 cm. Tai temperatūra pasikeičia per kokias 120 min. Žinoma, pirmo aukšto vonioje, laikysiu didesnę temperatūrą. Visas pirmas aukštas bus išklijuotas akmens masės plytelėmis, nes gavau informacijos, kad jos geriausiai praleidžia šilumą.
Sveiki, gyvenu dviejų blokų kotedže. Pirmame ir antrame aukšte įsirengiau grindų šildymo sistemą. Viena iš priežasčių, kodėl pasirinkau grindų šildymo sistemą, buvo mano noras namuose turėti vitrininius langus. Savo sprendimu įsirengti grindų šildymo sistemą nei karto nenusivyliau, kadangi net patalpose, kuriose įprastai būna nemažai drėgmės - vonioje, virtuvėje, prieangyje - ji nesikaupia. Antra priežastis, kodėl manau, jog šis mano pasirinkimas teisingas, tai namuose nuolat juntama maloni šiluma. Net per didžiuosius žiemos šalčius namuose buvo šilta ir gera. Kartą kaimynas, kuris įsirengęs radiatorius, bandė mane įtikinti, jog šildomų grindų sistema nusileidžia šildymui radiatoriais, tačiau jo argumentai manęs neįtikino. Mano argumentas dėl šildomų grindų sistemos ekonominės naudos buvo neatremiamas. Abu šildomės dujomis, abiejų termometrai rodo +22°C, tačiau aš dujų sunaudoju mažiau. Po šių mano žodžių kaimynas tik skėstelėjo rankomis ir išėjo.
2014 metais nusprendėme įsirengti savo sodo namelį pastoviam gyvenimui. Pradėjome remonto darbus nuo grindų. Pažįstamas santechnikas rekomendavo įsivesti grindinį šildymą. Buvo išvardinta labai daug pliusų, tad mes greitai apsisprendėme turėti šildomas grindis visame pirmame aukšte. Kūrename medžio granulėmis 120m2. Patalpoje įrengti 7 kontūrai, temperatūra valdoma elektroniniu būdu su pulteliu. Vonios kambaryje, virtuvėje ir prieškambaryje grindis dengėme plytelėmis. Taip praktiškiau. Grindys nebijo drėgmės ir subraižymų.
2011 metais įsirengėme namą. Pirmame aukšte pasidarėme šildomas grindis, o antrame aukšte radiatorinį šildymą (išskyrus antro aukšto vonią). Domėjomės apie grindinio šildymo privalumus ir trūkumus, todėl visur išskyrus miegamuosius kambarius, įsivedėme grindinį šildymą. Name naudojamas kombinuotas kieto kuro automatizuotas katilas, galintis šildyti statinį medžio ir anglies granulėmis bei dar 10-čia kitų kuro rūšių. Namas yra 150 kv. m. ploto, visa šildymo sistema su katilu kainavo apie 5,8 tūkst. eurų. Temperatūra name valdoma daviklių ir el. pavaros pagalba, naudojant orų režimą (priklausomai nuo lauko oro temperatūros katilas paduoda šilumą ar ne), kai katilas dirba automatiniu būdu reguliuodamas paduodamos šilumos kiekį į šildymo sistemą. Be galo sunku sureguliuoti vienodą temperatūrą visos patalpose, būtini davikliai, į kuriuos reaguodamas katilas valdo šildymo sistemą. Patalpose, kur paklotas grindinis šildymas naudojama šilumai laidi danga - plytelės ir parketlentės. Grindinis šildymas padeda taupiau naudoti šiluma ...
Kaip veikia grindinis šildymas
tags: #elektra #sildomos #grindys #atsiliepimai