Dvaro stogai dengti varine skarda: raudoni paviršiai, senovės šokis su modernia meistryste

O štai dvarui ypatingos dangos prireikė atradus buvusios dangos liekanas ir, kaip juokauja pastato savininkai, dvare įsikūrus bildukui. Tiesa, maumedžio gontai, užsakyti dar vasarį, Lietuvą pasiekė tik dabar. Tad visa gontų į Lietuvą kelionė - mūsų reportaže. Daugiau apie tai - TV3 Žiniose.

Maumedžio kaladę mechaniškai, meistras Edvardas suskaldo gabalais. Nupjauna likučius. „Va čia tas baltumas. - Kai yra tas baltumas, tai nupjauname, nes jeigu tas baltumas lieka, mediena netenka kokybės ir patvarumo.“ Ir čia mašinų įsikišimas baigtas. „Čia štai tokie va gontai, prašom.“

Toliau paruoštą medieną meistras nešasi prie savo darbo vietos, patogiai įsikuria ir taip gimsta pirmasis gontas - medinė lentelė, viena iš tūkstančių, kurių reikia Čiulų dvarui. Gaminti gontus rankomis vienas malonumas, kaip sako meistras. „Keturiasdešimt penkerius metus tai darau. Aš jau, kaip tas žievėgraužis medyje. Ir rankos nepaskausta. Jeigu jau pradedu verkšlenti, kai skauda rankas, tai žmona tuoj patepa savo vyreliui jas tepalu“, - sako gontų meistras Edwardas Bieliakas. Ir taip juokaudamas per dieną vyras rankomis pagamina ne vieną dešimtį tokių štai lentelių.

Kai darbas rankomis baigtas, belieka lentutėje specialiomis staklėmis įpjovą padaryti. Net ir džiovinamos lentelės, kaip sako darbininkai, irgi natūraliai. Štai tokios lentelės džiovinamos ne džiovyklėse, o tiesiog va, kepinant saulei, išsilaiko 30 procentų ilgiau, nei džiovinamos džiovyklėje. Tai šeimos amatas, kaip sako meistro sūnus Robertas. Gontus kadaise čia, kone Zakopanės pašonėje, gamino jo prosenelis, senelis, ir dabar juos kuria pats kartu su tėvu. Šios lentelės, kaip sako Robertas, labai populiarios Lenkijoje, mat šiais gontais dengiami namai, bažnyčios. Unikali danga, dėl gamybos būdo. „Tai gontas, kuri kadaise gamindavo seneliai, proseneliai. Prieš 200 - 300 metų, ir jie gamindavo rankomis. Be jokių staklių. Tai tokia tradicinė danga. Tai labai ilgalaikė danga“, - sako „Rob-Gont“ vadovas Robertas Beliakas.

Ir štai prabėgus nei daug nei mažai - trims mėnesiams nuo dienos, kai filmavome Lenkijoje, gontai jau Lietuvoje. Ir jau pradėtas dengti stogas. Medinius dvaro rūmus, pastatytus XIX a. II pusėje, prieš septynerius metus įsigijo jauna šeima. Ji ir sugalvojo būtent gontais dengti renovuojamą senutėlį dvarą. „Po apačia radome išlikusių ir senųjų gontų. Gerai matėsi, kaip tie gontai atrodė, ir mes bandėme surasti, kuo autentiškiau atkurti“, - kalba dvaro savininkė Elena Šimaitienė.

„Šio stogo dangos garantinis laikas - 10-15 metų. O štai laikys jis 50-60 metų“, - sakė R. Beliakas. Bet paaiškėjo, kad rankomis gontų Lietuvoje niekas negamina, o gaminami staklėmis, nėra tokie patvarūs, kaip gaminti rankomis. Įkvėpė Pavoverės bažnyčios stogas. Tad teko įveikti tūkstančius kilometrų ir laukti beveik metus, kol dvaras bus apdengtas unikalia danga. Vieno gonto kaina - euras. O štai čia, kaip sako Elena - šešiasdešimt tūkstančių tokių lentelių. Tad stogo kaina nemenka. Tik štai šeima nori dvarą atkurti kuo panašesnį į buvusį.

Atnaujinamo dvaro sienos slepia gausybę istorijų. Šeimininkai sako slepia ir slėps. Mat čia apsigyvenęs bildukas. Ir tai pasirodo ne pramanai. „Darbininkai čia, kai restauravo sienas, sakė, kad čia kartais girdisi kažkokių keistų garsų“, - E. Šimaitienė. Va ir padeda bildukas išsaugoti dvarą, kuris jeigu viskas pasiseks laiku, po trejų metų atvers duris lankytojams, kaip interaktyvus Skaičių muziejus. Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.

Varinė skarda dvaro stogams: ilgaamžiškumas ir išskirtinumas

Dažnai prisimenama varinė skarda - stogo dangai, fasadui ir lietaus sistemoms. Varis - tai metalas, kuris tarnauja šimtus metų. Jis atsparus oro sąlygoms, drėgmei, temperatūros svyravimams bei UV spinduliams. Skirtingai nuo daugelio kitų medžiagų, varis laikui bėgant ne rūdija, o įgauna natūralų patiną - apsauginį sluoksnį, kuris keičia spalvą nuo blizgančio rausvai aukso iki rusvo, žalio ir galiausiai žaliai mėlyno atspalvio. Šis procesas vadinamas patinavimu ir yra visiškai natūralus, suteikiantis pastatui unikalų, senovinį bei prabangų vaizdą.

Stogo dangai lakštai klojami ant ištisinio lentų pakloto. Tarpusavyje jie jungiami specialiu falcavimo būdu, o prie pagrindo tvirtinami fiksuotais arba slankiaisiais laikikliais. Slankieji laikikliai ypač svarbūs, nes varis turi didelį šiluminio plėtimosi koeficientą - leidžia medžiagai „kvėpuoti“ ir judėti temperatūros pokyčių metu, taip išvengiant deformacijų ar pažeidimų.

Viengubas falcas paprastesnis ir greičiau montuojamas, tinkamas mažesnio sudėtingumo stogams. Dudygubas falcas suteikia maksimalų sandarumą ir ilgaamžiškumą, rekomenduojamas sudėtingesnėms konstrukcijoms bei regionams su didesniu kritulių kiekiu. Panaudojimo galimybės vario skardai yra labai platus: fasado apdailai, lietaus vandens nuvedimo sistemoms, dekoratyviniams elementams, restauracijoms senosios architektūros pastatuose. Kadangi varis yra 100 % perdirbamas ir natūralus, jis puikiai dera prie medinių, akmeninių ar kitų ekologiškų statybinių medžiagų. Tai vienas nedaugelio metalų, kuris su metais gražėja, o ne sensta.

Priežiūra ir privalumai: vienas didžiausių vario skardos privalumų - minimali priežiūra. Pakanka periodiškai nuvalyti lapus ar kitas šiukšles, kad vanduo nevarvėtų per kraštus. Patina pati savaime apsaugo metalą nuo tolesnės korozijos, todėl papildomų dažų nereikia. Tai leidžia sutaupyti lėšų eksploatacijos metu.

Vario skarda - ilgaamžė ir prestižiška. Namas su vario stogu įgauna prabangos ir išskirtinumo įspūdį. Dažnai matoma ant istorinių pastatų, bažnyčių, pilių bei prabangių modernių namų. Jei ieškote tikrai ilgaamžės, natūralios ir estetiškos stogo ar fasado dangos - vario skarda yra puikus sprendimas. Gali būti naudojama tiek pastatų išorinei, tiek vidinei apdailai. Variui būdingas sendintas žalsvas arba melsvas atspalvis, kuris laikui bėgant suteikia pastatui unikalų charakterį.

Infografika: Varinės skardos yra ilgaamžė ir keičia spalvą su laiku

Ekologiškumas ir ratų kelionė į Lietuvą

Varinės dangos naudojimas yra natūraliai perdirbamas pasirinkimas, kuris dera su mediniais ar akmeniniais architektūros elementais. Šio projekto kelionė iš Lenkijos į Lietuvą užtruko ir parodė, kad originali danga gali būti atkeliavusi iš tolimų regionų, bet vis tiek randa vietą dvaro renovacijoje. Litų, eurų ir kilometrų skaičiai virto dalimi istorijos apie stogo dangą, kurią meistrai klojė ant senos dvaro konstrukcijos, siekdami kuo daugiau autentiškumo.

Techniniai akcentai ir montavimo detalės

  1. Standartinis vario lakšto storis: 0,5-1,0 mm; plotis 600-1000 mm; paviršius blizgus.
  2. Klojimo pagrindas - ištisinis lentų paklota; jungtys - falcavimas, laikikliai fiksuoti arba slankieji.
  3. Tarpusavyje platus naudojimas: stogams, fasadams, lietvamzdžiams, dekoratyviems elementams.
  4. Priežiūra minimali: periodinis valymas, patina apsaugo.

Vienas gonto vienetas kainuoja apie eurą. Šeima planuoja keturisdešimt tūkstančių tokių lentelių, kurios dengs stogą ir fasadą bei suteiks autentiką istorinei dvaro vizijai. Tačiau svarbiausia - noras atkurti dvarą kuo išsamesnį buvusiam laikui.

Historijos dalis: bildukas ir paslėptos istorijos

Atnaujinamame dvare sienos slepia daugybę istorijų; šeimininkai pasakoja apie slepiamą bilduką, kuris gali būti tikrasioji pagalba dvaro išlikimui. Pasakojama, kad sienos metu girdisi keisti garsai, kurie padeda apsaugoti dvarą nuo amžinos nykimo. Jei viskas pavyks laiku, po trejų metų dvaras taps interaktyviu Skaičių muziejumi lankytojams.

tags: #dvaro #stogai #dengti #varine #skarda #raudoni