Dažų pramonė apima daugelį žmogaus veiklos sričių, tačiau kalbant apie būsto įrengimą ar remontą, galima išskirti kelias dažų rūšis ir jų skirtumus. Dažnai šias savybes apibrėžia cheminė jų sudėtis, bazinis pagrindas ir skiediklis. Vandeniu skiedžiami dažai dominuoja namų interjere ir eksterjere dėl saugumo, plačios spalvų paletės ir lengvo dengimo.
Dispersiniai dažai: ar tai tinka medienai?
Dispersiniai dažai yra pagaminti vandens pagrindu, naudojant sintetinį rišiklį. Jie tinka faktiškai kiekvienam pagrindui ir gerai sukimba su įvairiomis medžiagomis. Jie yra ekologiški, nekenkia nei aplinkai, nei žmogaus sveikatai, ir lengvai dengiasi. Lateksiniai dažai dažnai priskiriami dispersiniams dažams dėl gerų savybių, todėl jų išskirtinumas dažnai praleidžiamas tiksliai įvardinant.
Dispersiniai dažai puikiai tinka patalpoms, kuriose vyksta didelė apkrova - ugdymo įstaigos, biurai, valgomojo zonos ir pan. Jie lengvai prižiūrimi: lengva plaunama naudojant buitines priemones. Formulė susideda iš keturių pagrindinių komponentų: rišiklio, tirpiklio/skiediklio, užpildų ir priedų. Rišikliai užtikrina dengiamąjį sukibimą, plaujumą ir blizgesį, tirpikliai tirpdo rišiklį bei suteikia dengiamąją galią ir tonavimą.
Kokių tipų dispersiniai dažai egzistuoja?
- Vandens pagrindu pagaminti dispersiniai dažai medienai (dailylentėms, rąstams, tvoroms, stogams, balkonų turėklams, pergolėms).
- Šie dažai gali būti naudojami tiek išorėje, tiek vidaus paviršiams; jie suteikia lengvą blizgesį ar šilko matų apdailą priklausomai nuo pasirinkto bango blizgesio laipsnio.
- Besiribojantiems paviršiams dažai gali būti tonuojami pagal spalvos paletes; dažnai siūlomos bazės bei tonavimo galimybės yra išdėstytos ant pakuotės.
Dažų plėvelė: kaip ji atrodo mikroskopu?
Matinių dažų paviršiai mikroskope atrodo nelygūs, šiurkštūs, todėl šviesa sklaidosi skirtingai ir atrodo, kad jų blizgesys mažesnis. Tokie paviršiai linkę kaupti nešvarumus, todėl valymas reikalauja šiek tiek daugiau pastangų. Norint sumažinti valymo poreikį, rinkitės aukštesnio blizgumo dažus, kurie yra mažiau teplūs ir plius lengviau valomi. Taip pat svarbu užtikrinti, kad paviršius būtų sausus prieš dažymą ir laikytųsi rekomenduojamų temperatūros bei drėgmės sąlygų.
Dažų skiedikliai ir jų įtaka sveikatai
Skiediklis atlieka dažų nešėjo vaidmenį: užtikrina sklandų dengimą, įsiskverbimą ir tonavimą. Dažų plėvelė džiūsta su skiediklio išgaravimu. Nors dauguma dispersinių dažų yra vandens pagrindu, kai kurie organiniai skiedikliai gali reikšti stiprų kvapą ir didesnį kvėpavimo takų dirginimą. Todėl, jei įmanoma, rinkitės dažus, skiedžiamus vandeniu, ir visada gerai vėdinkite patalpas.
Praktiniai patarimai: paruošimo, dengimo ir priežiūros procesai
- Paruošimas: užtikrinkite, kad medienos paviršius būtų švarus, džiuginamas ir sausas. Pašalinkite senas dangas, kietas plėves ar pažeistas vietas, užkaitusias sakų dėmes. Jei reikia, pradėkite šlifuoti pagal pluoštą, nuvalykite dulkes ir palikite paviršių visiškai sausą.
- Gruntavimas: naujoms ar nepadengtoms medienos plokštėms galima naudoti gruntą ar impregnantą, kuris gerina sukibimą ir apsaugo nuo grybelių/įtrūkimų. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama naudoti izoliacinį gruntą ar vieną sluoksnį grunto ir vėliau du kartus dažus pilno dengiamumo dažų.
- Tinkama danga: pasirinkite dispersinius dažus vandens pagrindu arba su teigiamomis savybėmis, kurios atitinka jūsų paviršiaus pobūdį (vidaus/ lauko, intensyvus naudojimas). Jei planuojate naudoti lauko dangai, rinkitės atsparius blukimui ir šalčiui dažus, kurie palaiko medienos struktūrą ir turi ilgaamžiškumo charakteristikas.
- Dangos sluoksnių skaičius: dažnai rekomenduojama du kartus padengti paviršių arba priklausomai nuo pagrindo ir dangos savybių atlikti vieną storą sluoksnį. Sluoksnių skaičius priklauso nuo norimos spalvos intensyvumo ir paviršiaus išlaikymo.
- Valymas po darbo: naudokite skiediklį, su kuriuo dirbo dažų gamintojas, arba plaunant vandeniu (jei tai leidžiama). Taip pat svarbu užtikrinti, kad patalpos būtų gerai išvėdintos, ypač jei naudojami organiniai skiedikliai.
Dažų pasirinkimo pavyzdžiai iš praktikos
„Spalvų saloje“ rasite alkidinių dažų vandens pagrindu analogus. Dykromis esantys paviršiai dažnai reikalauja skirtingų priemonių, todėl galite rinktis mattą arba šilko matinius dispersinius dažus, priklausomai nuo norimo efekto kaip šilko matinis arba matinis.
Dažų pramonės praktiniai aspektai: blizgumas ir plėvelės savybės
Dažų blizgumas dažo pakuotėje nurodomas skaičiumi nuo 1 (giliai matinis) iki 90 (blizgus). Mažiau apkrautiems paviršiams, pavyzdžiui, miegamojo sienoms ir luboms, galima rinktis 1-15 blizgesio dažų. Intensyviai naudojamiems paviršiams rekomenduojami 15-60 ar daugiau priklausomai nuo norimo blizgesio lygio. Matinis paviršius dažnai užlaiko nešvarumus labiau nei pusiau blizgūs ar blizgūs paviršiai, todėl priklausomai nuo vietos (turiniam, šeimos narių skaičius, naminiai gyvūnai) gali būti naudinga pasirinkti atitinkamą blizgesio lygį.
Priežiūros ir valymo sprendimai
Aukštesnio blizgesio dažai dažnai išlaiko paviršiaus lengviau valomą ir mažiau tepaisių. Tačiau keli mažesnio blizgesio tipai gali būti patvaresni šlapio valymo metu, todėl renkantis reikia įvertinti namų aplinką: ar namuose gyvena augintiniai, mažyliai, ar yra siauri koridoriai ar laiptinės. Atsižvelgti į paviršiaus išvaizdą ir valymo dažnį yra svarbu norint išlaikyti paviršiaus kokybę per laiką.
Praktiniai pavyzdžiai iš komentarų ir patarimų
Dertinamos situacijos: norint perdažyti sodo namelį, patariama pradėti nuo plovimo aukšto spaudimo vandeniu ir testinio dažymo, kad įsitikintumėte sukibimu. Jei mediena labai pasikeitė savo spalva, gali tekti naudoti gruntas arba pilno dengiamumo dažus. Tarpiniais sprendimais dažnai siūloma naudoti impregnantus (pvz., Remmers HK Lasur 3in1) ir kelis sluoksnius dažų (pvz., Impra D300 arba sintetiniai impregnantai su gruntu), priklausomai nuo vietos, kurioje išsidėstė dažų likučiai, o taip pat ar norima pabrėžti medienos struktūrą ar ją užmaskuoti.
Rinkos įvairovė ir kai kurios rekomendacijos
Dažų gaminiai siūlo platų spalvų pasirinkimą: nuo baltų, tonuotų iki intensyvių spalvų. Pavyzdžiui, dviejų komponentų dažai (dviejų komponentų danga) suteikia aukštą kietumą ir atsparumą trinčiai/temperatūrai, tačiau jų spalvų pasirinkimas gali būti ribotas. Taip pat yra galimybė naudoti vandens pagrindu skirtas alyvas/impregnantus, kurie palieka medienos struktūrą matomą ir užtikrina ilgesnį gyvenimo trukmę, kai tik tai įmanoma.

Audrius Bružas sugriauną mitą apie matinių dažų silpną atsparumą plovimui.
Norint pasirinkti tinkamus dažus išoriniams ar vidiniams darbams, svarbu įvertinti medienos rūšį, drėgmę ir vartojimo intensyvumą. Pavyzdžiui, lauko terasoms norėtųsi ilgaamžių sprendimų, kurie išlaikytų natūralų raštą ir atlaikytų atmosferos poveikį. Dėl to kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama alyvihrauti arba naudoti skaidrius aliejus, siekiant išsaugoti natūralų medienos raštą, o kartais - paryškinti spalvas su tonuotais dispersiniais dažais.
Glausta praktika vartotojams: ką daryti, kai kyla klausimai?
- Pradėti nuo patikimo šaltinio - pasirinkti patikimus dispersinių dažų gamintojus ir produktus, kurie atitinka jūsų pagrindą (išorėje ar viduje) ir laikosi sanitarinių normų.
- Prieš dažant naują fasadą ar įrengimą, įsitikinti, kad pagrindas sausas ir pilnai išdžiuvęs, o drėgmės lygis neviršija rekomenduojamų ribų.
- Atsižvelgti į klimato sąlygas: pavasarį ar rudenį dažyti yra palankiau, o vasarą reikėtų vengti dažyti esant aukštoms temperatūroms ir tiesioginei saulės spindulių įtakai.
- Jeigu paviršius gana senas ar pažeistas, gali būti būtina papildomai nušlifuoti ir uždėti gruntą, kad sukibimas būtų patikimas.
tags: #dispersiniai #dazai #medienai