Elektrinis šildymas pasiteisina tuomet, kai nėra galimybės ar noro naudoti kitą šilumos šaltinį - dujas, kietąjį kurą ar šilumos siurblį, arba kai norima pašildyti nedideles patalpas ir mažus grindų plotus - vonios kambarį, holą, priepirtį ir pan. Taip pat ekonomiškai pasiteisina A+ klasės ar pasyviuosiuose namuose, kur šilumos poreikis nedidelis. Tokiu atveju nereikia katilinės, elektrinį šildymą įrengti pigiau, labai patogu jį valdyti.
Neretai elektra šildomos grindys įrengiamos kaip dubliuojanti šildymo sistema. Elektrinis šildymas įgyvendinamas paklojus kabelius arba elektrinius šildymo kilimėlius. Grindų šildymo kilimėlis - tai tas pats elektrinis kabelis, tik jau pritvirtintas prie lankstaus tinklelio, o kilimėlio paklojimas daug greitesnis ir paprastesnis. Kilimėliams dažniausiai naudojami mažesnio galingumo kabeliai. Kilimėlius verta rinktis tada, kai taupomas patalpos aukštis, kai ant grindų negalima lieti storesnio betono sluoksnio. Ant elektrinio šildymo kilimėlio galima tepti klijus ir klijuoti plyteles.
Prieš įsigyjant grindų šildymo sistemą reikia įsitikinti, ar jai pajungti užtenka elektros galingumo. Paprastai įrengiant šildomas grindis (ne pagrindinį šilumos šaltinį) sausose patalpose, reikia 80-100 W/kv. m, šlapiose - 125-150 W/kv. m, patalpose su aukštomis lubomis - 150-200 W/kv. m. Iki 40 proc. elektros šildomų grindų energijos sąnaudų priklauso nuo termoreguliatoriaus pasirinkimo. Geriau rinktis tikslesnius elektroninius nei elektromechaninius. Be to, elektroniniuose reguliatoriuose yra ir programavimo funkcija, kai galima nustatyti, kad šildymas tam tikru laiku išsijungtų, vėl įsijungtų ir t. t.
Grindų danga virš elektra šildomų kilimėlių gali būti iš bet kurios medžiagos, jei tik gamintojas nenurodo, kad tokiam tikslui netinkama. Grindų šildymo kabelius galima montuoti į 3-5 cm storio betono sluoksnį. Tokie kabeliai pigesni, tačiau jų įšilimo laikas ilgas - 4-6 val. ir tai netinkama sistema, kai norima temperatūrą žeminti tam tikrais laiko tarpsniais, pavyzdžiui, naktį. Tokia sistema įšyla per 45-60 min. Efektyvesnė sistema bus, jei po kabeliais paklojama speciali šilumos izoliacinė plokštė - grindų konstrukcija įšyla maždaug per 20 min. Tai sistema, kur vandens pašildymui galima naudoti turimą ir patogiausią karšto vandens ruošimo būdą. Tai gali būti kieto kuro ar dujinis katilas, šilumos siurblys ir pan.
Grindinis šildymas yra žematemperatūris, į grindų vamzdyną atitekančio vandens temperatūra yra apie 25-40 laipsnių C, grindų paviršiaus temperatūra - iki 28-29 laipsnių C. Dėl didelio grindų inertiškumo jų įšilimo ir atašimo laikas yra ilgas, o efektas, įjungus šildymą, jaučiamas po kelių valandų. Kad grindinis šildymas būtų efektyvus, rekomenduojama parengti projektą, kuriame numatomas vamzdžių skersmuo, išdėstymas, tvirtinimas ir atstumai bei valdymo sistema.
Grindinio šildymo vamzdynas montuojamas iš plastikinių tam tikslui skirtų vamzdelių. Vamzdžių diametras parenkamas pagal šilumos poreikį, paprastai tai būna 16-20 mm storio vamzdeliai. Jų skersmuo nurodomas projekte. Atstumai tarp vamzdelių taipogi parenkami pagal šilumos poreikį: vienoje patalpoje gali neužtekti ir kas 5 cm, o kitur gal ir kas 30 cm bus vos ne per daug. Armatūros tinklas bet kokiu atveju reikalingas betono grindims, tad galima vamzdelius rišti tiesiog prie armatūros. Betono sluoksnis, kuriuo iš viršaus užliejami vamzdeliai, turi būti tam tikro storio (dažniausias apie 4 - 5 cm).
Reguliavimo principas paprastas: kai patalpose pasiekiama norima temperatūra, uždaroma šilumnešio cirkuliacija atitinkamame kontūre (prietaise). Šiuo atveju grindys yra „prietaisas“- valdyti turime atitinkamą vožtuvą reguliuojamame kolektoriuje, valdymo signalą laidais arba radio ryšiu duoda patalpose esantys termostatai. Grindų šildymo valdymo sistema sudėtingesnė nei termostatiniai ventiliai ir termostatinės galvos ant radiatorių, bet žymiai daugiau ir valdymo funkcijų - ekonominis ar komforto režimų palaikymas pagal norimą laiką, atostogų režimas ar režimas nuo užšalimo ir pan. Temperatūra palaikoma tiksliau ir efektyviau, tuo pačiu mažesnės ir šilumos sąnaudos.
Grindinis šildymas yra žematemperatūris, todėl savo konstrukcijoje dažnai naudojamos specialios šilumos izoliacijos plokštės. Modernus polistirenas turi izoliuoti šilumą itin efektyviai. EPS - lengva, bet tvirta ir gerai izoliuojanti medžiaga, todėl yra dažniausiai naudojama. Renkantis polistireno plokštes svarbu atkreipti dėmesį į plokštės storį ir šilumos laidumo koeficientą (W/mK).
Nepamirškite: tarpusavyje suderintos sistemos dalys - vamzdynas, izoliacija, hidroizoliacija, armatūra ir dėmesingas projektavimas - lemia galutinį efektyvumą. Tai taip pat svarbu, kai planuojama „dujinį“ ar „elektrinį“ grindų šildymą ir siekiama sumažinti energijos sąnaudas.
Populiarios grindų šildymo medžiagos ir jų ypatybės
EPS (putų polistirenas) - viena populiariausių grindų šiltinimo medžiagų Lietuvoje dėl prieinamos kainos ir paprastų klojimo darbų. Trūkumas - prasta garso izoliacija ir ribotas atsparumas drėgmei ilgą laiką veikiant vandeniui. EPS plokščių storis ir šilumos laidumo koeficientas lemia, kiek šilumos prarasite. Populiariausias plotas naujos statybos namams - apie 25 cm EPS, įrengiant grindis ant grunto. EPS 70-EPS 80 tinka gyvenamosioms patalpoms ir šildomoms grindims.
XPS (ekstruzinis polistirenas) - didelis atsparesnis gniuždymui ir labai mažas vandens sugeriamumas. Kaina didesnė už EPS, bet plonesnis sluoksnis pasiekia tą pačią šiluminę varžą. Ypač tinka drėgnoms zonoms ar vietoms, kur reikia didesnės mechaninės atsparos.
PIR plokštės - PoliIzocianurato plokštės turi mažiausią šilumos laidumo koeficientą tarp čia aptariamų medžiagų. Tinka grindims, kur būtina minimalus aukščio pakėlimas arba renovacijoms, kur negalima stipriai pakelti grindų lygio. PIR lengvai užtikrina aukštą energinį efektyvumą.
Akmens vata - nedegi, puikiai slopina garsą ir leidžia konstrukcijoms kvėpuoti; puikiai tinka kaip pagrindinė izoliacija, tačiau jautri drėgmei. Akmens vata atspari ugniai ir karščiui, todėl laikoma geru sprendimu atlaikyti aukštas apkrovas.
Stiklo vata - lengva, dažnai gaminama iš perdirbto stiklo, puikiai izoliuoja ir atspari drėgmei. Taip pat tinka nuo šalto oro įvedimo į patalpas ir šilumos taupymui.
Ekovata - gaminama iš perdirbtos celiuliozės, impregnantuojama natūraliomis druskomis, kurios apsaugo nuo pelėsių ir graužikų. Puiki alternatyva tiems, kurie nori ekologiškesnio sprendimo.
Putų stiklas - brangiausias, tačiau visiškai atsparus vandeniui, nedega ir itin ilgaamžis. Idealiai tinka vietoms, kur būtina aukšta atsparumas drėgmei ir ilgaamžiškumas.
Kaip maksimaliai išnaudoti grindinį šildymą
Įrengdami infraraudonųjų spindulių grindinį šildymą, turite užtikrinti efektyvų energijos naudojimą ir komfortą. Sistemos pagrindiniai elementai - katilas, vienas ar keli šilumos paskirstytojai su reguliatoriais, termostatai ir šildymo žiedai, integruoti į grindis. Reikalingas tinkamas sąveikavimas tarp visų komponentų ir teisingas šilumos srauto valdymas. Tolygus šilumos paskirstymas užtikrina komfortą be šalčių kampų.
Grindinio šildymo efektyvumas priklauso nuo šilumos tiekimo temperatūros. Gerai apšiltintam namui su mažomis patalpomis reikalinga žemesnė temperatūra nei prastai izoliuotam. Modernus grindinis šildymas veikia optimaliai iki 35 °C, o radiatorių šildytuvai dažnai reikalauja daugiau nei 55 °C. Idealus sprendimas - lauko temperatūros jutiklis, kuris automatiškai prisitaiko prie lauko sąlygų. Jei reikia, galima įrengti ir jutiklį vėliau.
Grindinio šildymo efektyvumas taip pat priklauso nuo izoliacijos kokybės: modernus polistirenas, tinkama hidroizoliacija ir tinkamai suprojektuotas vamzdynas. Norint pasiekti A energinio naudingumo klasę, grindų šiluminė varža turi siekti apie 5-6 m²·K/W, tai atitinka apie 20 cm EPS arba 12-14 cm PIR plokščių. Populiariausias naujos statybos namų storis šiuo metu - 25 cm EPS arba 15 cm XPS.
Geresnis montavimas ir vėlesnė priežiūra sumažina triukšmą ir užtikrina ilgesnį tarnavimo laiką. Kai norima išvengti šilumos tiltų, svarbu užkloti siūlių plokštes kaip vientisą sluoksnį, o jungimo vietas atlikti tinkamai. Oro išstūmimo ir oro burbuliukų šalinimas iš šildymo žiedų būtinas dėl tolesnio efektyvumo.
Projektavimas ir aplinkosaugos kontekstas
Norint užtikrinti efektyvų grindinio šildymo darbą, būtina pradėti nuo išsamio projekto: vamzdžių skersmuo, išdėstymas, tvirtinimas, atstumai bei valdymo sistema. Tarp šiltinimo ir apatinės lentos paliekite 2-3 cm ventiliacinį tarpą. Be to, tinkamas hidroizoliacijos sluoksnis apsaugo nuo drėgmės kaupimosi ant pamatų ir pelėsių.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) administruoja daugiabučių namų modernizavimo programą, per kurią galima gauti finansinę paramą energinio efektyvumo didinimo priemonėms. Prieš pradedant darbus, apskaičiuokite bendrą projekto plotą ir pasirinktos medžiagos kainą už kvadratinį metrą. Paprastiems šiltinimo darbams bute ar privačiame name leidimų nereikia, tačiau didesnė renovacija gali reikalauti savivaldybės leidimo.
Prieš pradėdami, patikrinkite grindų drėgmę specialiu matuokliu, ypač pirmame aukšte ar virš rūsio. Planuokite darbus šiltuoju metų laiku, kai džiovinti betoną ir kloti medžiagas galima be papildomos drėgmės. Jei bijote imtis didelio projekto, pradėkite nuo mažos patalpos, pvz., sandėliuko ar koridoriaus. Grindų šiltinimas yra racionali investicija, kuri atsiperka finansiškai ir patogumo požiūriu, o energijos auditoriaus konsultacijos gali padėti tiksliai įvertinti namo šilumos nuostolių balansą.
STR 2.01.02:2016 reglamentas nustato energinio naudingumo projektavimo reikalavimus, kurių laikymasis padės pasiekti gerą energetinę klasę. Gyvenamiesiems namams ant grunto rekomenduojama ne mažiau kaip 20 cm EPS arba ekvivalentas kitomis medžiagomis. Paprastam grindų šiltinimui privačiame name ar bute leidimo nereikia. Patikimiausias būdas - termovizijos kamera, kuri parodo šaltas zonas ir šilumos nuotėkius.
Kaip įrengti infraraudonųjų spindulių grindų šildymo sistemą?
tags: #efektyvios #grindu #sildymo #medziagos