VIGRIMA daug dėmesio skiria žaliavos kokybei. Savo produkciją įmonė gamina iš dviejų rūšių žaliavos - lietuviškos ir rusiškos medienos. Medienos savybės priklauso nuo regiono klimato, dirvožemio. Pušys gerai auga sausame Vidurio Rusijos dirvožemyje, o eglėms patinka drėgna Lietuvos miškų žemė. Tad reikalavimai kokybiškai žaliavai keliami jau miške, kur specialistai atrenka tinkamus kirtimui medžius, atsižvelgdami į augimo sąlygas.
Medienos rūšys ir jų charakteristikos
Rusiška mediena visame pasaulyje garsėja savo tvirtumu ir tankumu. Šios savybės būdingos ir Vidurio Rusijoje augančioms pušims. Jų tankis (540 kg/m3) gerokai didesnis nei Rytų Europos (430 kg/m3) ar Vakarų Europos (390 kg/m3) regionuose augančių pušų. Pušų tankis garantuoja šios medienos gaminių tvirtumą. Dėl didelio ekstraktų kiekio pušų mediena yra bioatsparesnė ir žymiai mažiau puolama medienos kenkėjų. Vidurios Rusijos pušys išauga iki 50 metrų aukščio bei 2 metrų pločio, o jų tankis lemia išpjaunimą lygios formos ilgi rąstai.
Spygliuočių miškų Lietuvoje yra 62 proc. Lietuvos miškų masyvuose labiausiai paplitę eglynai. Eglės išauga iki 30 metrų aukščio bei iki 2 metrų pločio. Lietuviška mediena pasižymi labai maža kompresija. Natūrali pušies mediena nėra itin atspari drėgmei, bet impregnuota pušis puikiai tinka lauko darbams. Eglės medienos tankis siekia apie 430-470 kg/m³, todėl ji lengvesnė už pušį ir pasižymi geresnėmis šilumos izolacijos savybėmis. Spalva šviesesnė nei pušies, raštas vienodesnis, o sakingumo lygis žemesnis.
Kietėjimas, klases ir taikymas
Konstrukciniams darbams dažniausiai naudojama kalibruota C24 mediena, atitinkanti Europos standarto EN 14081 reikalavimus. Ąžuolo medienos tankis siekia 670-760 kg/m³, o Jankos kietumas apie 6000 N, todėl tai viena kiečiausių Europos medienos rūšių. Kietumo, ilgaamžiškumo ir estetikos derinys lėmė, kad ąžuolas laikomas aukso standartu grindų, laiptų, baldų ir durų gamyboje. Ąžuolo mediena rūšijuojama į tris pagrindines klases: „Select“ (minimalūs defektai, vienoda spalva), „Natural“ (leistinos didesnės šakelės, natūralus raštas) ir „Rustical“ (ryškūs charakterio elementai, spalviniai kontrastai).
Maumedžio medienos tankis siekia 590-680 kg/m³, o Jankos kietumas apie 5200 N. Tai kiečiausias Europos spygliuotis. Dėl šių savybių maumedis dominuoja terasinių lentų, fasadų, tvorų, lauko baldų ir prieplaukų segmente. Beržo medienos tankis siekia apie 620-670 kg/m³, o šviesus, vienodas paviršius daro ją populiarią faneros gamyboje, parketui ir modernių baldų gamyboje. Uosio mediena (tankis apie 650-700 kg/m³) derina kietumą su lankstumu, o gražus pluošto raštas suteikia gaminiams išskirtinumo. Juodalksnis pasižymi mažesniu tankiu (apie 490-530 kg/m³), rausva spalva ir lengvu apdirbimu. Liepa, dar minkštesnė nei alksnis, lieka tradicinis drožėjų pasirinkimas. Jankos kietumo testas (ASTM D1037) matuoja jėgą niutonais, reikalingą 11,28 mm plieno rutuliui įspausti į medienos paviršių iki pusės jo skersmens.
Kuriai paskirčiai kokia mediena tinkama?
Tinkama mediena priklauso nuo paskirties, mechaninės apkrovos, aplinkos sąlygų ir biudžeto. Ąžuolo mediena, uosis ir bukas dominuoja aukštos klasės baldų bei grindų gamyboje dėl didelio kietumo ir išraiškingos pluošto tekstūros. Biudžetiniams baldams, lentynoms ir vidaus apdailai dažnai pasirenkama pušies obliuota mediena. Pušis ir eglė dominuoja statybų sektoriuje dėl palankios kainos, pakankamo stiprumo ir lengvo apdirbimo. Lauko terasoms geriausiai tinka maumedis arba termiškai modifikuota mediena. Abi pasižymi natūraliu atsparumu drėgmei be cheminių priemonių.
Tvoroms ir fasadams galioja bendra taisyklė: mediena privalo būti arba natūraliai atspari puvimui, arba apdorota apsauginėmis priemonėmis. Tikas, kurio tankis siekia 630-720 kg/m³, laikomas viena atspariausių drėgmei medienos rūšių pasaulyje dėl natūralių aliejų. Mahoganas pasižymi tamsiai ruda spalva ir stabilumu - mažai deformuojasi keičiantis drėgmei. Eksotinė mediena brangesnė dėl lėto augimo, ribotų išteklių, ilgo transportavimo ir FSC sertifikavimo reikalavimų. Skirstymas remiasi botanine grupe: lapuočiai priskiriami kietajai, o spygliuočiai - minkštajai medienai. Faktinis kietumas ne visada atitinka šią klasifikaciją, nes maumedis (spygliuotis) kietumu lenkia liepą ir alksnį (lapuočius). Praktikoje kietoji mediena ilgaamžiškesnė ir atsparesnė mechaniniam poveikiui, bet brangesnė. Pušis kietesnė, sakotesnė ir tamsesnė, geriau atlaiko drėgmę ir tinka lauko konstrukcijoms. Eglė lengvesnė, šviesnė, mažiau sakota, dėl to geriau izoliuoja šilumą ir dominuoja karkasiniuose elementuose bei vidaus apdailoje.
Medienos apdorojimas, drėgmė ir ilgaamžiškumas
Natūraliai drėgmei atsparios rūšys: maumedis, tikas ir kedras. Su apsauginiu apdorojimu lauke gerai tarnauja impregnuota pušis bei termo mediena. Pušis kietesnė, sakotesnė ir tamsesnė, geriau atlaiko drėgmę ir tinka lauko konstrukcijoms. Eglė mažiau traukiasi. Pušyje yra atviresnė ląstelių sandūra, todėl jai užtikrinamas geresnis oro ir drėgmės pralaidumas. Dėl šios priežasties geriausiai kvėpuoja sienos suręstos iš pušies. Jei vertinti natūralų šilumos izoliacijos efektą, pušinio rąsto įvertinimas yra 100%, o eglės - apie 90-100%, kedro - 115-120%, o maumedžio - apie 75-85% palyginti su pušimi.
Nepamirština ir drėgmės laikysena bei nuodžiūvis. Drėgmė iš branduolio išeina per rąstų galus. Tam tikra išdroža ir technologiniai sprendimai padeda sumažinti trūkimus ir greičiau išsivaduoti iš drėgmės. Nuodžiūvis prasideda tik po to, kai išgaruoja laisvoji drėgmė. Didžiausias nuodžiūvis būna liestine kryptimi, mažesnis spinduline ir kartais nematomas - išilgai pluošto. Skylantys ir deformuojantys procesai priklauso nuo drėgmės transportavimo ir medienos sandūros savybių.
Rąstinių namų pasirinkimai Lietuvoje
Pagrindinė mediena rąstinių pastatų statybai yra spygliuočių mediena. Nuo seno statinius iš rąstų statydavo naudodami pušį (Pinus sylvestris), eglę (Picea abies), kedrą (Cedrus) ar kedrinę pušį (Pinus cembra). Rečiau iš maumedžio (Larix). O pirtis statydavo daugiausia iš lapuočių medienos - liepos (Tilia) ar drebulės (Populus tremula).
Žiemos kirtimo ar vasarinio kirtimo klausimas - kurį laiką įtakoja kirtimo laiką, transportavimą ir džiovinimą. Žiemą mediena dažnai yra sausesnė, todėl sienojai gali būti patvaresni ir mažiau nusėdę. Kedras pasižymi šilumos izoliacinėmis savybėmis ir atsparumu drėgmei; Kanados ir Sibiro kedro mišiniai laikomi itin šiltais ir patikimais. Kedras taip pat turi gydomąjį poveikį - eteriniai aliejai teigiamai veikia kvėpavimo bei kitas organizmo funkcijas, o manoma, kad jis atbaido vabzdžius ir mažina mikrobiologinę įtaką patalpose.
Kaip pasirinkti medieną konkrečiai projektui?
Renkantis medienos rūšį rąstiniam pastatui, įvairių šalių meistrai, pritaikydami mokslinius skaičius ir patirtis, bando atsakyti į klausimą - kokia mediena yra tinkamiausia tokių statinių gamybai? Lietuvoje daugiausia statoma iš pušies ir eglės dėl gausos ir kainos. Tačiau atsakyti į klausimą „kuri mediena tinka geriausiai“ reikia išanalizavus paskirtį: angų rėmų, šliaužiklių, statramsčių tvirtinimas, jų įtaka rąstų poslinkiams ir vertikalumui. Ąžuolas laikomas klasikiniu pasirinkimu dėl kietumo ir tvarumo, o eglė dažnai naudojama perdangos balkiams ir stogo sijoms dėl lengvumo. Pušies mediena laikoma gera dėl geresnio oro ir drėgmės pralaidumo bei atsparumo šiam faktoriui, tuo tarpu maumedis laikomas atspariausiu drėgmei spygliuočiu.
Tarp dervinių ar sakų kišenių laikymo problemų dažnai minima eglė, kuri turi tendenciją „verkti“ dėl sakų kišenių kaupimosi džiūvimo metu. Tačiau šiuolaikinės impregnavimo technologijos ir medienos apdirbimo metodai padeda valdyti šias problemas. Kietieji lapuočiai, tokie kaip ąžuolas, uosis ir bukas, dažnai naudojami kurti tvirtas, estetiškai patvarias baldų ir grindų sistemas, o spygliuočiai kaip pušis, eglė ir maumedis - karkasinių konstrukcijų, terasų ir fasadų sprendimuose.
Baigiamieji įvertinimai ir praktiniai patarimai
- Rąstinio namo ilgaamžiškumas priklauso nuo medienos rūšies, augimo vietos, kirtimo laiko ir atsargaus džiovinimo proceso.
- Pušis dažnai laikoma universalia ir prieinama, tačiau eglė gali užtikrinti geresnę šilumos izoliaciją ir lengvą apdirbimą.
- Aukštos klasės baldai dažnai kelia pasirinkimą į ąžuolo, uosio ar bukos medienos link, o lauko konstrukcijoms tinka maumedis arba termiškai modifikuota mediena.
- Drėgmė ir nuodžiūvis turi būti numatomi dar projektavimo etape, įskaitant išdrožas ir tinkamą balados drėgmės valdymą.
Jei statote terasą, karkasinį namą ar renkatės medieną baldams, „Medžio turas“ komanda padės išsirinkti optimalų sprendimą. Susisiekite telefonu +370 637 54567 arba apsilankykite pardavimo aikštelėje Užupio g.
