Efektyviausios apsiltinimo plėvelės: jų tipai, funkcijos ir praktinis panaudojimas

Mineralinė vata yra viena iš rinkoje esančių ir plačiai naudojamų šilumą izoliuojančių medžiagų pasižyminti dideliu šilumos izoliacijos efektyvumu, elastingumu ir lengvu montavimu bei nepakeičiamu atsparumu ugniai. Šios rūšies termoizoliacinės medžiagos naudojamos visų tipų atitvarinių konstrukcijų, tokių kaip išorės sienos, stogas, palėpė ir pan. šiltinimui įvairios paskirties pastatuose. Išorinės atitvaros turi būti projektuojamos taip, kad kiekvieno vidinio jos sluoksnio garinė varža būtų didesnė už kiekvieno paskesnio (esančio išorės kryptimi) sluoksnio garinę varžą. O jei taip nėra, tuomet vidinėje atitvaros pusėje įrengiamas barjeras sulaikantis garų judėjimą iš vidaus į išorę.

Tas barjeras vadinamas garų izoliaciniu sluoksniu skirtas apriboti vandens garų srauto, kuris kartu su šiluma, vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį juda iš namo vidaus į išorę, patekimą į atitvarą. Visų šilumą izoliuojančių medžiagų termoizoliacinės savybės prastėja dėl vandens poveikio joms sudrėkus. Todėl išorinėms atitvaroms šiltinti naudojant mineralinę vatą turime atsiminti, jog ji labai laidžio vandens garams. Jos garų varžos faktorius yra 1 (t. y. garinė varža yra tokia pat kaip ir nejudančio oro sluoksnio), tai reiškia, kad mineralinė vata nesudaro jokio barjero garams ir juos lengvai praleidžia, o praėję garai gali greitai kondensuotis ant besiribojančių šaltų paviršių.

Konstrukcijoje mineralinė vata visą laiką turi išlikti sausa - nes tada jos šilumos izoliacinės savybės efektyviausios. Norėdami apsaugoti konstrukcijose esančią mineralinę vatą nuo kondensato atsiradimo ir užtikrinti jos šilumos izoliacines savybes - naudojama garo izoliacija. Nes dėl garo užtvaros sumažėja rizika, jog šaltomis dienomis mineralinėje vatoje susikaupęs drėgmės laipsnis bus toks didelis, kad sumažins atitvaros šiluminę varžą, taip padidinant šildymo kaštus. Garo izoliacija montuojama atitvarose tarp šildomų ir nešildomų patalpų (erdvių) ir visada iš vidinės (šiltosios) šiltinimo sluoksnio pusės.

Taipogi rekomenduojama naudoti garų izoliacinį sluoksnį gelžbetoninėse denginių konstrukcijose, pvz. virš šildomų patalpų, kuomet įrengiame plokščią stogą. Kaip ir nusako pats pavadinimas, garų izoliacinis sluoksnis turi būti sandarus, neleidžiantis garams patekti į stogo konstrukciją iš patalpų vidaus. Verta paminėti, kad plokščio stogo atveju šilumos izoliacija turi būti užsandarinama iš abiejų pusių, iš vidinės - garo izoliacine plėvele iš išorinės bitumine prilydoma stogo membrana, taip sukuriant pilną apsaugą nuo vandens ar drėgmės.

Statybinių medžiagų rinkoje galima rasti didelį įvairių garo izoliacinių plėvelių pasirinkimą, kurių išskirtinis ir svarbiausias parametras yra pralaidumas vandens garams, etiketėje nurodomas Sd verte. Ši vertė parodo vandens garų varžai lygiaverčio oro sluoksnio storį, kuris matuojamas metrais. Akivaizdu, jog kuo mažesnė ši vertė, tuo mažesnė ir varža. Ir žinoma atvirkščiai. Pavyzdžiui - pralaidumo vandens garams vertei esant Sd = 60 m, tai reiškia, kad medžiagoje vandens garų judėjimas yra 60 kartų lėtesnis lyginant su 1 m nejudančio oro sluoksniu. Pati Sd vertė nepriklauso nuo tokių veiksnių kaip temperatūra, atmosferos slėgis ar oro drėgmė.

Rinkoje plėvelės su aliuminio folijos sluoksniu gali turėti ypatingai didelį Sd koeficiento dydį - Sd = 1500 m, reiškiant, kad plėvelė su aliuminio folija sukuria barjerą garų judėjimui kaip ilgesnis oro sluoksnis. Dažnai tokio tipo aliuminizuotos plėvelės būna sutvirtintos armuotais siūlais. Be to, aliuminizuotos plėvelės turi blizgų paviršių, kuris atspindi šilumos srautą atgal į patalpą. Visos garų izoliacinės plėvelės parduodamos ritiniais, kurių plotis 1-2 m, ilgis 50-100 m. Garų izoliacijos sluoksnis visuomet įrengiamas iš šiltosios (vidinės) pusės ir jokiu būdu neturėtų būti įrengiamas išorinėje atitvaros pusėje.

Antras svarbus dalykas - plėvelės sujungimų sandarinimas ir suklijavimas. Klojant garų izoliacinę plėvelę svarbu sandariai sujungti siūles, įrengti 100-150 mm užlaidas, kurios tvirtai prispaudžiamos prie konstrukcijos arba suklijuojamos lipnia juostele. Ypač svarbu kruopščiai padaryti garų izoliacinio sluoksnio prijungimus prie gretimų konstrukcijų, tokių kaip: langai, dūmtraukiai, vėdinimo kanalai, nes vandens garai skverbiasi net ir į mažiausius plyšius ar pažeistas vietas.

Karkasinės konstrukcijos pastatuose garų izoliacijos sluoksnis įrengiamas tiek sienose, tiek ir lubose ar stoge. Kadangi garų izoliacija turi būti montuojama visose atitvarose besiribojančiose su išore arba atskiriančios šildomas ir nešildomas patalpas. Darbai, susiję su garų izoliacijos montavimu tokiose konstrukcijose turėtų būti atliekami kruopščiai ir tiksliai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas viso garų barjero vientisumui ir sandarumui užtikrinti. Reiktų stengtis kuo mažiau pažeisti plėvelę arba tokių vietų sumažinti iki minimumo. Nuo garų izoliacinio sluoksnio sumontavimo ir užsandarinimo priklauso ir viso pastato sandarumas. Mažų energinių sąnaudų pastatuose sandarumo natūriniai matavimai yra privalomi, nes patvirtina, kad pastatas išsiskiria aukšta kokybe ir komfortu. Tik sandarus pastatas pasižymi mažais šilumos nuostoliais ir leidžia džiaugtis mažomis šildymo sąnaudomis, palaikoma pastovia ir komfortiška vidaus temperatūra, o efektyviai veikianti vėdinimo sistema, padės išvengti drėgmės kaupimosi ar pelėsio atsiradimo.

Izoliacinės plėvelės yra viena dažniausiai naudojamų statybinių medžiagų. Populiariausios yra difuzinės plėvelės. Jos klojamos ant apšiltinimo medžiagos. Difuzinės plėvelės pasižymi atsparumu vandeniui ir vėjui, tačiau yra pralaidžios garams. Naudojant difuzines plėveles yra užkertamas kelias drėgmei ir pelėsiui atsirasti. Įrengiant naują arba rekonstruojant seną būstą, svarbu nepamiršti ir garo izoliacijos plėvelės. Šio tipo plėvelės yra mažai laidžios oro konvekcijai, todėl sulaiko didžiąją dalį drėgmės, kuri kaupiasi pastate ir užtikrina, kad drėgmė neprasiskverbtų į šilumos izoliacinį sluoksnį. Norint, kad būstas tarnautų kuo ilgiau ir reikalautų kuo mažiau priežiūros, rekomenduojama kartu įsigyti ir vėjo izoliacines plėveles. Jos susideda iš UV atsparaus polipropileninio audeklo.

Vėjo izoliacija yra reikalinga tam, kad termoizoliacinės medžiagos neprarastų savo šiluminių savybių. Pagrindinė vėjo izoliacines plėvelės savybė - nelaidumas orui, bet laidumas vandens garams. Nustatyta, kad termoizoliacinių medžiagų porose ir tuštumose esantis oras yra geras šilumos izoliatorius tol, kol jis nejuda ir nesimaišo su šaltesniu oru. Todėl reikia įrengti vėjo izoliaciją, ypač svarbu teisingai įrengti vėjo izoliacinį sluoksnį ventiliuojamuose oro tarpuose, kad judantis oras „neišneštų“ šilumos ir tokiu būdu nesumažintų atitvaros šiluminės varžos kelis kartus.

Niekas neabejoja, kad stogams reikalingos izoliacinės plėvelės. Difuzinės plėvelės suteikia galimybę racionaliai išnaudoti tarp gegnių esančią erdvę ir gali būti klotos tiesiai ant šilumos izoliacijos, kartais be papildomo ventiliacinio tarpo. Tai pagerina šilto stogo temperatūrinius parametrus ir sumažina šildymo išlaidas. Antikondensacinė stogo plėvelė - tai drėgmei atspari, neplyštanti pagalbinė priemonė šlaitiniams stogams, apsauganti pastatą dar prieš galutinį stogo dangų klojimą. Difuzinė stogo plėvelė - tai kvėpuojanti, drėgmei atspari, neplyštanti plėvelė šlaitiniams stogams, apsauganti pastatą dar prieš galutinį stogo dangų klojimą.

Difuzinė plėvelė klojama ant gegnių ir tiesiogiai ant apšiltinimo medžiagų, nepaliekant vėdinamo oro tarpo po plėvele. 3 sluoksnių difuzinė plėvelė iš BP-Amoco plėvelės su mikroporomis su išorės apsauginiais sluoksniais užtikrina tvirtumą, garų pralaidumą ir UV atsparumą. Kai užleidimai tvarkingai suklijuoti, hidroizoliacinė plėvelė atlieka ir apsaugos nuo vėjo funkcijas. Difuzinės plėvelės gali būti klotos tiesiai ant šilumos izoliacijos, todėl nereikia ventiliacinio tarpo. Tai pagerina šilto stogo temperatūrinius parametrus, sumažina šildymo išlaidas, padidina kambario erdvę.

Corotop plėvelių asortimente rasite modelius: CLASSIC, STRONG, RED STRONG, ULTRA, X-TREAM, POWER ir kt., kurie pasižymi skirtingu garų pralaidumu, vandens ir vėjo atsparumu, svoriu, atsparumu UV spinduliams bei kitais techniniais parametrais. Pavyzdžiui, CLASSIC turi garų pralaidumą 1800 g/m2/24h, o STRONG - 1850 g/m2/24h; RED STRONG - 3000 g/m2/24h; ULTRA - 3000 g/m2/24h; X-TREAM - 3000 g/m2/24h; POWER - 3000 g/m2/24h. Visi šie sprendimai užtikrina tinkamą stogo sistemos tarnavimą ilgus metus ir sausas namo konstrukcijas.

Corotop POWER+ turi lipnią juostą, o Corotop POWER gali būti naudojama ir ant mažo nuolydžio stogų (12°). Corotop TERMO-CONTROL - difuzinė plėvelė su refleksiniu aliuminio sluoksniu, skirtas palėpėms nuo aukštos vasaros temperatūros. Corotop METAL - itin didelė gramatūra (490 g/m²) su specialiu drenažiniu tinkleliu, skirtas naudoti po plieninių plokščių stogo dangomis. Corotop plėvelių rasime ir su CE sertifikatais.

Garo izoliacinės plėvelės yra esminė sudedamoji dalis užtikrinant pastato šilumos ir drėgmės valdymą. Teisingas pasirinkimas priklauso nuo klimato sąlygų, konstrukcijos ir naudojimo scenarijaus. Viršutinė vėjo izoliacinė plėvelė turi būti difuzinė (garų laidumas Sd ne didesnis kaip 0,02 m). Antikondesacinė plėvelė gali būti įrengiama kaip papildomas hidroizoliacinis sluoksnis virš difuzinės plėvelės su įrengtu vėdinamu 50 mm oro tarpu tarp jų. Viduje įrengiama orą ir vandens garus izoliuojanti plėvelė ne storesnė kaip 200 mikronų (0,2 mm). Šie plėvelės sprendimai užtikrina ilgaamžiškumą, kompleksinį sveikatos klimatą namo viduje ir palankius šilumos išlaidų rodiklius.

Garo izoliacines plėveles siūlo daugelis gamintojų ir prekinių ženklų, tokių kaip Knauf, Ekowool, Paroc ir kt. Rinkoje svarbu suprasti plėvelių grupes ir jų paskirtis: difuzinės plėvelės, antikondensacinės plėvelės, vėjo izoliacinės plėvelės ir garo izoliacinės plėvelės. Kiekviena grupė turi specifines savybes ir taikymo sritis.

Norint užtikrinti namo kokybę ir komfortą, svarbu teisingai sumontuoti visus sluoksnius, užtikrinti jų vientisumą, sandarumą ir tinkamą prijungimą prie gretimų konstrukcijų. Taip pat būtina įvertinti vėjo, vandens ir garų dinamiką - net nedidelės skylutės ar įtrūkimai gali žymiai paveikti šilumos nuostolius ir oro kokybę.

Apibendrinant, pagrindiniai aspektai renkantis plėveles stogui ir sienoms: Sd vertė, garų pralaidumas, atsparumas UV spinduliams, mechaninė tvirtumas ir lengvas montavimas, galimybė kloti tiesiai ant izoliacijos, lipnios juostos variantai bei sertifikatai. Pasirenkant tinkamą modelį, galima užtikrinti sausas konstrukcijas, sumažinti šilumos nuostolius ir išvengti drėgmės bei pelėsio rizikos.

tags: #efektyviausios #apsiltinimo #plevele