Dispersiniai plytelių klijai: kas tai, naudojimas ir savybės

Pirmasis žingsnis renkantis plytelių klijus yra atsižvelgti į plytelių tipą ir paviršių, ant kurio jos bus klijuojamos. Keraminės plytelės - dažniausiai naudojamos sienų ir grindų apdailai. Cementiniai klijai - populiariausi klijai, kurie dažniausiai naudojami plytelėms klijuoti ant grindų ir sienų. Cementiniai klijai puikiai tinka tiek vidaus, tiek išorės darbams, tačiau jų naudojimas priklauso nuo mišinio proporcijų ir priedų. Dispersiniai klijai - paruošti naudoti klijai, kurie puikiai tinka klijuoti plyteles ant sienų ir lygių paviršių. Jie yra lankstūs ir puikiai tinka mažo formato plytelėms.

Kitas svarbus veiksnys - ar plytelės bus klijuojamos patalpų viduje, ar lauke. Vidaus darbams dažniausiai naudojami dispersiniai arba cementiniai klijai, o lauko sąlygoms būtina rinktis klijus, atsparius temperatūros pokyčiams, drėgmei ir šalčiui. Svarbu atsižvelgti į sąlygas, kuriomis bus atliekamas darbas: drėgnos, karštos ar šaltos aplinkos reikalauja skirtingų plytelių klijų savybių. Vonios kambaryje ar virtuvėje, kur drėgmės lygis yra aukštas, būtina naudoti vandeniui atsparius klijus, tokius kaip epoksidiniai arba poliuretano klijai. Pasirinkus plytelių klijus, verta atsižvelgti į džiūvimo laiką ir elastingumą.

infografika: plytelių klijų tipai ir jų paskirtis

Klijų tipai ir jų taikymas

Yra trys pagrindiniai klijų tipai: C raidės klijai - cementiniai klijai, dažnai naudojami voniose; D raidės klijai - dispersiniai klijai, paruošti naudoti; R raidės klijai - reaktyviųjų dervų klijai, skirti reiklioms paviršiams. Be to, klijai skirstomi į klases: 1 - įprasti, 2 - su patobulintomis sujungimo savybėmis, F - greito sujungimo, T - su sumažintu plitimu, E - ilgesnio atvėrimo laikas, S1 - deformuojami. Taigi pasirinkimas priklauso nuo plytelių dydžio, įgeriamumo, vietos ir pagrindo sąlygų.

Plonasluoksnių klijų sluoksnių storis gali būti 2-5 mm, vidutinio sluoksnio - iki apie 20 mm, o storasluoksnius (daugiau nei 2 cm) kartais tenka naudoti sudėtingesnėms paviršiams. Pavyzdžiui, didelio formato plytelėms (daugiau nei 60 cm pusiaujuose matmenyse) rekomenduojami elastingesni klijai su atitinkamu klasių žymėjimu (pvz., C2TE S1).

grafikas: klijų klasifikavimas EN 12004

Kokie klijai tinka dideliems formatais ir skirtingoms patalpoms

Dideli formatai, pvz., 120 x 60 cm, reikalauja ypatingo klijų elastingumo ir storio. Pasirinkite C2TE ar C2TES1/T2S1 klasės preparatus, kurie tinka tiek grindims, tiek sienoms. Įsivaizduokite situaciją: montuojamos didelės plytelės ant lygaus paviršiaus, o glaisto tarpai turi būti tinkamai užpildyti, kad nevirstų siūlių problemų. Didelio formato plytelių klijai turi didelį elastingumą ir sluoksnio storis gali būti nuo 5 iki 10 mm, bet priklauso nuo pamatų kokybės.

Vonios kambariams ir drėgname lavinantiems plotams dažnai rekomenduojami greito sujungimo arba pailginto atvėrimo klijai, ypač jei reikia greito darbinio intervalo. Didelius reikalavimus kelia terasos, balkonų, fasadų ar baseinų plytelių klijavimas: būtini very elastic klijai (pvz., K4 kategorijos) ir atsparumas šalčiui bei drėgmei. Baltas klijai dažnai rekomenduojami natūraliems akmeniui ar stiklo mozaikai.

infografika: didelių formatų plytelių klojimo ypatumai

Kokius klijus rinktis pagal plytelių tipą

Keraminėms plytelėms dažnai tinka C1TE ar C2TE klijai (elastingumas priklauso nuo poreikių). Natūralus akmuo reikalauja balto ar labai elastingo gelinio klijų mišinio. Stiklo mozaikai rekomenduojami balti klijai, kad nekistų spalva. Klinkerio plytelių klijavimui naudokite specialius klijus su vulkaniniu tiufu, kuris sumažina kalkių išsiskyrimą iš klijų. Jei plytelės bus klijuojamos lauke ir patirs didelį aplinkos poveikį, pasirenkite ypač elastingus (ir brangius) klijus su dideliu atsparumu šaltims ir vandeniui.

infografika: skirtingų plytelių tipams tinkami klijai

Klijų sukibimo, džiūvimo laikų ir atsparumo tyrimai

Geros kokybės klijai turi užtikrinti gerą sukibimą su pagrindu, niekur nesugrįsti ir nesukyti per pasikeitimus. Klijų stiprumas po 3-28 parų turėtų būti ne mažesnis kaip 0,3-0,5 N/mm2, o po daugelio šaldymo ar šildymo ciklų - apie 0,5 N/mm2. Klijų išplitimas ir standėjimo laikas turi būti įvertinti pagal klijų klasę ir naudojimo sąlygas. Reikia nepamiršti, kad pasenusių plytelių klijai praranda sukibimo jėgą, todėl svarbu naudoti tinkamą galiojimo laiką.

grafikas: klijų savybės ir jų įtaka kokybei

Rengiant paviršius ir paruošą klijavimui

Prieš klijuodami plyteles įsitikinkite, kad paviršiai yra tvirti, sausi, nesudžiūvę ir be muilo ar riebalų dėmių. Jei paviršius turi vandeniui atsparių dažų, juos reikia pašalinti arba paviršius turi būti gerai nuvalytas. Jei paviršius yra drėgnas arba turi hidroizoliaciją, pasirūpinkite, kad pagrindas būtų tinkamai paruoštas ir klijai priglustų. Be to, naudojant dideles plyteles ar šildomas grindis - naudokite elastingus klijus.

Ant sienų plytelių klijavimą atlikite etapais: pradėkite nuo centro arba nuo apačios priklausomai nuo situacijos; išlygą laikykite per lygią centrą, naudodami lygiagrečią virvę ir centriškai išdėstykite pirmąją eilę. Taip užtikrinsite, kad siūlės būtų lygiai išdėstytos ir plytelės neslįs.

schemos: plytelių klojimo procesas įvairiais metodais

Glaisto tarpai ir siūlių užpildas

Palyginti su plytelių klijais, siūlių užpildai turi būti atitinkamai parinkti pagal drėgmės lygį ir aplinkos sąlygas. Drėgnuose patalpose, ypatingai su šildomomis grindimis, rekomenduojama naudoti elastingus glaistus Flexfuge Universal arba Flexfuge Bodenspezial. Tokie glaistai užtikrina atsparumą vandeniui, atsparumą pelėsiui ir ilgesnį tarnavimo laiką. Siūlių plotis priklauso nuo plytelių dydžio ir norimo dizaino; didelės plytelės dažnai klijuojamos su 3-4 mm ar didesniais tarpeliais.

Siūlių glaistymo metu svarbu įsitikinti, kad tarpai būtų išvalyti nuo klijų, o glaistas nenuplautų pigmento. Po glaisto džiūvimo siūlės turi būti išlygintos ir valomos, o reikiamą valiklį pasirinkti pagal plytelių paviršiaus tipą (glazuotas, nelygus reljefas ir pan.).

Plytelių klijavimo klaidos | #5 - Netinkamai parenkamas klijų sluoksnis

Praktiniai patarimai ir dažniausiai pasitaikančios klaidos

Drėgnose patalpose nepašalinus hidroizoliacijos arba naudojant netinkamus klijus, plytelių sukibimas su pagrindu gali būti silpnas. Dažnos klaidos: per skystas ar per kietas klijai, netinkamas dantų dydis glaistyklėje, netinkamas siūlių pločio pasirinkimas. Todėl labai svarbu laikytis gamintojo nurodymų ir naudoti rekomenduojamus klijus konkrečiai plytelių rūšiai bei pagrindui.

Taip pat būtina apskaičiuoti medžiagų poreikį prieš pradedant darbus: plytelių skaičių sienai ir grindims, glaisto gamybos kiekį, grunto ir valiklių poreikį. Atskirai svarbu įvertinti džiūvimo laiką ir džiūvimo sąlygas, kad darbas būtų efektyvus ir kokybiškas.

Prieš pradėdami dėti plyteles: trumpas apžvalga

  • Įvertinkite paviršiaus tipą, drėgnumą, temperatūrą ir apkrovą vietoje, kur klijai bus naudojami.
  • Pasirinkite klijus pagal plytelių tipą, dydį ir pagrindą (viduje ar lauke).
  • Apskaičiuokite klijų ir glaisto poreikį, pasirūpinkite hidroizoliacija, jei reikia.
  • Laikykitės EN 12004 standarto reikalavimų ir naudokite tinkamą klasę.

tags: #dispersiniai #plyteliu #klijai