Elektrinės izoliacinės medžiagos: rūšys, savybės ir pritaikymas

Elektros izoliacinės medžiagos yra būtinos saugiam ir efektyviam elektros sistemų veikimui užtikrinti. Šios medžiagos naudojamos siekiant sumažinti elektros laidumo riziką, apsaugoti nuo trumpojo jungimo ir užtikrinti elektros prietaisų ilgaamžiškumą. Rinkoje galima rasti įvairių izoliacinių medžiagų rūšių, tokių kaip plastikas, guma, stiklas, keramika ir epoksidinės dervos. Kiekviena medžiaga pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl svarbu pasirinkti tinkamą pagal konkretų įrenginio poreikį.

Izoliaciją užtikrina kabelių ir įrenginių apsauga nuo tiesioginio kontaktą su kitais laidais, skirtingų įtampų dalimis bei aplinkos poveikio. Kai kurie izoliaciniai vamzdeliai ar kita izoliacija yra termosusitraukiantys, o tai reiškia, kad jie veikiami tam tikros temperatūros susitraukia ir sukuria sandarų apvalkalą aplink laidą. Termoizoliacija gali būti naudojama elektros instaliacijos, komunikacijų tinklų, saugumo sistemų ir kitose srityse. Izoliacija užtikrina kabelių ilgaamžiškumą ir saugų veikimą bet kokioje aplinkoje.

Ką reikia žinoti apie elektros izoliacijos medžiagas

1 klausimas: kokios yra elektros izoliacijos medžiagos? Elektros izoliacinės medžiagos yra mediena, medvilnė, popierius, aliejiniai dažai, asfalto dažai, poliesterio plėvelė, stiklo audinys, žėrutis, stiklo pluoštas, asbestas, sudėtiniai silikoniniai organiniai esterio dažai, kvarcas, stiklas, elektroporcelianinės medžiagos.

2 klausimas: kokios yra dažniausiai naudojamos elektros izoliacinės medžiagos? Guangdžou Donghao dažnai naudoja: 3240 epoksidinė plokštė, epoksidinė plokštė, epoksidinis vamzdis, FR-4 plokštė, SMC plokštė, bakelitinė plokštė, difenilo eterio plokštė, silikoninė plokštė, PC plokštė, akrilo plokštė, organinio stiklo plokštė, PVC plokštė, POM plokštė, PP plokštė, izoliacinis kartonas, DMD/DM plokštės ir kitos plastikinės bei lietimui jautrios medžiagos.

3 klausimas: kokios yra dažniausiai naudojamos izoliacinės medžiagos? Kokie yra pagrindiniai naudojimo būdai? Elektra izoliuojančios medžiagos skirstomos į neorganines, organines ir mišrias. Neorganinės - žėrutis, asbestas, marmuras, porcelianas, stiklas, siera; organinės - šelakas, derva, guma, medvilniniai pluoštai, popierius, linai, viskozė; mišrios - įvairių tipų deriniai. Izoliacijos funkcija yra užkirsti kelią skirtingų potencialų įtampoms kontaktuoti, todėl svarbi dielektrinė varža, atsparumas įtampos stiprumui, atsparumas karščiui, šilumos laidumas, atsparumas drėgmei, atsparumas žaibai, mechaninis stiprumas ir apdorojimo patogumas.

Izoliacijos atsparumas įtampai priklauso nuo įtampos, temperatūros, drėgmės ir medžiagos savybių. Dielektrinis stiprumas apibūdina medžiagos gebėjimą atsilaikyti prieš elektra sukeliamą skilimą. Terminis skilimas sukeliamas kai medžiaga peršyla. Izoliacinių medžiagų klasifikavimas pagal temperatūros atsparumą: Y, A, E, B, F, H, C klases ir kt. Maksimali leistina darbo temperatūra lemia, ar medžiaga gali ilgai tarnauti konkrečiose sąlygose. Didesnė atsparumo karščiui klasė užtikrina ilgaamžiškumą aukštoje temperatūroje.

Izoliacijos plokštės ir juostos

Kokios yra dažniausiai naudojamos izoliacinės plokštės? Gali būti polivinilchlorido (PVC), epoksidinės dervos plokštės, popieriaus ofsetinės plokštės, medžiaginės gumos plokštės, bakelitinės plokštės, fenolio plokštės, stiklo pluoštų plokštės ir kt. Izoliacinės juostos padeda laidams apsaugoti nuo trumpojo jungimo ir mechaninių pažeidimų. Pritaikymas skiriasi pagal aplinką: vidaus darbams - PVC juosta; lauko darbams - atsparios drėgmei ir UV spinduliams juostos; aukštos įtampos laidams - ypatingai atsparios karščiui ir cheminei įtakai juostos.

Izoliacijos juostų naudotojai turi atsižvelgti į tipo darbą (vidaus ar lauko), klimato sąlygas ir pasirinkti juostos storį bei plotį. Storesnės juostos suteikia didesnį atsparumą, tačiau plonesnės juostos lankstesnės ir tinka siauroms vietoms. Pavyzdžiui, YATO izoliacinė juosta gali atlaikyti iki -25°C šaltį ir aukštą įtampą.

Izoliacijos naudojimo privalumai

Izoliacija užtikrina, kad srovė tekėtų tik numatytu laidu, o ne į aplinkinius objektus ar pertraukiklių sistemą. Ji mažina energijos nuostolius, sumažina riziką gaisrui ir užtikrina tvarkingą, estetišką instaliaciją. Spalvų kodavimas palengvina laidų identifikavimą ir remonto darbus.

Kaip vertinamos izoliacinės medžiagos

Pagal GB2900 izoliacinės medžiagos apibrėžimas - tai medžiagos, naudojamos prietaisui atlikti elektros izoliaciją, t. y. jos blokuoja elektros srovės praėjimą. JB/T standartai klasifikuoja izoliacinius gaminius į aštuonias kategorijas, teikdami modelio sudarymo metodus. Kategorijos apima dažus, dervas ir klijus; impregnuotą pluoštą; laminatus; plastikus; žėručio gaminius; plėvelę, juostą ir sudėtinius gaminius. Kiekviena kategorija gali turėti kelias potkategorijas, atspindinčias skirtingas taikymo sritis ir naudotas medžiagas.

Kitas svarbus aspektas - izoliacijų cheminės savybės. Dielektrinės savybės apima izoliacijos atsparumą (nuolatinę įtampą, paviršiaus ir tūrio izoliacijos varžas), dielektrinį stiprumą, dielektrinius nuostolius (tanδ) ir dielektrinę konstantą. Taip pat svarbu karščiui atsparumas: maksimali leistina darbo temperatūra ir karščiui atsparumo klasės (pavyzdžiui, 105°C ar aukštesnės klasės). Mechaninės savybės (tvirtumas, kietumas) ir fizinės/cheminės savybės (neigiamos reakcijos į transformatoriaus alyvą ir kt.) taip pat įvertinamos renkant izoliacines medžiagas.

Skirtingas medžiagų šaltinis lemia skirtingas savybes: dujos (oro, azoto, SF6), skystos izoliacinės medžiagos (izoliacinės alyvos) ir kietos izoliacinės medžiagos (plokštės, popieriai, folijos, audiniai). SF6 naudojamas kaip dujų izoliacinė terpė aukštos įtampos grandinėse dėl savo ypatingų elektrinių savybių. Skystos izoliacinės medžiagos suteikia aukštą dielektrinę atsparą, gerą šilumos išsklaidymą ir stabilumą, o kietosios plokštės ir popieriai - mechaninį stiprumą ir ilgaamžiškumą.

Prie ko prisideda teisingas izoliacijos pasirinkimas?

Teisingai parinkta izoliacinė medžiaga užtikrina ilgalaikį efektyvų elektros perdavimą, mažina energijos nuostolius, sumažina riziką gaisrams, užtikrina saugų veikimą, o taip pat palengvina eksploataciją ir remontą. Izoliacijos medžiagos turi būti pasirinktos pagal naudojimo sąlygas (temperatūra, drėgmė, cheminė įtaka, mechaninis stresas) ir pagal konkrečių įrenginių poreikius.

Infografika: „Elektrinės izoliacinės medžiagos: pagrindinės rūšys ir jų taikymo sritys“

Šiluminė izoliacija – izoliacinių medžiagų bandymas

Elementinės išvados apie izoliaciją

Izoliacinės medžiagos skirstomos į dujines, skystas ir kietas kategorijas, kurios turi specifines taikymo sritis transformatoriuose, pramonės įrangoje ir kabelių sistemas. Pagrindiniai jų naudojimo kriterijai yra dielektrinis stiprumas, atsparumas karščiui, mechaninės savybės, cheminė ir cheminė atsparumas, bei fizinės savybės, kurios užtikrina ilgalaikę įrenginių patikimumą.

Medžiagos, kurias naudoja pramonė, apima platų spektrą - nuo tradicinių popierinių ir bakelitinių plokščių iki modernesnių epoksidinių derinių, stiklinių audinių, stiklo pluoštų ir plastikų su išskirtinėmis savybėmis. Atsižvelgdami į poreikį, gamintojai sukuria kombinuotus sprendimus, kurie užtikrina didelį įtampos stabilumą, šilumos sklaidą, atsparumą aplinkos veiksniams ir mechaninį patvarumą.

tags: #eklektros #izoliacines #medziagos