Lietuvoje dolomito gavyba yra vienas iš svarbiausių šalies naudingųjų iškasenų eksploatacijos sektorių, skirtas karbonatinės uolienos gavybai ir perdirbimui. Dolomitas Lietuvoje išgaunamas tik atviruose kasiniuose (karjeruose) šiaurinėje šalies dalyje.
Kur randami dolomito telkiniai
Visi išžvalgyti dolomito telkiniai ir perspektyvūs plotai yra Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Biržų ir Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijose. Dolomitas kasamas Skaistgirio, Petrašiūnų, Klovainių telkiniuose. Lietuvos auksu vadinamo dolomito daugiausiai randama Biržų ir Pakruojo rajonuose.
Geologija ir kilmė
Nors Lietuvoje dolomitas aptinkamas daugelio geologinių sistemų (silūro, devono ir permo) nuogulose, praktinę ir ekonominę reikšmę turi tik šiaurinėje Lietuvos dalyje arčiausiai žemės paviršiaus slūgsantis viršutinio devemono Pliavinių, Įstro, Stipinų, Kruojos ir Žagarės svitų dolomitas. Dolomito atodangos yra ties Nemunėliu, Apaščia, Švėte, Mūša, Kruoja, Tatula, Lėveniu. Šiaurės Lietuvoje dolomitas slūgso po kvartero nuogulomis.
Dolomito kilmė dvejopa: dalis susidarė lagūnose, iškritus dolomito kristalams iš persotintų tirpalų (egzogeninis dolomitas), kita dalis susidarė iš klinties dolomitizacijos būdu, kai dalį kalcio pakeitė magnis.
Resursai ir išteklių vertinimas
Detaliai išžvalgyti dolomito ištekliai 2015 m. pabaigoje sudarė 125 mln. m³, o prognoziniai ištekliai - 295651 tūkst. m³. Per veiklos laikotarpį pagaminta: virš 50 mln. tonų.
Pramoninė gavyba ir istorija
Pramoninė dolomito gavyba Lietuvoje prasidėjo XX a. šeštajame dešimtmetyje. 1959 m. pradėtas kurti kelių statybinių medžiagų įmonių susivienijimas „Granitas“. Pirmoji dolomito skaldos technologinė linija Klovainiuose buvo pastatyta 1959 m., o tai laikoma dabartinės AB „Klovainių skalda" veiklos pradžia. Per pirmuosius dešimtmečius „Granito“ įmonėje dirbo virš 3000 darbuotojų, o per metus buvo pagaminama virš 10 mln. tonų nerūdinių medžiagų, tarp jų virš 6 mln. tonų dolomito.
Didžiausios įmonės ir pajėgumai
- AB „Dolomitas" turi penkias technologines linijas, iš kurių naujausią ir didžiausią Rytų Europoje - penktąją liniją - pradėjo eksploatuoti 2015 m. Pajėgumai: iki 3 mln. tonų per metus.
- AB „Klovainių skalda" pajėgumai: apie 2 mln. tonų per metus.
- Didžiausios įmonės per metus gali pagaminti iki 3-4 mln. tonų dolomito skaldos.
- Veikia: Skaistgirio dolomito karjeras (nuo XX a. vidurio). Eksploatuojamas UAB „Skaistgirio skalda".
- UAB „Žvyro karjerai” tiekia dolomito skaldą, kuri naudojama kelių ir geležinkelių tiesimui, asfaltbetonio, betono bei gelžbetonio gamybai.
Dolomito panaudojimas
Didžiausia dalis Lietuvoje kasamos dolomito skaldos naudojama kaip skalda kelių tiesimui. Dolomito blokai naudojami statyboje, taip pat gaminamos kalkės ir apdailos medžiagos. UAB „Žvyro karjerai” gamina įvairių frakcijų smėlį, žvirždą, žvirgždo atsijas bei žvirgždo skaldą iš vietinių naudingųjų išteklių. Taip pat įmonė tiekia dolomito skaldą bei importuoja granito žaliavą ir iš jos Trakų karjere gamina įvairių frakcijų granito skaldą.
Technologijos ir aplinkosauga
UAB „Žvyro karjerai” nuolat investuoja į įrangos bei gamybos procesų modernizavimą, diegiamos tik efektyvios ir draugiškos aplinkai technologijos. Produkto poveikio aplinkai deklaracija (EPD, angl. Environmental Product Declaration) yra tarptautinei rinkai skirtas dokumentas, kuris vertina produktų gamybos poveikį aplinkai. EPD leidžia mums kontroliuoti gamybos procesų poveikį aplinkai ir optimizuoti energetinį efektyvumą.
Investicijos ir plėtra
2015 m. AB „Dolomitas“ investavo apie 5 mln. eurų į naują skaldos gamybos liniją, kuri tapo didžiausia Rytų Europoje. Papildomai dar 1 mln. eurų buvo investuota į gamybos procesų tobulinimą. „Milsa“ įmonių grupė kasmet investuoja virš 3 mln. eurų į plėtrą ir modernizavimą. AB „Klovainių skalda“ 2019 m. pradėjo vykdyti ES investicinį projektą, kurio vertė viršijo 700 tūkst. eurų.
Socialiniai ir teisės aspektai
Tačiau beveik 50 metų eksploatuoto karjero dolomito klodai netrukus gali baigtis. Miškininkai sako, kad kasti dolomitą po miškais verslininkams bus galima tik tuomet, kai parengtas teritorijos detalusis planas bus suderintas su institucijomis ir sumokėta kompensacija už medynų vertę.
„Šitas teisinis reguliavimas, kuris dabar įtvirtintas, per daug griežtas, vienašališkai ginantis tik miškų plotus. Pasak verslininkų, vertingą uolieną tektų importuoti ir žymiai brangiau. Pasak verslininkų, jei taip atsitiktų, vertingą uolieną tektų importuoti ir žymiai brangiau.
„Didesnis gamintojas yra ir didesnis mokėtojas gyventojų pajamų mokesčio į biudžetą. Savivaldybės ir gyvena iš gyventojų pajamų mokesčio, mes netektume didžiosios dalies mokėtojo. „Pakruojo rajone kasmet iškertama per 400 ha valstybinio ir privataus miško, tuo metu bendrovė, eksploatuodama telkinius, maksimaliai per metus gali iškirsti 6-7 ha miško, o tai sudarytų tik 1 proc. ar 0,5 proc. viso rajone iškertamo miško.
Karjerai ir pagrindiniai faktai
| Bendrovė | Pajėgumai / Veikla | Pastabos |
|---|---|---|
| AB „Dolomitas“ | Iki 3 mln. t/ metų, 5 linijos | 2015 m. nauja didžiausia Rytų Europoje linija |
| AB „Klovainių skalda“ | ~2 mln. t/ metų | Pirmoji linija pastatyta 1959 m. |
| UAB „Skaistgirio skalda“ | Veikia Skaistgirio karjeras | Nuo XX a. vidurio |
| UAB „Žvyro karjerai” | Dolomito skalda, smėlis, žvyras | Produkcija sertifikuota pagal LST EN standartus |
Standartai ir kokybės sertifikatai
UAB „Žvyro karjerai“ gaminami produktai yra sertifikuoti pagal LST EN 12620; LST EN 13043; LST EN 13242; LST EN 13450 2+ sistemą. Trakų karjere gaminamas smėlio ir žvirgždo mišinys fr. 0/4 yra pelnęs titulą "Geriausias metų gaminys".
Ateities perspektyvos
Jeigu teisiniai apribojimai ir aplinkos apsaugos reikalavimai bus griežtinami be susitarimo su pramonės atstovais, dalis dolomito tiekimo gali būti užtikrinama importu, kas padidintų gamybos ir kelių tiesimo kainas. Tuo tarpu tęsiamos investicijos į linijas ir aplinkai draugiškas technologijas leidžia išlaikyti konkurencingumą ir mažinti gamybos poveikį aplinkai.
Didžiausia dalis Lietuvoje kasamos dolomito skaldos naudojama kaip skalda kelių tiesimui, tačiau dolomitas taip pat svarbus statybai, kalkių gamybai ir apdailos medžiagoms, todėl jo gavyba išlieka svarbi nacionalinei infrastruktūrai ir regioninei ekonomikai.