238 hektarai - tiek miško paaukota dolomito kasybai. Tai sudaro apie 1,3 procento visų rajono miškų. Politikai, priešinęsi tokiam tarybos sprendimui, dėsto emocinius, ekologinius ir ekonominius argumentus. Pirmiausia mažai miškingas rajonas praras dar daugiau gamtos plaučių. Antra, kasyba vyks vis arčiau Pakruojo dvaro - sprogdinimo darbai gali pakenkti unikaliam kultūros kompleksui.
Besipriešinantys politikai teigia, kad dolomitą bendrovė galėtų kasti kitoje vietoje - šiauriau Petrašiūnų. Bendrovės „Dolomitas“ generalinis direktorius Antanas Bartulis teigia, kad šiam žingsniui buvo ruoštąsi beveik trejus metus. „Mes įsisavinsime maždaug po aštuonis hektarus miško per metus - štai ir visa mūsų grėsmė miškui.“
Šalyje tiesiama ir remontuojama daugybė kelių. Skaldos paklausa didžiulė. Bendrovės vadovas taip pat patikino, kad atstumai nuo Pakruojo dvaro ar kitų gamtos ar kultūros objektų kelis kartus viršija leistinas normas: „Prie dvaro po poros dešimtmečių priartėsime per 1,5 kilometro.“
Kaltinimus trupinių barstymu visuomenei nuo uždirbamo pelno A.Bartulis taip pat atremia: „Jei skaičiuojame pelną, matykime viską. Visas mūsų pelnas yra viešai skelbiamas. Tai bene didžiausia Pakruojo bendrovė - joje dirba apie 150 žmonių.“
Skalda dabar yra paklausi prekė. Rusija šiai prekei netaiko embargo, todėl šiek tiek ir eksportuojame. Dalis dolomito keliauja į Latviją. Daugiausia mūsų produkcijos pasilieka mūsų šalies kelių pramonėje.
| Asmuo / pareiga | Teigimai / mintys |
|---|---|
| Endas Deinoravičius, vystymo direktorius | Ekskursija po karjerą; rekultyvacija; skulptūrų dirbtuvės karjere |
| Gediminas Skvernys, generalinis direktorius | LEAN diegimas, darbuotojų įsitraukimas, finansiniai rodikliai |
Šalia administracijos pastato dar likę sovietinių laikų pastatų. Jie kažkada bus sumalti ir supilti į kelių pylimus. Tokios stacionarios gamybos linijos jau seniai nebestatomos. Važiuojant karjero link sužavi ežerai, miškeliai. Visas šis grožis - gamtos ir žmogaus darbas. Kadaise, prieš penkis dešimtmečius, čia buvo pradėta kasti dolomitą. Kai gamyba nuslinko tolyn, šios vietos buvo rekultyvuotos. Ar taip bus su visu karjeru? E.Deinoravičius patvirtina tai. Dabar visas nukastas gruntas pilamas ten, iš kur jau nebus judinamas niekada. Jau yra planas, pagal kurį palengva kuriamas naujas kraštovaizdis. Rekultyvuotas karjeras neabejotinai bus gausiai lankomas poilsiautojų, nes čia bus daugybė švarių vandens telkinių ir jaukių miškelių.
Karjere vyksta dinamiški darbai: iš pradžių nupjaunamas miškas ir nukasama apie 8 metrai grunto. Tuomet sprogdintojų bendrovė „Detonas“ imasi darbo - susprogdina dolomito sluoksnį, kuris taip pat gali siekti 8 metrus. Galinga technika susemia dolomito luitus ir pakrauna į „Belaz“ savivarčius. Pakrovimui daugiausia naudojami elektriniai krautuvai - dyzelinių yra tik ten, kur nepavyksta prijungti elektros. IŠ karjero skaldos užsakovai jau išrūksta tiesiai per miškelį - į kelio Šiauliai-Pasvalys kryptimi. Anksčiau riedėdavo per Pakruojo miesto kraštą.
Karjere nuolat veikia vandens siurbliai. Jei ne jie, netrukus viskas paskęstų gruntiniuose vandenyse. Toks procesas „pavagia“ vandenį iš artimiausių šulinių. Šioje gyvenvietėje taip pat pastatyti ir seisminiai įrenginiai, kokie turėtų atsirasti ir prie Pakruojo dvaro. Pirmiausia sumokėta 3,5 mln. Lt už tai, koks šis miškas dar galėtų būti. Tai ketvirtos kategorijos miškas, kuris vis tiek būtų iškirstas. Savivaldybė skyrė miškininkams panašų plotą, kurį jie pasodins. „Iškirstas miškas, už kurį mes sumokėjome, mums neatiteks - jį panaudos valstybė. Taip pat mums neatiteks ir plotas, kurį mes panaudosime. Jis ir toliau lieka valstybės.“
Jo vadovaujama bendrovė kasa ir apdoroja dolomitinį akmenį, bet jau trečią vasarą iš eilės eksploatuojamame Petrašiūnų karjere įsikuria ir skulptorių dirbtuvės. Jose triūsiantys menininkai pora savaičių kuria skulptūras iš dolomito, o jų darbai visuomenei pristatomi Pakruojo šventės metu. „Norime žmonėms parodyti, kad dolomitas yra naudojamas ne tik keliams tiesti - menininkų rankose jis tampa puikia medžiaga skulptūroms kurti, o kartu ir Pakruojo kraštui puošti“, - sako M. Gudas.
Šiemetis skulptorių simpoziumas „Akmens dialogai“ dolomito karjeruose prasidės rugpjūčio 7 d. ir jau bus tarptautinis - kartu su Lietuvos menininkais darbuosis ir jų kolegos latviai. Dalyvių sąrašas: Arvydas Ališanka, Stasys Juraška, Jonas Gencevičius, Asta Vasiliauskaitė, Valius Remeika, Alina Petkune ir Dmitrijus Volkovas iš Daugpilio bei Rūta Patmalniece iš Rygos ir simpoziumo kuratorė Aušra Jasiukevičiūtė. Simpoziumo tema - „Pasakojimai apie Pakruojį“; planuojama kurti giliau įtraukti Pakruojo krašto unikalumą elementus.
Kadangi simpoziumas vyksta gamybinėje įmonės teritorijoje, pašalinių lankytojų įtraukti galima, tačiau lankymasis yra nuosekliai kontroliuojamas. Rugpjūčio 16 d. (14:00-18:00) ir rugpjūčio 17 d. (11:00-16:00) bus galima aplankyti karjeruose įrengtas skulptorių dirbtuvėse. Anksčiau vykusių simpoziumų metu lankytojai patyrė išskirtinius įspūdžius: menininkų kūriniai tampa akcentu Pakruojo kultūrai, o rekreaciniai maršrutai - „Akmentakiai Pakruojyje“ - žymi naują tradiciją.
Skulptūrą „Akmentakiai“ pirmojo simpoziumo metu sukūrė Algirdas Kuzma; bus įtrauktas į turistinį maršrutą, kuriuo keliaujant bus galima apžiūrėti sukurtas skulptūras. Žemėlapis su trumpais pristatymais palengvins pažintį su kūriniais. Per planuojamą Petrašiūnų karjero rekultivaciją nebus tik užbaigta kultūrinė tradicija - čia atsiras didžiausias dirbtinis ežeras su salomis, pasivaikščiojimo takais ir galimai apgyvendinimo nameliais. „Tai pagyvins mūsų lygumų kraštą“, - teigia šiemet 60-metį mininčios AB „Dolomitas“ generalinis direktorius M. Gudas.
AB „Dolomitas“ veikla skaičiuojama nuo 1964 m. Įmonė eksploatuoja telkinį „Petrašiūnai-2“, dirba apie 180 darbuotojų, veikia penkios technologinės linijos. 2015 metais pradėjo veikti naujoji, didžiausia Rytų Europoje skaldos linija. Daugumą produkcijos realizuoja per 250 km zoną - Lietuva, Latvija, Kaliningrado sritis ir kt. Diegiant LEAN, įvyko dramatiškas produkcijos didėjimas ir efektyvumo kilimas. LEAN pradėta diegti kovo mėnesį - komandos sprendžia galvosūkius nuo karjero iki buhalterijos, nuo tiekimo iki pardavimų.
LEAN platesnė įtaka: kultūra, vadovavimas ir finansai
Mindaugas Gudas: LEAN įžengė į visus procesus, pradėjome nuo karjero iki buhalterijos. Komandos dirba skirtingose srityse, todėl sprendimai įvairūs, bet lyderių įsitraukimas ir bendras tikslų siekimas kuria naują organizaciją.
Rytis Burkauskas: pradžioje pasipriešinimas, tačiau laikui bėgant atsiranda aiškus planas, standarti ir laiko matavimai. Pavyzdys - technikos remontas: buvo įprasta, kad vairuotojai patys remontuoja mašinas; dabar remonto darbai atskirti - vairuotojai vairuoja, o techniniai darbai atliekami servisuose. Po reformų darbo našumas krito pradiniu laikotarpiu, tačiau vėliau pagerėjo, o atmosfera pasikeitė į teigiamą.
Gediminas Skvernys: vadovavimas reikalauja dalyvavimo padaliniuose, daugiau klausymosi darbuotojams, gerinimo, motyvacijos sistemos įdiegimo. LEAN įsipynė į įmonės kultūrą - svarbus žingsnis link skaidrumo ir komandinio darbo.
Petrašiūnai-2 skyriuje pamainos našumas padidėjo apie 27 procentais, o neplaninių gedimų skaičius sumažėjo iki beveik pusės. Technologinių linijų našumas išaugo 19,3 procento. Tai pasiekta be įrangos keitimo, tik gerinant srautus, paskirstymą ir probleminių sričių identifikavimą.
Rytis Burkauskas: darbuotojai aktyviai įsitraukia į tobulinimo procesus - standartai kuriami kartu su visais, nuolat ieškoma naujų įpročių ir praktinių sprendimų. Padedama matomų rezultatų - skaidrumas skatina pacientiškai siekti geresnių rezultatų.
Mindaugas Gudas: LEAN - dalis įmonės strategijos ir kultūros. Joje svarbu žmogaus pagarba - be jos nieko iš to nebus. Įmonė planuoja ateitį perprasti sunkmečiu ir įsitvirtinti su LEAN kaip pagrindine praktika.
Laikui bėgant matyti nemažai finansinių pokyčių: įranga ir srautų optimizavimas leidžia efektyviau dirbti, o kai kurie rodikliai rodo augimą per 15-27 procentus priklausomai nuo srities. Bendrovė nuolat tyrinėja kaštus ir našumą, siekdama didesnės pridėtinės vertės darbuotojams ir klientams.
Skulptorių simpoziumas Petrašiūnuose - šiuolaikinė kultūrinė tradicija, kuri atvedė į Pakruojo kraštą tarptautinį dėmesį. Simpoziumo programos rengimas ir įtraukimas į turistinius maršrutus atskleidžia, kaip gamybinė įmonė gali tapti kultūros puoselėtoja, skatinanti kūrybiškumą ir bendruomenės susitelkimą.
DUOMENYS IR PERSPEKTYVOS
„Dolomitas“ - įmonė, veiklą pradėjusi 1964 m., dabar valdo Petrašiūnų karjerą ir investuoja į rekultyvaciją bei kultūrinę infrastruktūrą. Grįstas siekis - perkelti karjerą į tvaresnį kraštovaizdį, įtraukiant žiūrovus į skulptorių dirbtuves ir kurti naujus turistinius maršrutus. Planuose - platus dirbtinio ežero su salomis, kurortiniai nameliai ir daugiau rekreacinių zonų.
tags: #dolomito #direktorius #petrasiunu #kaimas #butkus