Ekovata - tai organinė termoizoliacinė medžiaga, gaminama iš celiuliozės pluošto, kuris yra prisotintas netoksinėmis mineralinėmis druskomis. Tai pilkos arba baltos spalvos smulkiapluoštė vatos pavidalo medžiaga, susidedanti iš mechaniškai susmulkintos makulatūros (80%), boro rūgšties (12%) ir borakso (8%) mišinio. Balta ekovata, pagaminta iš makulatūros be spaudos dažų, dažniausiai naudojama apdailos darbams.
Dėl sudėtyje esančių antipireninių priedų - boro junginių - ekovata priklauso sunkiai užsiliepsnojančių degių medžiagų grupei. Ji ne tik sunkiai užsiliepsnoja, bet ir apsaugo nuo užsiliepsnojimo ja padengtas medines konstrukcijų detales. Išleidžiamos ir naudojamos vatos drėgnumas neturi viršyti 12%, paprastai siekdamas 9-11%. Atitvarinėse konstrukcijose ekovatą būtina saugoti nuo atmosferinių kritulių ir kapiliarinės drėgmės. Normuojamas drėgmės prieaugis ekovatoje per drėgmės kaupimosi periodą atitvarinėse konstrukcijose neturi viršyti 3% pagal RSN 143-92.
Pagrindinės ekovatos savybės ir privalumai
Pagrindinė ir svarbiausia ekovatos savybė yra mažas laidumas šilumai, kurį apibūdina šilumos laidumo koeficientas, siekiantis 0,048 W/mK. Šis rodiklis taikomas be pataisų ekovatai atitvarinėse konstrukcijose, kuriose tankis svyruoja nuo 35 iki 70 kg/m³.
Geras ekovatos termoizoliacines savybes lemia:
- Žaliava: celiuliozės pluoštas, suteikiantis ekovatai medienai būdingų savybių.
- Nejudrus oras: jos struktūroje esantis oras sudaro iki 85% viso medžiagos tūrio, veiksmingai sulaikydamas šilumą.
- Mažas oro pralaidumas: dėl medžiagos smulkiapluoštės struktūros.
Kitos svarbios ekovatos savybės:
Atsparumas drėgmei
Ekovatos drėgmė priklauso nuo ją supančios aplinkos, panašiai kaip ir medienos. Mediena veikia kaip drėgmės „reguliatorius“. Tai didelis privalumas, nes konstrukcijose atsiradusią perteklinę drėgmę ekovata absorbuoja neviršydama natūralios medienos sorbcinės drėgmės kiekio. Tai nežymiai keičia jos termoizoliacines savybes ir neleidžia pastatų atitvarinėse konstrukcijose susidaryti kondensacinei drėgmei. Ekovatą naudojant tinkamai suprojektuotuose pastatuose, galima nenaudoti garo izoliacinio sluoksnio, taip gaunama „kvėpuojanti“ siena, per kurią vyksta natūralus vėdinimas.
Atsparumas ugniai
Ekovata gaisro atveju apsunkina ugnies prasiskverbimą prie pastato laikančių konstrukcijų. Šią savybę termoizoliacinei medžiagai suteikia į jos sudėtį įeinančios boro-borakso druskos. Kaitinamos jos išskiria kristalinę drėgmę, o deguonis sunkiau patenka į degimo vietą. Ekovata neužsidega ir nesilydo, tik lėtai rusena. Pagal RSN 133-91 klasifikaciją ir bandymų rezultatus, ji priklauso sunkiai užsiliepsnojančių degių medžiagų grupei.
Biologinis atsparumas
Boro junginiai (antiseptikai), įeinantys į ekovatos sudėtį, medines konstrukcijas apsaugo nuo puvimo ir grybelinių ligų. Joje negyvena ir nesiveisia graužikai, todėl išvengiama įvairių pažeidimų, kuriuos jie padaro termoizoliacijoje ir besiliečiančiose su ja konstrukcijose.
Patalpų apsauga nuo triukšmo
Ekovata puikiai izoliuoja garsą, todėl yra naudojama patalpų apsaugai nuo triukšmo. Ji gerai užpildo visus tarpus ir plyšius, sudarydama ištisinį sluoksnį, o tai ypač svarbu įrengiant garso izoliaciją tarp patalpų.
Ekovatos panaudojimo ypatumai
Į pastato atitvaras ekovatą iš maišų galima supilti rankomis arba instaliuoti mechanizuotai. Rekomenduojamas pastarasis atitvarų šiltinimo būdas, nes gaunamas vienodo tankio izoliacijos sluoksnis, ekovatos plaušeliai tarpusavyje labiau sukimba, sumažėja išeiga. Įpučiant ekovatą į atitvaros ertmes, ji suslegiama iki reikiamo tankio, todėl išvengiama medžiagos susėdimo.
Ekovata galima šiltinti visų tipų statomus ir renovuojamus pastatus. Ji, pučiama su vandeniu ir klijais, plačiai naudojama ir kaip antikondensacinė danga nešildomų metalinių ir gelžbetoninių konstrukcijų pastatams.
Ekovatos panaudojimo atitvarų apšiltinimui efektyvumas priklauso nuo jos įvedimo į atitvarą technologijos. Skiriami šie mechanizuoto ekovatos įvedimo būdai:
- Sausas
- Šlapias
- Šlapias klijinis
Jų panaudojimo tikslingumas priklauso nuo atitvaros konstrukcijos. Visiems būdams naudojamas toks pat įrangos komplektas. Ekovatos padavimo atstumas siekia iki 40 m, o aukštis - iki 25 m.
Sausas ekovatos įvedimo būdas
Šis būdas naudojamas horizontalių bei šlaitinių atitvarų ir mūro sienų apšiltinimui. Ekovatos sąnaudos sudaro apie 35 kg/m³ mūro atitvarų apšiltinimui. Ekovatos ekonomija, lyginant su rankiniu būdu, siekia apie 20-30%. Ekovata per žarną oro srovės pagalba užpilama ant horizontalių perdangų paviršiaus, įpučiama į uždaras šlaitines atitvaras, mūro oro tarpus, ertmes tarp grindų ir perdangos. Sausu būdu užpūstas ant horizontalios perdangos ekovatos sluoksnis suslūgsta, todėl sluoksnio storis turi viršyti reikiamą 15-20%.
Šlapias ekovatos įvedimo būdas
Šis būdas naudojamas vertikalių atitvarų apšiltinimui. Ekovatos tankis (sąnaudos) šlapiu būdu užpildytose atitvarose sudaro apie 65-70 kg/m³. Medžiagos sąnaudų ekonomija, lyginant su rankiniu būdu, siekia 10-20%. Šlapiu būdu suformuotas ekovatos apšiltinimo sluoksnis nesuslūgsta. Ekovata iš agregato per žarną ir antgalį oro srovės pagalba paduodama į atidengtą iš vienos pusės atitvarinę konstrukciją. Išpurškimo antgalyje ekovata sudrėkinama vandeniu, paduodamu atskiru vamzdeliu. Sudrėkinta ekovata užpurškiama per antgalį ant apšiltinimo paviršiaus. Ekovatos sluoksnio perteklius nulyginamas elektriniu voleliu. Sufuormuotam ekovatos apšiltinimo sluoksniui pradžiūvus, įrengiamas vėjo ekranas ar garso izoliacijos sluoksnis. Ekovata išpurškiama 0,7-0,9 atm slėgiu.
Šlapias klijinis ekovatos užpūtimo būdas
Šis būdas naudojamas lubinių ir sieninių paviršių apšiltinimui ir apdailai. Ekovata iš agregato per žarną ir antgalį oro srovės pagalba užpurškiama ant apšiltinamo ar apdailinamo paviršiaus. Išpurškimo antgalyje ekovata sudrėkinama vandens ir klijų mišiniu. Apdirbamam paviršiui nereikia specialaus paruošimo; šiuo būdu galima užpurkšti iki 70 mm storio ekovatos sluoksnį. Lubų ir sienų apdailai gali būti naudojama balta, pagal specialų užsakymą pagaminta ekovata. Apdailintas ir apšiltintas paviršius gaunamas purus, gerai sugeria garsą. Šis būdas gali būti naudojamas triukšmingų patalpų apdailai.
Ekovatos panaudojimas įvairiose konstrukcijose
Ekovata kaip termoizoliacinė medžiaga naudojama gyvenamųjų, civilinių, pramoninių, žemės ūkio ir kitų pastatų atitvarų apšiltinimui, kuriuose temperatūra šaltuoju metų laiku palaikoma aukštesnė nei lauko. Atitvarinėse konstrukcijose ekovata negali būti apkraunama, išskyrus nuosavą svorį, ji nenaudotina sutapdintų stogų apšiltinimui.
Sienų apšiltinimas ekovata
Apšiltinimo būdas gali būti naudojamas įvairaus aukštingumo pastatų išorės sienoms, turinčioms oro tarpą, apšiltinti. Ekovata mechanizuotai sausu būdu įpurškiama į oro tarpą pro specialias angas. Vienam aukštui rekomenduojama paruošti dvi angų juostas, viena ties sienos viduriu, kita po perdangos apačia. Patikimesniam oro tarpo užpildymui angos paruošiamos ir po langais. Angos išdėstomos tam tikru atstumu viena nuo kitos. Įpučiamos į oro tarpą ekovatos tūrio masė sudaro 50 kg/m³. Po sienų užpildymo angos kruopščiai užtaisomos.
Stogų ir perdangų šiltinimas
Pastato stogas šiltinamas tais atvejais, kai pastogėje (mansardoje) numatoma įrengti nuolat gyvenamas patalpas. Šiltinant stogo konstrukciją tikslinga įrengti vėdinamą oro tarpą. Oro tarpas vėdinamas įrengus oro įėjimo angas karnizo konstrukcijoje ir išėjimo angas viršutinėje stogo dalyje. Vėdinant oro tarpą, būtina apsaugoti termoizoliacinę medžiagą nuo judančio oro įrengiant priešvėjinę izoliaciją. Virš vėdinamo oro tarpo po stogo danga įrengiamas hidroizoliacinis sluoksnis. Ekovatos sluoksnio storis šiltinant šlaitinį stogą arba pastogės perdangą yra 20-25 cm.
Esamų pastatų pastogės perdangų šiltinimas užpučiant ekovatą yra vienas iš efektyviausių ir pigiausių šiltinimo būdų, pasižymintis didele darbų atlikimo sparta ir maža jų kaina. Eksploatuojamų pastatų perdangos apšiltinimas atliekamas užpilant ant perdangos mechanizuotai sausu būdu arba rankiniu būdu ekovatos sluoksnį. Reikiamas perdangai apšiltinti ekovatos sluoksnio storis parenkamas pagal norimą gauti perdangos sumarinės šiluminės varžos prieauglį. Šviežiai užpiltos ekovatos sluoksnio storis turi būti 20% didesnis už reikiamą, dėl ekovatos suslūgimo.
Jeigu ant norimos apšiltinti perdangos įrengta grindų konstrukcija, ekovata gali būti mechanizuotai sausu būdu įpurškiama tarp grindų ir perdangos. Tam tikslui vietomis išardoma grindų danga, paruošiant angas į visas ertmes tarp gulekšnių. Jeigu atstumas tarp grindų ir perdangos 85 mm ir daugiau, vienam tarpui tarp gulekšnių pakanka vienos angos, per kurią užpildoma visa pogrindinė ertmė.
Apšildant pirmo aukšto grindis virš nešildomo rūsio, būtina garo izoliacija. Garo izoliacijos paskirtį drėgno ir normalaus drėgmės režimo patalpoms gali atlikti ant grindų patiestas linoleumas.
Gelžbetoninės pastatų perdangos gali būti apšiltinamos ant lubinio paviršiaus mechanizuotai šlapiu būdu su klijais užpurkštu ekovatos sluoksniu. Ekovatos sluoksnio storis siekia iki 70 mm, jis atlieka ir apdailos funkciją. Toks apšiltinimo būdas rekomenduojamas rūsių perdangoms.
Nurodymai vykdant darbus su ekovata
Vykdant statybos-montavimo darbus būtina laikytis reikalavimų. Ekovata į statybų aikšteles turi būti tiekiama įpakuota. Objekte ji sandeliuojama tik dengtose patalpose, apsaugant ją nuo atmosferinių kritulių.
Pastatų išorės apšiltinimo darbai turi būti vykdomi šiltuoju metų laikotarpiu. Perdangų ir grindų apšiltinimo darbai vykdomi uždengus pastato stogą ir užsandarinus durų bei langų angas. Išorės sienų apšiltinimo mechanizuoti ekovatos užpurškimo šlapiu būdu darbai gali būti vykdomi, kai oro temperatūra aukštesnė kaip +10 °C ir santykinė oro drėgmė neviršyja 75 %.
Mūrijant sienas su ekovatos sluoksniu, technologinių pertraukų metu, o taip pat nedarbo metu, nebaigtas mūras turi būti uždengiamas hidroizoliacine medžiaga, apsaugant apšiltinimo sluoksnį nuo atmosferinių kritulių.
Ekovata prieš kitas termoizoliacines medžiagas
Ekovata, lyginant su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis, tokiomis kaip akmens vata, pasižymi unikaliomis savybėmis. Nors abiejų medžiagų šilumos laidumo koeficientai yra panašūs (ekovatos λ ≈ 0,038-0,040 W/mK, akmens vatos λ ≈ 0,035-0,040 W/mK), praktikoje ekovata dažnai demonstruoja geresnes šilumos ir garso izoliacijos savybes. Tai lemia jos smulki pluošto struktūra, kuri leidžia jai susirišti tarpusavyje, sudarant vientisą, besiūlį izoliacijos sluoksnį. Tokia struktūra sumažina šilumos nuostolius, kurie gali atsirasti per siūles.
Kalbant apie atsparumą drėgmei, akmens vata yra atsparesnė, kadangi gaminama iš vulkaninės kilmės mineralų. Ekovata, kaip celiuliozės pagrindo medžiaga, yra jautresnė drėgmei, tačiau ji impregnuojama specialiomis medžiagomis, kurios apsaugo nuo pelėsio ir kitų mikroorganizmų. Be to, ekovatos struktūra yra vamzdelinė, todėl ji drėgmės savyje nekaupia, o išleidžia per save į aplinką, panašiai kaip mediena.
Kalbant apie atsparumą ugniai, abi medžiagos yra saugios. Akmens vata yra nedegi (A1 klasė), o ekovata apdorojama antipireninėmis medžiagomis ir priklauso sunkiai degių medžiagų grupei (Bs-1 klasė). Gaisro metu iš boro druskų išsiskirianti drėgmė neleidžia ekovatai degti.
Ekovata idealiai tinka sunkiai pasiekiamoms vietoms, tokioms kaip palėpės ar sudėtingos konstrukcijos, dėl lengvo montavimo su specialia įranga. Akmens vata yra universalesnė ir naudojama įvairioms izoliacijos reikmėms.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors ekovata vadinama „eko“, jos sudėtyje yra įvairių priedų, įskaitant antipirenus ir antiseptikus (pvz., boro junginius), kurie gali būti klasifikuojami kaip nuodingi. Todėl dirbant su ekovata būtinos atsargumo priemonės, o renkantis medžiagą vertėtų išsiaiškinti, kokios druskos naudojamos ir ar jos nekenksmingos.