Ekstruzinis polistirolas (XPS) - smarkiai paplitusi ir statybose mėgstama šilumos izoliacinė medžiaga, kuri plačiai naudojama tiek stogų, tiek ir kitų namo konstrukcijų apšiltinimui. XPS yra pagamintas iš polistireno granulių, kurios yra ekstruduojamos ir pripučiamos specialiu būdu, kad susidarytų uždaros poros struktūra. Kaip bebūtų, projektuojant stogo konstrukciją, turi būti tinkamai apskaičiuotas šio polistirolo storis ir tankumas.
XPS savybės ir veikimo principas
XPS yra labai tinkama medžiaga stogo izoliacijai, nes ji gali atlaikyti didelius apkrovimus, temperatūros svyravimus ir atmosferos poveikį. Įprastai stoge XPS yra dedamas po hidroizoliacine danga ir virš konstrukcinės dangos. XPS apsaugo hidroizoliacinę dangą nuo mechaninių pažeidimų ir šilumos nutekėjimo nuostolių. Šis polistirolas gali būti montuojama skirtingais būdais, priklausomai nuo stogo tipo ir kitų konstrukcijų. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais, šis polistirolas gali būti montuojama naudojant montažines putas.
XPS turi žemą šilumos laidumą, kuris garantuoja aukštą šilumos izoliacijos efektyvumą. XPS turi labai mažus lambda (λ) koeficientus, kurie nurodo medžiagos šilumos laidumą. Ekstruzinis polistirolas yra lengvas, lengvai pjaustomas ir montuojamas. Jis taip pat yra 100% perdirbamas ir nekenksmingas aplinkai. XPS yra atsparus bakterijoms, UV spinduliams, puvėsiui. Jo taip pat neveikia bitumas, todėl tai puikus pasirinkimas plokščių stogų šiltinimui, kai stogo danga yra prilydomas. Tai reiškia, kad bitumo danga kuo puikiausiai dera su ekstruziniu polistirolu. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad ši medžiaga yra visiškai saugi naudoti be apsauginių kvėpavimo takų priemonių.
Izoliacijos storio skaičiavimas ir kondensatas
Pavyzdžiui, pjaustą šias plokštės, nekyla jokio mikro dulkės, kurios vėliau gali būti įkvepiamos. Reikiamą izoliacijos storį galima apskaičiuoti naudojant skirtingas formules, priklausomai nuo izoliacijos tikslų ir sąlygų. Vienas iš dažniausiai naudojamų šio polistirolo tikslų yra užkirsti kelią kondensacijai ant izoliuotos paviršiaus. Kondensacija gali sukelti koroziją, puvimą ir mikroorganizmų augimą, todėl jos turi būti išvengta.
Gamtinės ir saugos savybės
Mums rūpi mūsų klientų sveikata ir saugi aplinka, todėl darome viską, kad mūsų gaminiai būtų nepavojingi ir nekenksmingi. Pastatų vidaus oro kokybė priklauso nuo kelių veiksnių: vėdinimo, pastato konstrukcijos, pastato priežiūros ir statybinių medžiagų. Gaminant Finnfoam plokštes, nenaudojamos sveikatai žalingos medžiagos. Finnfoam plokštės neišskiria sveikatai pavojingų dujų, dalelių ar pluoštų. Finnfoam plokštės priskiriamos M1 aplinkos oro kokybės klasei (geriausia klasė Suomijoje), kas leidžia jas naudoti ne tik gyvenamojoje ir darbo patalpose, bet ir ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose, slaugos namuose ir pan. Testais įrodyta, kad eksploatuojant Finnfoam plokštes, neviršijami griežčiausi lakiųjų organinių junginių, formaldehidų, amoniako, kancerogeninių junginių ir kvapo emisijų reikalavimai.
Montavimo įgūdžiai ir tvirtinimas smeigėmis
Kaip taisyklingai tvirtinti smeiges. Priklijavus polistireninį putplastį (polistirolą), būtina jį papildomai pritvirtinti smeigėmis. Priklijuotas šilumą izoliuojančias plokštes smeigėmis tvirtinti rekomenduojama po klijavimo praėjus dviems paroms. Skylės smeigėms gręžiamos vertikaliai šilumą izoliuojančių plokščių paviršiui. Skylių skersmuo ir gylis priklauso nuo naudojamų smeigių. Gręžiamų į pagrindą skylių gylis kalamoms ir įsukamoms smeigėms, kai numatytas paviršinis tvirtinimas, turi būti ≥ 6 mm, o įsukamoms smeigėms, kai numatytas įgilintas tvirtinimas, turi būti ≥ 25 mm nustatyto smeigės inkaravimo gylio (hv).
Išgręžtas skyles būtina švariai išvalyti. Teisinga smeigių pozicija: Naudojant įsukamas smeiges, kai numatytas paviršinis ar giluminis tvirtinimas, smeigė įstatoma į išgręžtą skylę iki jos lėkštelė susilies su šiltinamosios medžiagos paviršiumi, smeigės šerdis įsukama naudojant elektrinį gręžtuvą su smeigės įsukimo antgaliu, kol jis, nustumdamas smeigę iki suprojektuotos jos padėties, atsirems į šilumą izoliuojančios medžiagos paviršių.
Šiltinant pastatą, termoizoliacinės plokštės tvirtinamos 6 ir 8 smeigėmis į 1 m². Plokščių tvirtinimas kampuose a ≤ 8 mr = 1,0 m; a ≤ 12 mr = 1,5 m; a ≤ 12 mr = 2,0 m. Smeigėmis, kurios tvirtinamos prieš klojant armuotąjį sluoksnį, tvirtinama praėjus ne mažiau kaip 24 val. po termoizoliacinių plokščių klijavimo. Armuotąjį sluoksnį, kuris uždengia smeiges, būtina kloti ne vėliau kaip per 6 savaites.
Armuotas sluoksnis turi būti įrengiamas laikantis griežtų taisyklių: skyles ašis smeigei turi būti statmena pagrindui; smeigės ilgis, skersmuo ir mažiausias atstumas nuo pagrindo turi būti atsižvelgti į naudojamų smeigių rūšį; prieš pradedant gręžti skyles, termoizoliacines MW plokštes būtina persmeigti grąžtu; grąžto diametras ir gręžiamos skylės gylis priklauso nuo naudojamų smeigių rūšies; tinkamai įgręžtos smeigės įdiskuojamos taip, kad jos neišlėktų; įkalamas smeiges rekomenduojama kalti guminiu plaktuku.
Armavimo procesas ir tinklo plokštės
Polistireniniu putplasčiu šiltintų paviršių armavimas atliekamas plonu tinkliumi. Plokštės turi būti armuotos iš karto ar bent per 24 valandas nuo klijavimo. Išdžiūvus papildomiems įtvirtinimams, galima pradėti dėti pagrindinį tinklelio sluoksnį. Pirmiausiai reikia tolygiai užtepti mišinį maždaug 2 mm storio sluoksniu. Mišinys tepamas plienine mente, nuo pastato viršaus į apačią, vertikaliai maždaug 1,1 m pločio juosta. Iš anksto išpjautas tinklelis pridedamas prie šviežio mišinio ir įspaudžiamas plienine mente. Būtina išsaugoti šalia esančio tinklelio juostų užlaidas, sudarančias nuo 5 iki 10 cm. Geriausia naudoti sertifikuotą tinklelį. Ant šviežiai įklijuoto tinklelio tepamas maždaug 1 mm storio mišinio sluoksnis taip, kad tinklelio nebesimatytų. Sluoksnio paviršių reikia kruopščiai išlyginti plienine mente.
Pastato ir staktų kraštus patogiausia formuoti kampine mente. Kita diena tinkleliu armuotasis sluoksnis dar nėra pakankamai tvirtas. Naudojant švitrinimo popierių, galima nušlifuoti mentės paliktas žymes ir užpildyti galimas ertmes. Armuotojo sluoksnio įrengimo taisyklės: Armavimas - paviršiaus padengimas glaistu ir stiklo pluošto tinklo įspaudimas į naujai padengtą glaistą. Glaisto sukibimo su šiltinamąja plokšte jėga po išdžiūvimo turi būti mažiausiai 0,03 N/mm², patikrinus drėgnuoju metodu. Tinklo spalva ir faktūra neturi būti matomos; tinklas turi būti visiškai įspaudytas.
Armatūrinis tinklas turi padengti cokolio šyną iš apačios. Tas pats paviršius turi būti armuojamas visas vienu metu. Reikia vengti tęsinio vietų. Jei tai dėl kokios nors priežasties reikalinga, reikia darbą nutraukti taip, kad paskutinės tinklo dalies krašte apie 10 cm po tinklu nebūtų glaisto. Tęsiant darbus, toliau tiesiamas tinklas paslepiamas naujame glaisto sluoksnyje. Armuotasis sluoksnis pradedamas kloti praėjus ne mažiau kaip 24 val. nuo termoizoliacinių plokščių klijavimo.
Pamatų šiltinimas
Pamatų, cokolių ir kitų su gruntu besiliečiančių paviršių šiltinimas smarkiai skiriasi nuo sienų, stogų ir grindų šiltinimo. Šiuo atveju termoizoliacija norima ne tik sumažinti energijos sąnaudas, bet ir siekiama pamatų patvarumo. Net tinkamai įrengti pamatai turi laikyti dešimtis, o gal ir šimtus metų. Netinkamai įrengtą pamatų termoizoliacinį sluoksnį ištaisyti brangu, todėl būtina iš karto naudoti tinkamas izoliacines medžiagas ir atlikti darbus pagal griežtas taisykles.
Pamatų šiltinimui reikalingos medžiagos: polistireninio putplasčio plokščių ETNA EPS 100, rekomenduojamas storis nuo 5 iki 10 cm, o jei netoliese yra judrus kelias - ETNA EPS 150. Taip pat plastikinių profilių, klijų polistirolui, priemonių hidroizoliacijai ir smeigių. Jei apšildote seno namo pamatus, nukaskite visas žemes nuo pamatų iki grunto įšalo lygio (apie 1-1,2 m nuo žemės paviršiaus).
Sienų paruošimas naudotiems polistireniniams plokštėms turi būti atliekamas taip, kad paviršius būtų lygus ir be didelių nelygumų. Prieš klijuojant plokštes būtina patikrinti paviršiaus lygumą ir išvalyti dulkes. Svarbu užtikrinti, kad pagrindas būtų atsparus drėgmei ir atlaikytų hidroizoliacinius sluoksnius. Daug dėmesio skiriama vandens, drėgmės ir drėgmės pažeidimams visose apkrovose.
Armatūros ir tinklų integravimas fasaduose
Išdžiūvus papildomiems įtvirtinimams, galima pradėti dėti pagrindinį tinklelio sluoksnį. Pirmiausiai reikia užtepti plokščių klijus, o kampuočius su tinkleliu įspausti į glaistą. Kampuočiai ir profiliuočiai klijuojami iš apačios į viršų, jų tinklelis užleidžiamas vienas ant kito ne mažiau kaip 100 mm. Pamatų zonose armavimas turi būti atliekamas papildomai, kad užkirstų kelią įtrūkimams ir apsaugotų tvirtinimus.
Techninės savybės ir naudojimo sritys
Ekstrudinis putplastis plačiai naudojamas dėl savo išskirtinių šilumos izoliacijos savybių, atsparumo drėgmei ir ilgaamžiškumo. Fasadų šiltinimas, grindys, stogai ar pamatų šiltinimas - visur XPS užtikrina efektyvią termoizoliaciją ir atsparumą drėgmei. Populiariausi storiai plokščių - 50 mm, 60 mm, 80 mm ir 100 mm, o plokščių plotis dažnai 600 mm arba 1200 mm. Be to, XPS puikiai tinka sandarinimo sistemose ir langų/durų montavimui dėl lengvumo ir apdorojimo paprastumo.
Be to, yra įvairių prekių ženklų - Finnfoam, BEWI XPS, Jackofoam Terra ir kt. Finnfoam XPS F-300 (Styrodur) - uždarų porų, beveik nenešantis vandens, atsparus šalčiui. Armuotų plokščių dydžiai ir storiai (nuo 4 mm iki 50 mm) skirti skirtingoms konstrukcijoms ir patalpoms. XPS plokštės gali būti naudojamos tiek pamatams, tiek stogams, tiek vidiniams drėgnoms zonoms.
Ekonomiškumas, aplinkosauga ir atliekų tvarkymas
Nors XPS gali būti brangesnė už kai kurias tradicines šilumos izoliacines medžiagas, jos ilgaamžiškumas ir efektyvumas lemia gerą kainos ir kokybės santykį. Polistireninio putplasčio gamyba ir naudojimas palaiko mažesnes energijos sąnaudas per visą eksploataciją. Be to, perdirbamumas leidžia tobulinti aplinkosaugines sistemas: tiek gamybinės atliekos, tiek senas putplastis gali būti perdirbami.
Tiek polistireninio putplasčio gamybinės atliekos, tiek senas ir naudojimui nebetinkamas putplastis gali būti lengvai perdirbami. Lietuvoje pasirinkti patikimi gamintojai užtikrina kokybę ir saugumą, todėl įrangų pardavėjai pateikia įvairius sprendimus pamatams, rūsiams, cokoliams, antžeminėms sienoms, plokštiesiems ir šlaitiniams stogams bei grindims šiltinti.
Trumpa santrauka apie pobūdį ir klases
Polistireninis putplastis EPS - tai medžiaga, sudaryta iš uždarų granulių, kuriose yra 98% oro ir 2% stireno. EPS pasižymi mažu šilumos laidumo koeficientu, dideliu mechaniniu stiprumu, atsparumas drėgmei ir ilgaamžiškumu. Pilkasis EPS (neoporas) suteikia dar geresnį šilumos sulaikymą dėl grafito priedų, tačiau reikia vengti žalingų saulės spindulių poveikio. Degimą slopinančiais priedais modifikuotas putplastis gali degti tik esant tiesioginiam ugnies poveikiui ir greitai užgesinti liepsną.
Šiltinimo sistemose svarbiausia yra harmonija tarp pasirinktos medžiagos, dizaino, tvirtinimo ir eksploatacijos sąlygų. Polistireninio putplasčio plokštės naudojamos fasadams, grindims, stogams, pamatams bei sandarinimo sistemoms. Tinkamai įrengta šiltinimo sistema atitinka teisės aktų reikalavimus ir užtikrina energinį efektyvumą bei saugumą.
- Skaičiuokite reikalingą XPS storį pagal paviršiaus apsaugos poreikį ir klimato sąlygas.
- Pasirinkite tvirtinimo sistemą: klijai + smeigės, atsižvelgiant į pagrindo tipą.
- Paruoškite paviršių: nuvalykite, sušlifuokite nelygumus, užtikrinkite drėgmei atsparų pagrindą.
- Klijavimas: užtepkite klijus zigzagais, užleiskite džiūti 24 valandas.
- Armavimas: įspauskite stiklo pluošto tinklą į glaistą, palikite tinklą matomą tik centrinėje dalyje.
- Montuokite smeiges: įsukite, išgręžkite skyles, įsitikinkite, kad smeigės nėra prolapsuotos.
- Užbaigimas: užklijuokite armatūrinį sluoksnį, atsargiai šlifuokite paviršių ir palaukite iki pilno išdžiūvimo.
Atkreiptinas dėmesys į pamatų šiltinimą: naudoti ETNA EPS 100/150, papildomą hidroizoliaciją, drenažą ir apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, taip pat užtikrinti, kad plokštės būtų klijuojamos iš apačios į viršų, kad išvengti vertikalių siūlių įtrūkimų.
tags: #ekstruzinis #polistireninis #putplastis #armuotas