Kai sklype gruntiniai vandenys yra aukštai, rekomenduotina įrengti drenažo sistemą aplink namą ar kitą pastatą. Per didelis drėgmės kiekis sklype gali kauptis ne tik dėl aukštai esančių gruntinių vandenų, bet ir dėl didelio kritulių kiekio ar sumažėjusio vandens garavimo. Prieš įrengiant drenažą labai svarbu ištirti gruntą. Būtent grunto vandens pralaidumo savybės įtakoja kokybišką būsimos drenažo sistemos funkcionavimą. Įrengiant drenažą paprastai kasamos tranšėjos, į kurias tiesiami drenažo vamzdžiai.
Kodėl svarbu drenažas ir kur jį įrengti
Lietingu metų laiku ir kai tirpsta sniegas nuo namo nubėga nuo penkiasdešimties iki šimto kubinių metrų vandens. Iš tiesų, sunku įsivaizduoti tokį kiekį vandens vienoje vietoje. Tačiau nuolat nuo stogo varvantis lietaus ir sniego tirpsmo bei niekur nepasišalinantis vanduo gali pažeisti namą ir sklypo reljefą. Drenažo sistema - tam tikro objekto nusausinimas, kai juo pašalinamas paviršinio ar požeminio vandens perteklius. Drenažo vamzdis su geotekstile arba kokoso pluoštu užtikrina efektyvų vandens surinkimą ir filtravimą.
Specialistas nustato gruntinio vandens lygį, reljefo nuolydį ir vandens kaupimosi zonas. Projektuotojas parenka drenažo gylį, trasą, kolektoriaus kryptį ir nuolydį, kuris dažnai siekia 0,5-1 cm vienam metrui. Vamzdžiai klojami nuolydžiu, sujungiami hermetiškomis jungtimis ir apgaubiami skaldą filtruojančiu sluoksniu, užtikrinančiu stabilų vandens srautą į drenos sistemą.
Kaip atrodo įrengimas ir kokie yra tipai
Tranšėjos kasamos 50-100 cm gylyje, plotis apie 50 cm. Tranšėjos dugnas sutankinamas, į ją pilamas 5 cm vandeniui laidus skaldos ar žvirgždo sluoksnis, o ant jo - perforuotas drenažo vamzdis su geotekstile. Aplink vamzdį vėl pilamas skaldos ar žvirgždo sluoksnis (ne mažiau kaip 10 cm šonuose ir 15 cm iš viršaus). Geotekstilė apsaugo nuo grunto įsiterpimo į vamzdyną. Pastatams dažnai naudojami žiediniai drenavimo sprendimai, o šulinių išsidėstymas priklauso nuo sistemos tipo.
Populiariausi drenažo vamzdžiai - PVC perforuoti vamzdžiai, apvynioti kokoso pluoštu ar geotekstile. Surinktas vanduo renkamas rinktuvais (kolektoriais) ir nukreipiamas į šulinius arba lietaus kanalizaciją. Jei gruntinis vanduo leidžia, vanduo gali būti nuleidžiamas į artimiausią griovį ar tvenkinį. Jei nėra kur nuvesti, vanduo surenkamas į lietaus kanalizacijos šulinį ir gali būti naudojamas laistyti sodą ar daržą.
Priežiūra ir laikinos bei kapitalinės priemonės
Neblogai įrengta drenažo sistema kartais gali sukelti problemų, todėl svarbu laiku atlikti patikrinimus ir, kai reikia, remontuoti. Pirmieji ženklai dažnai yra subtilūs: vanduo tam tikrose vietose kaupiasi po lietaus, rūsyje atsiranda pelėsio kvapas, atsiranda drėgmės dėmės ant sienų, įtrūkimai pamatuose ar cokolyje. Kartais vejos vietos tampa nuolat vandeningos, o augalai džiūsta.
Priežiūra priklauso nuo sezono: bent kartą per metus patikrinkite surinkimo šulinius ir valykite nuosėdas, lapus. Rudens metu valykite grotų ir griovių skyles, kad lapai nemestų į drenažo sistemą. Kas 5-10 metų rekomenduojama profesionaliai patikrinti sistemą su kamera. Jei nustatoma užsikimšimų ar įtrūkimų, galima remontuoti atitinkamą vamzdžio ruožą arba įrengti naują trajektoriją.
Laikinos priemonės, kol atliekamas kapitalinis remontas, apima paviršinio vandens nukreipimą nuo pamato, laikinus griovius, vandens siurblius bei surinkimo šulinių valymą. Rūsio drėgmei laikinai mažinti gali būti naudojamas oro sausintuvas, tačiau tai yra laikina priemonė.
Kapitalinis remontas ir naujos sistemos įrengimas
Jei problema lokali, pavyzdžiui, pažeistas tik vienas vamzdis, galima iškasti ir pakeisti pažeistą dalį. Tačiau jei sistema sena ir problemų kyla įvairiose vietose, gali būti ekonomiškiau įrengti naują sistemą. Naujos drenažo sistemos įrengimas reikalauja visapusiško aplink šalia pastato esančios vietos kasimo, paprastai maždaug 30-50 cm gylyje, griovio plotis apie 40-50 cm. Dugne įdedamas geotekstilės sluoksnis, ant jo - skalda (20-40 mm), į skaldą - perforuotas drenažo vamzdis, vėl - skalda ir viršuje geotekstilė. Nuolydis turi būti apie 0,5-1 cm vienam metrui, o surenkamieji šuliniai įrengiami kampuose ir kas 20-30 metrų.
Svarbu apskaičiuoti nuolydžius ir kur tekės vanduo, taip pat užtikrinti, kad drenažas būtų išvestas į lietaus kanalizaciją ar kitą priimtiną vietą. Drenažo filtravimui naudojamas uolų ar skaldos sluoksnis, dažnai papildomas geotekstile, kad apsaugotų nuo pernelyg didelio užsikimšimo. Yra ir modernių sprendimų: drenažo matavimo plokštės, vakuuminės drenažo sistemos, infiltracijos šuliniai bei lietaus sodai.
Technologijos ir sprendimai šiuolaikiuose sklypuose
Šiuolaikinės drenažo sistemos gali būti itin sudėtingos: drenažo matai (plokštės su iškilimais) užtikrina oro tarpą ir apsaugą nuo sienos drėgmės, o vakuuminė drenažo sistema aktyviai pašalina vandenį. Infiltracijos šuliniai leidžia vandeniui laikui bėgant įsigers į gilų gruntą. Lietaus sodai - nauja koncepcija, skirta naudoti lietaus vandenį kieme ir pritaikyti augalams. Tačiau tokie sprendimai reikalauja priežiūros ir tinkamos vietos.
Kaip įvertinti ir pasirinkti sprendimą, įrengiant drenažą
Prieš pradedant darbus, būtina pažymėti inžinerinius tinklus ir pasirūpinti jų išsaugojimu. Gylis ir nuolydžiai turi būti parinkti pagal gruntą ir pastato poreikius. Drenažo vamzdžių skersmenys dažnai svyruoja, tačiau pagrindas - užtikrinti pakankamą vandens srautą be pernelyg didelio smėlio ar molio įsiskverbimo. Kontroliniai šuliniai būtini, nes jie leidžia patikrinti ir valyti sistemą. Iš surinkto vandens galima naudoti laistymui ar kitoms reikmėms, priklausomai nuo gėlo vandens suvartojimo lygio.
Investicija į kokybišką drenažo sistemą su nuolydžiais, filtrais ir reguliaria priežiūra padeda išvengti pamatų deformacijų, pelėsio ir vandens patekimo į namų gyvenamąsias patalpas. Žiemą ar kritiniais atvejais gali būti įrengti atsarginiai siurbliai arba automatizuotos sistemos, kurios įsijungia, kai vanduo pasiekia tam tikrą lygį.
Pridėtinės dalys ir papildomi patobulinimai
- Geotekstilė ir filtravimo sluoksniai užtikrina, kad drenažo vamzdžiai liktų švarūs ir neužsikimštų.
- Keramzitbetonis ir polistireno plokštės gali atlikti papildomą termoizoliaciją ir drenažo funkcijas.
- Liūties ar vandens pertekliaus valdymas šalia gėlynų, sodo ar daržo gali būti padidintas naudojant lietaus sodus ar infiltracijos šulinius.
Santraukos gairės praktiniam įrengimui
- Nuspręskite drenavimo tipo ir gylio parametrai atsižvelgiant į gruntą, nuolydžius ir nuostolių tikimybę.
- Kasinėkite tranšėjas maždaug 0,5-1 m gylio (priklausomai nuo grunto tipo) ir užtikrinkite nuolydį 0,5-1 cm per metrą.
- Išsaugokite atstumus nuo pastato ir kitų inžinerinių tinklų; įreng lootis šulinius kampuose ir intervalais 20-30 m.
- Įrengkite filtravimo sluoksnius ir geotekstilę, užpildykite tranšėjas akmenimis ir uždėkite vamzdžius su perforacijomis.
- Pasirūpinkite nuostolio ir išleidimo vieta - į lietaus kanalizaciją, griovį ar infiltruotą šulinį.
- Prireikus atlikite profilaktinius patikrinimus ir valymą kas 5-10 metų.
KAIP VEIKIA PRANCŪZIŠKAS KRANOKALAS
Žmonių patirtis rodo, kad tinkamai įrengtas drenažas užtikrina sausesnį rūsyje, apsaugo pamatus ir išlaiko pastatą ilgaamžį, o investicijos į kokybišką įrengimą ir priežiūrą atsipirks laikui bėgant.