Šviežiai kirsta ar pjaustyta mediena yra tik žaliava, kuri pasidaro vertinga konstrukcine medžiaga tik pašalinus iš jos didžiąją drėgmės dalį - ją išdžiovinus. Mediena turi būti džiovinama iki taip vadinamo pusiausvyrinio drėgnio, atitinkančio jos eksploatavimo sąlygas, kurias apibūdina oro parametrai (temperatūra ir santykinis drėgnis). Šias sąlygas apibūdina oro parametrai (temperatūra ir santykinis drėgnis), todėl drėgnis iki kurio turi būti išdžiovinta mediena, priklauso nuo medienos paskirties: baldų gamybai skirta mediena džiovinama iki 7-8%, statybiniams dirbiniams - iki 18-20% ir t.t. Gaminiai ir konstrukcijos, pagaminti iš nedžiovintos ar nekokybiškai išdžiovintos medienos yra nekokybiški, nes eksploatuojami sausoje aplinkoje keičia matmenis, supleišėja sujungimai, o drėgnoje aplinkoje - apninkami spalvinančių pelėsių, o vėliau ir medieną ardančių grybų.
Grybai medienoje veisiasi, kai jos temperatūra yra nuo -50 °C iki +50 °C, o jos drėgnis didesnis nei 22-23%. Todėl jau nuo seno padarinė konstrukcinė mediena buvo džiovinama: seniausiais laikais tik natūraliu atmosferiniu būdu, vėliau ir atmosferiniu ir dirbtiniu - specialiose džiovyklose esant natūraliai, o vėliau priverstinei oro cirkuliacijai. Medienos džiovinimas yra sudėtingas fizikinis procesas, kurį apibūdina šilumos ir masės mainai medienoje ir ją džiovinant supančioje aplinkoje.
Skirtingi džiovinimo būdai ir jų charakteristikos
Šiandien yra taikomi įvairūs džiovinimo būdai, režimai ir technologijos. Pjautinė mediena seniau ir dabar dažniausiai yra džiovinama atmosferiniame slėgyje konvekciniu būdu. Paskutiniaisiais dešimtmečiais nemažai medienos išdžiovinama vakuuminiu - mažesniame už atmosferinį slėgį būdu. Konvekcinės džiovyklos gali būti ventiliacinės: drėgmė iš kamerų pašalinama su išleidžiamu apie 1-2% cirkuliuojančiu oru ir jį kompensuojant įleidžiamu šviežiu oru iš kondensacinės, iš kurios išgaravusi drėgmė išleidžiama skystoje būsenoje, sukondensavus dalį garų iš oro.
Kiti pjautinės medienos džiovinimo būdai (kondukcinis, hidrofobiniuose skysčiuose, išcentrinis aukštadažnis, mikrobanginis, soliarinis) dėl sudėtingumo, brangumo, prastos džiovinimo kokybės ar kt. priežasčių nenaudojami. Dabar yra naudojama daug įvairių konstrukcijų ir jų variantų atmosferinio slėgio konvekcinių ventiliacinių džiovinimo kamerų: stacionarios plytinės ir surenkamos skydinės kamerų konstrukcijos; pakrovimo į kameras įrengimas autokrautuvais ar bėginiu transportu; užpildyti sortimentai į rietuves.
Verta žinoti, kad Lietuvoje ir užsienyje daugiausiai naudojamos vertikalios skersinės cirkuliacijos kameros; jų išdėstymas ir konstrukcija skiriasi, tačiau kokybė ir ekonomika yra panašios. Džiovinimo technologijos turi įtakos medienos kokybei: minkštieji spygliuočiai ir kietieji lapuočiai gali būti apdorojami įvairiais tarpiniais etapais bei skirtingais režimais, o tarpiniai šutinimai taikomi priklausomai nuo sortimento dydžio ir paskirties.
Europos Sąjungoje standarto LST EN 14298:2006 reikalavimai skirti kokybiškai išdžiovintos medienos įvertinimui: vidutinis tikslinis drėgnis, leistinė jo sklaida ir viršutinės bei apatinės ribos. Taip pat vertinamas įtempio reljefas ant sortimentų, kuris gali būti išmatuotas mm. Nuo senovės laikų tobulinama džiovinimo technologija - kondensacinės džiovyklos išsitenka tarp ventiliacinių ir vakuuminių, o šiuolaikinės karštą vandenį naudojančios sistemos leidžia prisitaikyti prie klimato sąlygų, sumažinti energijos sąnaudas. Tačiau konvekcinės džiovyklos išlieka labiausiai paplitusios dėl geros kainos ir patikimumo.
Eglės medis: savybės, pranašumai ir naudojimo galimybės
Eglės medis pasižymi šviesia geltona spalva su švelniu auksiniu ir rausvu atspalviu, puikiai atitinka balansą tarp lengvumo, elastingumo ir atsparumo mechaniniams įtempimams po tinkamu džiovinimu ir apdorojimo. Jis turi daug mazgų, tačiau šie požymiai kartais tampa privalumais - jų tekstūra gali būti laikoma estetine. Eglė vadinama vienu iš dažniausiai Lietuvoje naudojamų statybos ir apdailos sprendimų dėl savo natūralaus grožio, stabilumo ir lengvumo darbui. Eglės medienos žymiai mažesnis dervų kiekis taip pat lemia mažesnę drėgmės įsiskverbimą, tačiau ji gali būti jautresnė drėgmei, todėl reikia tinkamos impregnavimo ir džiovinimo normų.
Fizinės savybės: eglė turi gerą dydžio stabilumą, palaiko konstrukcijų tvirtumą ir suteikia estetinį vaizdą. Cheminė sudėtis apima ligniną, celiuliozę, hemiceliuliozes ir ekstraktus; pastarieji suteikia medienai kvapą ir kai kurias biologinio atsparumo savybes. Eglė gerai išlaiko apkrovas lenkimo metu, turi pakankamą MOE ir MOR, o dangų dengimo sistema gali papildomai apsaugoti nuo UV spindulių ir drėgmės.
Džiovinimo poveikis: tinkamai išdžiovinta eglė išlaiko savo mechanines savybes, sumažina įtrūkimų riziką ir pagerina jungčių patikimumą. Ji taip pat atspari įpjovimams ir plėtimui, kai deramai apdorojama, o matmenų stabilumas išlieka, net kaip kinta oro drėgmė. Eglės paviršiai lengvai priima dažus ir lakus, todėl tinkamai paruošti paviršiai gerai įsivaizduoja grūdų tekstūrą.
Taikymas: tinkama eglės džiovinta ir impregnuota mediena tinka tiek vidaus, tiek lauko projektams. Vidaus baldai, durys, langai, pertvaros, plokštės ir kitos vidaus detalės - dėl lengvumo, įrankių atsparumo ir malonios tekstūros. Lauko ar terasų projektams reikalinga papildoma impregnavija ir UV apsauga, skirti drėgmei atsparumo užtikrinimui. Eglės medienos plokščių rėmų įrengimas, sienų apkalos bei mažos architektūros elementai dažnai pareikalauja kruopštaus džiovinimo ir paviršiaus apdorojimo.
Kainodara, tiekimas ir kokybės užtikrinimas
Tiekėjų pasirinkimas priklauso nuo kilmės, garantijų, pristatymo sąlygų ir papildomų paslaugų: pjovimo, apdirbimo, pakavimo. Kaina už eglės medieną priklauso nuo kokybės, formato (plokštės, lentos, skiedros), atsargų kiekio ir tiekimo dažnumo, logistinių sprendimų, kilmės dokumentų ir galimos papildomos paslaugos. Pristatymo laikai dažnai svyruoja nuo 2 iki 7 dienų; ekspresiniai variantai gali būti per kelias dienas. Sertifikatai FSC ar PEFC rodo, kad medžiaga gaunama iš tvarių miškų, o tai tampa vis svarbiau statybose ir interjero projektuose.
Kitos praktinės rekomendacijos: laikytis aiškios kilmės deklaracijos, užtikrinti kokybės ir kilmės patikras, derinti su ekspertų patarimais dėl džiovinimo režimų ir impregnavimo sistemų. Lankstumas džiovinimo režimuose leidžia pasirinkti optimaliausią sprendimą konkrečiam projektui, atsižvelgiant į oro sąlygas ir naudojimo pobūdį.
Taikant tinkamas džiovinimo ir apdorojimo technologijas, eglės mediena užtikrina stabilias konstrukcijas, ilgaamžiškumą ir estetinę vertę. Svarbu nepamiršti drenažo, sandarumo ir atsparumo oro sąlygoms sprendimų, taip pat reguliaraus impregnanto atnaujinimo siekiant išlaikyti paviršiaus apsaugą ir grožį.
Papildomi pavyzdžiai ir praktinės įžvalgos
Žaliavą naudoti be džiovinimo yra rizikinga dėl dydžio pokyčių ir pelėsio rizikos. Pasiūlymai dėl matmenų stabilumo ir kokybės gydomieji: laikytis tolerancijų ilgiuose, pločiuose ir storumuose, rinktis tinkamą drėgmės lygį atsižvelgiant į galutinį apkrovimą ir aplinką. Deginta eglė ir tradicinis apdorojimas Yakisugi arba Shou Sugi Ban gali papildomai pagerinti atsparumą drėgmei ir biologinei degradacijai, o paviršiaus alyvavimas dar labiau sustiprina atsparumą vandeniui, UV poveikiui ir užtikrina ilgesnį tarnavimo laiką.
Geri patarimai projektui ir įsigijimui
- Pasirinkti tinkamą džiovinimo režimą ir skaičiuoti MC atsižvelgiant į galutinį naudojimą.
- Atsižvelgti į ekologinius standartus ir pažymėjimus FSC/PEFC.
- Užtikrinti tinkamą impregnaciją ir paviršiaus apsaugą nuo UV bei drėgmės.
- Planuoti drenažą, sandarumą ir oro sąlygų įtakos valdymą konstrukcijose.
Techninės specifikacijos ir kokybės standartai
Eglės Mediena apibrėžia, kaip tiksliai parenkama žaliava, kaip ji džiovinama ir apdorojama, bei kokie kriterijai lemia galutinio produkto patikimumą. Drėgmės lygis, klasifikacijos sistema, atsparumas puvimui ir impregnavimo metodai, matmenų stabilumas su tolerancijų ribomis - tai pagrindiniai parametrai, kurių laikomasi gamyboje. Optimalus MC paprastai siekia 8-12% viduje ir priklauso nuo galutinio panaudojimo. Kondensacinės ir vakuuminės džiovyklos įgauna populiarumą dėl geresnės kokybės ir mažesnių įtrūkimų rizikos, o konvekcinis ventiliacinis džiovinimas išlieka ekonomiškai patraukus pasirinkimas daugeliui projektų.