Dolomitas Petrašiūnai: geologija, gavyba ir inovatyvios ekoinovacijos

Nr. 3 PRIORITETAS. Projektą „Dolomito skaldos gamybos procesų optimizavimas diegiant technologines ekoinovacijas“ pristato akcinė bendrovė "Dolomitas". Tai viena didžiausių dolomito skaldos ir jų produktų gamintojų Lietuvoje, veikianti daugiau nei dvidešimt metų. Įmonė sėkmingai eksploatuoja Pakruojo rajone esančius Petrašiūnai II ir Petrašiūnai III dolomito telkinius. Įmonė, siekdama padidinti gamybinius pajėgumus bei darbo našumą, prisidėti prie šiandieninių aplinkosauginių problemų sprendimo siekia modernizuoti gamybos technologinę bazę. Numatoma įsigyti naują technologinę įrangą. Šios investicijos leis efektyviai naudoti žaliavas, mažiau sunaudoti vandens ir elektros energijos, o tuo pačiu leis prisidėti prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir gamtos išteklių racionalaus panaudojimo.

Dolomito gavyba Lietuvoje: kontekstas ir geologija

Lietuvoje dolomitas yra vienas iš svarbiausių šalies naudingųjų iškasenų eksploatuojamų sektorių, skirtas karbonatinės uolienos gavybai ir perdirbimui. Dolomitas išgaunamas tik atviruose karjeruose šiaurinėje šalies dalyje. Dolomito atodangos Lietuvos šiaurėje yra ties Nemunėliu, Apaščia, Švėte, Mūša, Kruoja, Tatula, Lėveniu. Šiaurės Lietuvoje dolomitas slūgso po kvartero nuogulomis. Dolomitas kasamas Skaistgirio, Petrašiūnų, Klovainių telkiniuose. Didžioji dalis dolomito skaldos Lietuvoje naudojama kelių tiesimui, blokams - statyboje, kalkėms ir apdailos medžiagoms gaminti.

Nors dolomitas Lietuvoje aptinkamas keliuose geologiniuose sluoksniuose (silūro, devo ir permo nuogulose), praktinę ir ekonominę reikšmę turi tik šiaurinėje dalyje arčiausiai žemės paviršiaus slūgsantis viršutinio devo periodas: Pliavinių, Įstro, Stipinų, Kruojos ir Žagarės svitų dolomitas. Dolomito kilmė dvejopa: dalis susidarė lagūnose, iškritus dolomito kristalams iš persotintų tirpalų (egzogeninis dolomitas), kita dalis susidarė iš klinties dolomitizacijos būdu, kai dalį kalcio pakeitė magnis.

Istorija ir pramoninė plėtra

Pramoninė dolomito gavyba Lietuvoje prasidėjo XX a. šeštajame dešimtmetyje. 1959 m. pradėtas kurti kelių statybinių medžiagų įmonių susivienijimas „Granitas“. Pirmoji dolomito skaldos technologinė linija Klovainiuose buvo pastatyta 1959 m., o tai laikoma dabartinės AB „Klovainių skalda" veiklos pradžia. Per pirmuosius dešimtmečius „Granito“ įmonėje dirbo virš 3000 darbuotojų, o per metus buvo pagaminama virš 10 mln. tonų nerūdinių medžiagų, tarp jų virš 6 mln.

Visi išžvalgyti dolomito telkiniai ir perspektyvūs plotai yra Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Biržų ir Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijose. Detaliai išžvalgyti dolomito ištekliai 2015 m. pabaigoje sudarė 125 mln. m³, o prognoziniai ištekliai - 295651 tūkst. m³. 2022 m. Skaistgirio telkinys - eksploatuojamas UAB „Skaistgirio skalda“. Dolomitas Lietuvoje išgaunamas tik atviruose karjeruose. AB „Dolomitas“ turi penkias technologines linijas, iš kurių naujausią ir didžiausią Rytų Europoje - penktąją liniją - pradėjo eksploatuoti 2015 m.

Šiuolaikinė gamyba ir investicijos

AB „Dolomitas“ pajėgumai siekia iki 3 mln. tonų per metus, o bendrovė veiklą vykdo Skaistgirio dolomito karjere. 2015 m. AB „Dolomitas“ investavo apie 5 mln. eurų į naują skaldos gamybos liniją, kuri tapo didžiausia Rytų Europoje. Papildomai dar 1 mln. eurų investuoja „Milsa“ įmonių grupė, o kasmetinių investicijų bendra suma viršija 3 mln. eurų. 2019 m. pradėjo vykdyti ES investicinį projektą AB „Klovainių skalda“ - jo vertė viršijo 700 tūkst. eurų. 2014 m. AB „Dolomitas“ išplėtė Petrašiūnų karjerą dar keliais šimtais hektarų, iš kurių 238 hektarus sudarė valstybinis miškas (apie 1,3 % visų rajono miškų). Už tai bendrovė sumokėjo apie 1 mln. eurų į rajono biudžetą.

Šiuolaikinėje pramonėje didžiausios įmonės gali pagaminti iki 3-4 mln. tonų per metus. Įmonės akcentuoja siekį mažinti gamtinių išteklių sąnaudas, racionaliai naudoti vandenį ir elektros energiją, o kartu diegti ekoinovacijas, kurios mažina neigiamą poveikį aplinkai ir didina proceso efektyvumą.

Geologinė ištekliai ir ateities perspektyvos

Lietuvoje iškastas dolomitas yra svarbus tiek kelių renovacijos, tiek statybinių medžiagų sektoriui. Kurdami inovacijas, „Dolomitas“ siekia didinti gavybos efektyvumą, modernizuoti technologinę bazę ir plėsti jų telkinių išnaudojimą be didelio poveikio aplinkai. Detalių išteklių balansas ir prognozės, susijusios su Skaistgirio bei Petrašiūnų telkiniais, rodo, kad Lietuvos dolomito paklausa ir eksploatavimo pajėgumai toliau augs, įvertinant regioninį augimą ir infrastruktūros projektus.

Technologinės inovacijos ir ekonominiai aspektai

• Investicijos į naują įrangą mažina vandens ir energijos sąnaudas.
• Gamybos efektyvumo didinimas - didžiausios Rytų Europoje linijos eksploatacija nuo 2015 metų.
• Telkinių plėtra ir moksliniai tyrimai užtikrina ilgalaikę išteklių tvarumą.
• ES finansavimo projektai palaiko modernizaciją ir inovacijas pramonėje.

Pramoninės veiklos įvertinimas ir ekonominė reikšmė

Didžiausios įmonės per metus gali pagaminti iki 3-4 mln. tonų dolomito skaldos. Lietuvoje išgaunamas tik atviruose karjeruose, o šiaurinėje dalyje esantys telkiniai suteikia pagrindą ilgametei gamybai. Bendrovės, tokios kaip AB „Dolomitas“, Skaistgirio skalda ir Klovainių skalda, kuria bendrą operatorių paveikslą, kuriame telkinių išmanymas ir modernių technologijų derinimas užtikrina stabilų augimą.

Geologija, kilmė ir tikslai

Dolomito kilmė yra dvipusi: vieną dalį sudaro dolomito kristalų susidarymas lagūnose, o kitą dalį - klinties dolomitizacijos būdu, kai kalcio vietoje įsivyrauja magnis. Geologiniu požiūriu svarbu pažymėti, kad Lietuvoje dolomitas aptinkamas skirtingose nuogulose, tačiau praktinę reikšmę turi tik šiaurinėje dalyje, kurioje iškyla viršutinės stūmėjimo nuožulės sluoksniai.

tags: #dolomitas #petrasiunai #kalantos