Nuo 2018 m. sausio 1 d. statybos leidimai gyvenamųjų namų statybai išduodami tik projektams, pagal kuriuos namo energinio naudingumo klasė yra ne žemesnė kaip A+. Pagal statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ A+ klasės pastatams keliamus reikalavimus gyvenamojo pastato langų ir durų šiluminio laidumo rodiklis turi būti ne didesnis nei 0,85 (W/(m²K). Natūralu, kad statytojams labiau rūpi išsirinkti gerus langus, mat jų name yra kelis kartus daugiau nei durų, tačiau pastarosios taip pat yra itin svarbios. Kadangi lango šiltumas pagrinde priklauso nuo naudojamo stiklo paketo, sudarančio itin didelį lango plotą, tokias pačias šilumines savybes pasiekti durų gamyboje yra išties nelengva.
Pastatų energinio naudingumo klasifikacija
Besiruošiant statyti naują namą, svarbu ieškoti geriausių sprendimų, kad namas būtų energetiškai ir ekonomiškai efektyvus. Daugelis tokį namą vadina „Energetiškai efektyviu pastatu“. Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Kuo aukštesnė namo energinė klasė, tuo mažesnės šildymo sąnaudos arba jos beveik lygios nuliui. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas tai Lietuvos teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu apskaičiuojamas pastato energijos sunaudojimas. Kiekvienas namas privalo turėti oficialų dokumentą - namo energetinį pasą, kuris patvirtina, kad namas atitinka energinio naudingumo klasę arba pasyviems namams keliamus reikalavimus. Taip pat dar yra išskiriami ir Pasyvieji namai („Passivhaus“). Tai namai, kurių energijos poreikis yra labai nedidelis, nes didžiąją dalį šilumos poreikio patenkina šilumos energija, kuri gaunama iš pasyvių šaltinių. Bet svarbiausia tokių namų vertė pamatuojama komfortišku mikroklimatu ir mažomis šilumos sąnaudomis. Informuojame ir primename, kad nuo 2021 metų visoje Europos Sąjungoje visi nauji pastatai (ar jų dalys) turės atitikti A++ energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus.
Langų ir durų svarba energetiniam efektyvumui
Langai yra vienas iš daugelio pastato elementų. Yra nustatyta, kad per nesandarius ir nekokyškus langus netenkama 35-40 proc. pastato šilumos. Pagrindinis langų energinio efektyvumo kriterijus yra šilumos perdavimo koeficientas (Uw), kuris yra reglamentuojamas ES norminių dokumentų. Labai svarbu renkantis langus ir duris, atkreipti dėmesį į jų energinį efektyvumą, didžiausią dėmesį skirti šilumos perdavimo koeficientui, nes kuo ši vertė mažesnė, tuo labiau ir daugiau yra sulaikoma šilumos. Konkretūs pastato langų šilumos perdavimo koeficientų reikalavimai yra nustatomi pastato projekto techniniame apraše, projektuotojui įvertinus visų pastato išorinių atitvarų plotų bei šalčio tiltelių termoizoliacingumo ir kitų veiksnių įtaką bendrosioms pastato charakteristikoms. A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasių pastatams svarbus kriterijus yra laidumas orui. Pasyvaus namo langai „surenka“ saulės energiją, kuri šildo vidaus erdvę. Tai langai su dviejų kamerų stiklo paketu, kurio stiklai padengti šilumą atspindinčia danga. Tokio stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientas negali būti didesnis nei 0,75 W/m2K. Nuo 2019 m. vasario mėn. 1 d. įsigaliojo nauji ir sumažinti reikalavimai A+ ir A++ gyvenamųjų pastatų durų ir langų šilumos perdavimo koeficientams.
B klasės namai 2026 metais: ar jie vis dar aktualūs?
Dar prieš keletą metų B klasės energinio naudingumo namai buvo laikomi standartiniais gyvenamaisiais pastatais Lietuvoje, tačiau laikui bėgant statybų reglamentai griežtėjo, ir nuo 2021 metų įsigaliojus A, A+ bei A++ energinio efektyvumo reikalavimams, ši klasė tapo žemesnio lygmens standartu. Vis dėlto 2026 metais ji vis dar aktuali - ypač tiems, kurie užbaigia senesnius projektus arba vykdo pastatų rekonstrukcijas pagal anksčiau patvirtintus techninius sprendinius. 2026 metais B klasės pastatas - tai energinio naudingumo lygis, apibrėžiantis vidutinį šiluminį efektyvumą. Tai reiškia, kad toks namas užtikrina pakankamą komforto lygį, tačiau energijos taupymo požiūriu jis nusileidžia A ir A+ klasės pastatams.
Pagrindiniai B klasės reikalavimai 2026 metais
Pagal buvusį reglamentą STR 2.01.02:2016, B klasės pastatams taikomi konkretūs energijos vartojimo ir sandarumo rodikliai. Metinis energijos poreikis šildymui siekia apie 100-120 kWh/m², todėl tokio namo šildymo sąnaudos yra dvigubai didesnės nei A klasės pastato. Sienų šiluminė varža privalo būti ne mažesnė kaip R = 4,16 (W/m²K), o langų šilumos perdavimo koeficientas - U ≤ 1,3 W/m²K. Pastato sandarumo rodiklis n50 ≤ 3,0 1/h reiškia, kad per valandą pro nesandarumus gali pasikeisti iki trijų pastato oro tūrių. Nepaisant to, kad B klasė oficialiai nebenaudojama naujiems projektams, ji vis dar aktuali kai kuriems statytojams. 2026 metais vis dar galima užbaigti senesnius projektus, kuriems statybos leidimai išduoti iki naujų energinio efektyvumo normų įsigaliojimo. Nors 2026 metais naujų B klasės namų statyba faktiškai nebeleidžiama, šiai klasei priskiriami pastatai vis dar egzistuoja kaip senesnių projektų tęstiniai ar rekonstruojami objektai, kuriems leidimai išduoti iki griežtesnių reglamentų įsigaliojimo. Tokiu atveju projektui taikomi tie patys normatyvai, kurie galiojo B klasės laikotarpiu. Šiluminė varža parodo, kiek konstrukcija sulaiko šilumą. Sienų šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip R = 4,16 (W/m²K). Stogo šiluminė varža bent R = 6,25 (W/m²K). Grindų šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip R = 3,25 (W/m²K). Langai ir durys B klasės name turi turėti U koeficientą iki 1,3 W/m²K, o šiuolaikiniuose A+ namuose - iki 0,9 W/m²K. Pagal senąją metodiką, natūrali ventiliacija B klasės namuose buvo laikoma priimtinu sprendimu. Kiekvienas B klasės pastatas vis dar turi būti įtrauktas į energinių pastatų registrą, o sertifikatas galioja 10 metų. 2026 metais klausimas dėl B klasės statinių tebėra aktualus tiems, kurie pradėjo projektus prieš keliolika metų ar paveldėjo statybas iš senesnio laikotarpio. Kadangi teisės aktai dėl energinio naudingumo buvo palaipsniui griežtinami, vis dar egzistuoja išimtys, leidžiančios pabaigti statybas pagal senesnius reikalavimus. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, nuo 2016 metų naujai statomi gyvenamieji pastatai turėjo atitikti bent A energinio naudingumo klasę. B klasės statyba buvo leistina tik tiems projektams, kuriems statybos leidimai išduoti iki 2016 m. Todėl 2026 metais teisėtai statyti naują B klasės namą nebeįmanoma. Jei B klasės pastato statyba pradėta pagal leidimą, išduotą seniau, projektas gali būti užbaigtas. Senesni B klasės pastatai vis dar gali būti modernizuojami, keičiant jų šildymo, vėdinimo ar izoliacijos sistemas. Tokie projektai nėra draudžiami, tačiau nebegali būti naujai registruojami. Statybų užbaigimo procedūros vykdomos pagal anksčiau galiojusius techninius dokumentus. Naujos statybos ar išplėtimo atvejais privaloma atnaujinti projektą pagal A arba A+ klasės reikalavimus. Jei gyventojas 2015 m. gavo leidimą statyti B klasės namą, o statybas pradėjo 2016 m., tačiau dėl finansinių priežasčių jas sustabdė, 2026 m. statybos leidimas gautas dar iki 2016 m. Jei projektas dar nebaigtas, verta svarstyti energinių sprendimų atnaujinimą. Vienas iš dažnų statytojų klaidų - tikėti, kad sertifikato klasė automatiškai parodo pastato kokybę. Iš tiesų svarbu atsižvelgti į realų sandarumą, šilumos tiltelių sprendinius ir šildymo sistemos efektyvumą. B klasės sertifikatas gali būti išduotas net ir tokiam namui, kuris dėl netvarkingo montavimo praranda šilumą per stogą ar langus.
Eksperto rekomendacijos statytojams 2026 m.
Vertink ilgalaikę investiciją - aukštesnės klasės pastatas per 5-7 metus kompensuoja papildomas išlaidas mažesnėmis sąskaitomis už šildymą. Jei dar tik planuoji statybas, iš karto projektuok A arba A+ klasės namą - nuo 2030 m. tai taps privalomu standartu visai ES. Pasitelk energijos efektyvumo ekspertą dar projektavimo etape - jis padės suderinti izoliacijos, vėdinimo ir šildymo sprendimus. Atlik termovizinį tyrimą po pirmos žiemos - tai leis identifikuoti šilumos nuostolius ir ištaisyti klaidas.
Rąstinių namų šiluminė varža
Rąstiniam namui galioja tokie patys STR reikalavimai, dėl sienų šiluminės varžos, kaip ir paprastam namui. Jeigu rąstinio namo siena yra sandari (be plyšių tarp rąstų), tai 20 cm storio rąstinio namo sienos varža yra 1,87. Tai neatitinka STR reikalavimų gyvenamajam namui, todėl ją papildomai reikėtų šiltinti. Tačiau vasarnamiams ir namams iki 80 kv.m. ploto šie reikalavimai sienos varžai yra netaikomi ir tokius rąstinius namus galima statyti jų nešiltinant.
A++ energinio naudingumo klasė: reikalavimai ir praktiniai aspektai
2021 01 01 įsigaliojo nauji energiniai reikalavimai naujai statomiems pastatams - A++ (tiems, kuriems prašymas gauti statybų leidimą pateiktas po 2021 01 01). Tai kėlė paniką 2020 metų pabaigoje - visi skubėjo derinti projektus, kad dar spėtų į A+ traukinį. Tai kelia klausimų ir šiandien. Kam taikoma, kaip išvengti, ar privaloma ir pan.? Aplinkos ministerija pranešimuose spaudai rašo, kad statybų sektorius gana lengvai prisitaikė pakeitimams nuo A iki A+. Neva tiesiog A++ energinės klasės pastatuose ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (biokuras, vėjo, saulės, geoterminė energija, šilumos siurbliai). Tačiau praktikoje matome, kad reikalavimai išties pagriežtėjo. Jeigu A+ name dar galima naudoti dujas, tai A++ dujas jau galima pamiršti. Netgi įsirengus šilumos siurblį oras-vanduo - nėra garantijos, kad namas atitiks A++ klasę. Greičiausiai papildomai dar reikės ir saulės baterijų. Langai su dar didesne varža, sienos, stogas taip pat. Apie kaminus, židinius, natūralias ventiliacijas jau ir taip pamiršom. Rimtas A++ klasės rekuperatorius. Kiekvienas namas individualus. Skiriasi plotai, langų dydžiai, naudojamos medžiagos ir t.t. Norint pasakyti ar konkrečiam namui galimi vieni ar kiti sprendimai dėl A++ - reikia atlikti skaičiavimus.
Kada privaloma sertifikuoti pastatą?
T.y. užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas: Užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Jeigu kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip, pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus pastato rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis. Pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu, buto energinio naudingumo sertifikatas - tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę. Didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. - didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija. Šio punkto nuostatos taikomos ir pastatams, kurių didesnę kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. Taigi visiems naujai pastatytiems pastatams, kuriems netaikomos išimtys, privalo būti energinis sertifikatas.
Lauko durys - svarbus pastato elementas
Stilingos ir funkcionalios lauko durys - tai neatsiejamas eksterjero elementas, padedantis užtikrinti pastato saugumą, šiluminę izoliaciją bei estetinę išvaizdą. Todėl, norint džiaugtis ilgaamžiškumu ir puikia išvaizda, yra labai svarbu rinktis geros kokybės medžiagas, apdirbimą bei patikimas konstrukcijas, kurios būtų pritaikytos lauko sąlygoms, temperatūros svyravimams ir kitiems išoriniams veiksniams. Mūsų asortimente esančios lauko durys, laiptinės durys, šarvo durys gali būti įvairaus dizaino, su stiklo intarpais, skirtingų raštų, aliuminės arba visada galite rinktis klasikinį variantą. Vidaus užpildas - itin patvarus, gera šilumos izoliacija pasižymintis polistirolis (storadūras). Galimi įvairūs pločio ir aukščio variantai, su praplatinimais iš šonų ar viršaus, įvairiomis TERMO staktomis. Taip pat, galite įsigyti jums reikalingų išmatavimų technines ar priešgaisrines duris pagalbinėms patalpoms. Mielai jums pasiūlysime daugybę funkcionalių sprendimų, padėsiančių pabrėžti jūsų individualų stilių bei užtikrinančių saugumą. Kviečiame apsilankyti, rinktis kokybę ir patikimumą - VIP DURIS. O jei nesate apsisprendę, turite klausimų - mūsų profesionalų komanda išsamiai jus pakonsultuos bei suteiks visą reikalingą informaciją.
Atitvaros šiluminių parametrų skaičiavimo metodika
Pastato išorinės konstrukcinės atitvaros (stogas, sienos, grindys, langai ir durys) pasižymi sudėtinga šilumos ir masės mainų sistema, kurių metu nuolat vyksta šilumos, oro ir drėgmės pernešimas medžiagose, konstrukcijose ir pastato elementuose. Dėl to kinta išorinių atitvarų šiluminės ir techninės savybės tiek išoriniuose, tiek ir vidiniuose sluoksniuose. Išorinės atitvaros apsaugo vidaus patalpas nuo atmosferos veiksnių poveikio, bet ir keičiasi su ja šiluma ir drėgme, praleidžia šilumą ir orą tiek į vidų, tiek ir į išorę. Todėl norint palaikyti nustatytą vidaus patalpų mikroklimatą, tokiu būdu užtikrinant komfortiškas sąlygas yra būtina apskaičiuoti atitvarų šiluminius parametrus, drėgminę būseną bei šiluminės inercijos savybes. Siekiant nustatyti atitvaros šiluminius parametrus jos eksploatavimo sąlygomis reikia atlikti šiuos skaičiavimus: sluoksnio šilumos laidumo koeficiento; atitvaros šiluminės varžos; atitvaros šilumos perdavimo koeficiento. Termoizoliacinio sluoksnio storis atitvarose priklauso nuo atitvaros rūšies ir pastato paskirties, naudojamos medžiagos rūšies, deklaruojamojo medžiagos šilumos laidumo koeficiento, atitvarinės konstrukcijos (pvz.: vėdinama ar nevėdinama konstrukcija) tipo. Atliekant reikalingo termoizoliacinio sluoksnio storio skaičiavimus pagrinde vadovaujamasi šiais norminiais dokumentais: STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“; STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“; LST EN ISO 6946:2008 „Statybiniai komponentai ir elementai. Šiluminė varža ir šilumos perdavimo koeficientas. Skaičiavimo metodas“; LST EN 10456:2008 „Statybinės medžiagos ir gaminiai. Hidroterminės savybės. Lentelinės projektinės vertės ir deklaruojamųjų bei projektinių šiluminių verčių nustatymo procedūros“
Šilumos laidumo koeficientas (λ)
Vienas iš svarbiausių termoizoliacinių medžiagų fizikinių parametrų yra šilumos laidumas, nes jis apibūdina medžiagos sugebėjimą praleisti šilumos srautą. Šilumos laidumas yra būdingas kiekvienai vienalytei medžiagai ir parodo, koks šilumos srautas (W) pereina per 1 m storio ir 1 m2 ploto vienalytės medžiagos sienelę, kai temperatūros tarp šios sienelės priešingų paviršių skirtumas lygus 1 K (ar 1°C). Ši medžiagos savybė, nurodanti medžiagos laidumą šilumai, vadinama šilumos laidumo koeficientu λ (lambda) ir išreiškiama W/(m·K). Kuo žemesnė medžiagos ar statybos produkto šilumos laidumo koeficiento vertė nustatytomis sąlygomis, tuo geresnės jos izoliacijos savybės. Šilumos laidumo koeficientai gali būti įvairūs ir skiriasi jų dydžiai priklausomai kaip buvo nustatyti: apskaičiuotasis λsk: nustatytas netiesioginiu būdu, t.y. teoriškai apskaičiuotas naudojantis empirinėmis formulėmis; laboratorinis λ10: laboratorijoje išmatuotas orasausės būklės konkrečios medžiagos bandinio šilumos laidumo koeficientas (esant vidutinei +10 °C temperatūrai); deklaruojamasis λD: gamintojo garantuojamas dydis. Deklaruojamoms vertėms nustatyti naudojami išmatuoti vidutiniai laboratorinių (λ10) verčių dydžiai, kurie apskaičiuojami su 90 % tikimybe ir patikimumu, įvertinant matavimų nukrypimus, paklaidas, savybių pokyčius. Už gaminio šilumos laidumo koeficiento deklaruojamų verčių nustatymą yra atsakingas gamintojas. Norint apskaičiuoti šias vertes, turi būti sukaupta ne mažiau kaip dešimt šilumos laidumo koeficiento bandymų rezultatų, gautų iš vidinių (atliekamų gamintojo laboratorijoje) ar išorinių (atliekamų nepriklausomose laboratorijose) tiesioginių matavimų; projektinis λds: medžiagos šilumos laidumo koeficiento vertė apibūdinanti gaminio ar medžiagos savybes eksploatavimo sąlygomis, t.y. įvertinant kokioje statybinėje atitvaroje yra montuojamas šilumos izoliacijos sluoksnis. Šio koeficiento vertė priklauso nuo konkretaus gaminio deklaruojamosios šilumos laidumo koeficiento λD, papildomai įvertinant pataisą dėl galimo medžiagos įdrėkimo konstrukcijose, kuri priklauso nuo medžiagos rūšies bei pačios atitvarinės konstrukcijos (pvz.: vėdinama ar nevėdinama) tipo. Jei yra termoizoliacinių medžiagų deklaruojamąją šilumos koeficiento vertę įrodantys dokumentai - tai projektinė medžiagos šilumos laidumo koeficiento vertė lds, W/(m×K), apskaičiuojama pagal formulę: λds = λdec + Δλωčia: λD - deklaruojamoji šilumos laidumo koeficiento vertė, W/m×K; Δλw - pataisa dėl papildomo medžiagos įdrėkimo konstrukcijose, W/(m×K), imama iš STR 2.01.02:2016 3.1-3.3 lentelių. Jeigu nėra žinoma konkrečių termoizoliacinių, konstrukcinių ar apdailos medžiagų bei gaminių projektines šilumos laidumo koeficientų vertes λds (W/(m·K)) ar nėra patvirtinančių dokumentų - tuomet pastatų energinio naudingumo skaičiavimuose turi būti naudojamos STR 2.01.02:2016 3.6-3.8 lentelėse nurodytos projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės (priklausomai nuo paskirties, rūšies bei jų tankio ρ (kg/m3)).
Atitvaros šiluminė varža (R)
Šiluminė varža R priklauso nuo kiekvieno atitvarą sudarančio sluoksnio storio d ir šio sluoksnio medžiagos projektinio šilumos laidumo koeficiento λds vertės. Kiekvieno atitvaros sluoksnio šiluminė varža parodo priešingų šio sluoksnio paviršių temperatūrų skirtumą (K), kuriam esant susidaro vienetinis šilumos srauto tankis (W/m2). Ji išreiškiama (m2·K)/W. Šiluminės varžos gali būti: atskiro sluoksnio, plono sluoksnio, nevėdinamojo oro tarpo, kurias susumavus gaunama Atitvaros sluoksnių suminė šiluminė varža Rs (m2·K/W). O po to prie suminės varžos pridėjus vidaus (Rsi) ir išorės (Rse) paviršių šiluminės varžas apskaičiuosime visuminę šiluminę varžą Rt (m2·K/W). Visais atvejais kuo R vertė didesnė, tuo sluoksnis ar atitvara geriau izoliuoja šilumą. Atskiro sluoksnio šiluminė varža R (m2∙K)/W apskaičiuojama pagal formulę: R = d / λds čia: d - sluoksnio storis (m); λds - medžiagos projektinis šilumos laidumo koeficientas, W/(m·K). Atitvaros sluoksnių suminė šiluminė varža Rs (m2·K/W) apskaičiuojama pagal formulę: Rs = R1 + R2 + .... + Rn + Rq čia: R1, R2, … Rn - atskirų atitvaros sluoksnių šiluminės varžos (m2·K/W); Rq - plono sluoksnio (plėvelės) šiluminė varža (m2·K/W) imama iš STR 2.01.02:2016 2.2 lentelės (ji apibūdina plono sluoksnio šiluminę varžą, įskaitant šiluminę varžą, atsirandančią dėl nepakankamo šio sluoksnio sąlyčio su kitomis atitvaros dalimis). atitvaros visuminė šiluminė varža Rt (m2·K/W) apskaičiuojama pagal formulę: Rt = Rsi + Rs + Rse; čia: Rsi - atitvaros vidinio paviršiaus šiluminė varža (m2·K/W) imama iš STR 2.01.02:2016 2.3 lentelės; Rs - atitvaros sluoksnių suminė šiluminė varža (m2·K/W); Rse - atitvaros išorinio paviršiaus šiluminė varža (m2·K/W) imama iš STR 2.01.02:2016 2.3 lentelės.
Atitvaros šilumos perdavimo (U) koeficientas
Pastatų atitvarų šilumos pralaidumas apibūdinamas šilumos perdavimo koeficientu U (išreiškiamas W/m2·K). Jis rodo, koks šilumos srautas (W) pereina per 1 m2 atitvaros, kai oro temperatūros skirtumas abipus atitvaros 1 K (1°C). Kuo U koeficientas yra mažesnis, tuo geriau atitvara izoliuoja šilumą. atitvaros šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2·K)) apskaičiuojamas pagal formulę: U = 1 / Rt; čia: Rt - atitvaros visuminė šiluminė varža (m2·K/W). Pastaba: šilumos perdavimo koeficiento vertė suapvalinama vienos šimtosios dalies tikslumu (iki dviejų skaitmenų po kablelio). Atitvaros šilumos perdavimo koeficientas U apskaičiuojamas visai atitvarai, t.y. susumuojant visų tą atitvarą sudarančių vienalyčių ir nevienalyčių medžiagų sluoksnių šiluminius rodiklius. Tam reikia apskaičiuoti atitvarų visuminę šiluminę varžą Rt. Be to, reikia nepamiršti ir įvertinti nesandarumus, taškinius bei ilginius šiluminius tiltelius linijinius įvedant pataisas dėl papildomo šilumos nutekėjimo (jei termoizoliacinį sluoksnį kerta termiškai nevienalyčiai intarpai ar jungtys).
Gyvenamųjų pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Pastato išorinėms atitvaroms keliami tam tikri reikalavimai dėl norminių savitųjų šilumos nuostolių, o jiems skaičiuoti naudojamos atitinkamai naudingumo klasei nurodytos norminės arba leistinos šilumos perdavimo koeficiento U vertės. U- koeficientas yra pagrindinis kriterijus naudojamas įvertint šiluminę izoliaciją pastato. Pagal ji yra nustatomas šilumos kiekį kuri gali prasiskverbti per pertvara. Šiluminė varža R priklauso nuo medžiagos tipo ir jos storio. Ko didesne šilumos varža to šiltesne yra patvara(tai geresniu izoliatorių). Šilumos laidumo koeficientas λ yra fizikinė savybė iš bet kuriai medžiagai, ir ne priklausyti nuo jo storio. λd - Deklaruojamas šilumos laidumas koeficientas. Naujai statomose pastatytuose įmone EuroPanels turi savo pasiūlyme energijos taupančius plokštės su PUR ir EPS šerdimi. Pastatas tinkamai suprojektuotas ir pastatytas iš daugiasluoksnių plokščių EuroPanels, gali gerokai sumažinti vėlesnes jo priežiūros kainą. Jei kalba eina apie jau egzistuojančius objektus, EuroPanels įmone sukūrė produktus specialiai skyrus termomodernizacijai. Apskaičiuojant koeficientą U jau esamo pastato, galite nustatyti ant kiek įmanoma, sumažinti šilumos nuostolius, per papildomą apšiltinama išorinių sienų ir stogų. Svarbu žinoti, kad šilumos nuostoliai per išorines sienas, pvz. vienos šeimos namo gali sekti 35% o šilumos nuostoliai per stogą įvertintos mažiausiai 25%. Pasikeitus pastatų energetinio naudingumo reikalavimams išduodant statybą leidžiančius dokumentus, nuo 2018m sausio 1d. Poliuretano putos yra pakankamai standi, nesugerianti drėgmės medžiaga, kuri puikiai tinka “šiltų” durų gamybai. Tačiau, norint sudėti visus durų mechanizmus, reikalingas tvirtas durų varčios ir staktos rėmas iš medžio, plastiko ar metalo. Norint kompensuoti „šaltesnių“ medžiagų, tokių kaip spynos cilindrai, rankenos, vyriai ir pan., silpnas šilumos izoliacines savybes, poliuretano putų užpildo sluoksnis turėtų būti bent apie 5 cm storio. Medinės durys, kurios anksčiau buvo gaminamos iš vientisos medienos yra „jautrios“ drėgmei bei temperatūrai. Plastikinės (PVC) durys pakankamai „šiltos“, tačiau dėl temperatūros pokyčių linkusios deformuotis, nes PVC šiluminis linijinis plėtimasis yra apie 10 kartų didesnis nei medienos. Metalas visiškai nesulaiko šilumos. Durų vidinės ir išorinės metalinės konstrukcijos turi būti atskirtos pakankamu šilumą izoliuojančios medžiagos sluoksniu. Metalas esantis staktos ar varčios konstrukcijos viduje taip pat turi būti gerai izoliuotas.
Elektros energijos taupymas. Darnios energetikos savaitė 2012
