Difuzinės plėvelės montavimas vertikaliai: praktiniai patarimai ir sėkmingo darbo receptas

Rinkdamiesi difuzinę plėvelę mes atsigręžėme į patikimą Tyvek gamintoją ir jo produktą Tyvek® Pro + Tape - dviejų sluoksnių kvėpuojančią difuzinę membraną su lipnia juosta. Kodėl pasirinkome ją? Štai ką išsiaiškinome ir į ką patys atsižvegėme renkantis plėvelę: membranos sluoksnis, vandens stulpo aukštis ir garų pralaidumas. Svarbiausias matmuo čia - membranos sluoksnio storis, kuris speficikacijose žymimas mikronais (μm). Dažnai prie difuzinių plėvelių nurodomas ir membranos storis, vadinamas gramatūra (g/m2), tačiau jo nereikėtų maišyti su membranos funkcinio sluoksnio storiu. Gramatūra yra svarbi montavimo momentu, kad plėvelės nepažeistume. Dar vienas svarbus parametras - vandens stulpo aukštis, mmH2O; stogui rekomenduojamas ne mažesnis nei 1000 mmH2O. Garų pralaidumas turi būti kuo didesnis, dažnai nurodomas ne mažesnis nei apie 1300 g/m2/24h.

Išbandėme Tyvek plėvelę stogams: Soft, Solid ir Pro. Mes pasirinkome Tyvek Pro + Tape, kuri naudojama apšiltintų šlaitinių stogų vandens ir vėjo izoliacijai. Membranos storis - 175 μm, garų pralaidumas - 3000 g/m2/24h, vandens stulpo aukštis - daugiau nei 1930 mmH2O, be to, ji jau turi lipnią juostą. Plėvelę montavome trise per dvi dienas, pradėję nuo pirmosios juostos įrengimo, kampų pritvirtinimo kabiašaudžiais ir kelių papildomų pritvirtinimų. Pirmąją juostą palikome 20 cm laisvą, ji vėliau eis į lietvamzdį. Taip pat pasitelkę makaronus ir vyniojamąjį įrankį pasistatėme dar vieną plėvelės juostą iki stogo viršaus, o viršuje abi plėveles perdengėme vieną su kita.

Tyvek Pro+Tape išsami techninė charakteristika: storis 175 μm, garų pralaidumas 3000 g/m2/24h, vandens stulpo aukštis >1930 mmH2O, lipni juosta

Kokie pagrindiniai difuzinės plėvelės parametrai ir kaip jie veikia

Membranos sluoksnio storis (FSS): pagrindinis plėvelės efektyvumo rodiklis; kuo didesnis funkcinio sluoksnio storis, tuo geriau plėvelė praleidžia vandens garus ir dažnai atspari aplinkos poveikiams. Gramatūra (g/m2) dažnai rodo bendrą plėvelės svorį, tačiau svarbiausia - funkcinio sluoksnio storis.

Vandens stulpo aukštis (mmH2O): rodo, kokį vandens slėgį plėvelė gali atlaikyti nepratekėdama. Stogui rekomenduojamas ne mažesnis nei 1000 mmH2O. Didesnis stulpo slėgis ilgiau išlaiko vandenį ant plėvelės be pratekėjimo.

Garų laidumas (g/m2/24h) ir Sd koeficientas: nurodo, kiek vandens garų plėvelė gali praleisti. Optimumas - kuo didesnis garų laidumas; Sd koeficientas paprastai svyruoja nuo 0,02 m iki 0,3 m, regionaliai įtakoja ventiliacijos poreikį ir konstrukcijos „kvėpavimą“.

UV stabilumas: atsparumas UV spinduliams ir laikotarpis, per kurį plėvelė gali išbūti tiesioginiuose spinduliuose. Dažnai UV atsparumas būna 3-6 mėnesiai, tačiau rekomenduojama plėvelę laikyti uždarytą kai įmanoma ilgiau montavimo metu.

Atsparumas temperatūrai: dauguma plėvelių atlaiko -40 °C iki +100 °C; svarbu, kad montavimo vietose, ypač po metalinėmis dangomis, plėvelė neišsyktų dėl temperatūros šuolių.

Atsparumas plyšimui: svarbus montavimo metu, kad plėvelė nesusižeistų darbų metu.

Garantinis laikotarpis: ilgalaikė garantija rodo gamintojo pasitikėjimą produktu ir jo ilgaamžiškumą.

Montavimo pagrindai

Difuzinės plėvelės montavimas yra vienodai svarbus kaip ir pačios plėvelės parinkimas. Plėvelė tvirtinama ant gegnių, montuojama iš apačios į viršų, lygiagrečiai nuosvyrai arba statmenai gegnėms, priklausomai nuo stogo konstrukcijos. Juostos turi persidengti mažiausiai 15 cm, o siūlės sandarinamos lipniomis juostomis. Plėvelė neturi būti pernelyg įtempta ar per daug laisva; vėdinimo tarpai tarp plėvelės ir stogo dangos yra būtini.

Stogo montavimas priklauso nuo stogo konstrukcijos ir dangos. Iš esmės šiuolaikinėse statybose stogo plėvelę patogiausia kloti lygiagrečiai nuosvyrai, kai stogo danga dengta čerpėmis ar kita apkalos danga. Jei būtina, plėvelė gali būti klota išilgai gegnių arba statmenai nuosvyrai, tačiau tai reikalauja aukštesnių tikslumo ir dengimo planavimo.

Prielatakiuose (priešais gegnes) būtina nuosekli difuzinės plėvelės klojimo tvarka: pirmiausia paklojama vienos juostos plėvelė, vėliau - kito šlaito juostų klojimas su plačiomis užlaidomis. Latako srityje svarbu užtikrinti, kad vanduo nukreiptųsi tinkama linkme, o plėvelės siūlės būtų sandarios. Kaminai, stoglangiai ir liukai sandarinami pagal specialias taisykles; dažnai reikalingos dvipusės lipnios juostos diegimas, kampuose - papildomos sandarinimo priemonės.

Stogo plėvelių montavimo schema: lygiagrečiai nuosvyrai, prielatakiai, langai/šachtos ir latakai

Difuzinės plėvelės kryptys ir sąveika su latakais

Yra du pagrindiniai plėvelės nuvedimo būdai: iki latako arba po lataku. Pirmasis metodas reikalauja kruopštumo ir gali sukelti problemų dėl sniego/ledo kaupimosi nuosvyroje; antrasis metodas - kondensatas krinta po lataku ir didesnės tikimybės nekliudo imitacijai ar pratekėjimams. Abu sprendimai reikalauja lipnios juostos tvirtinimo plėvelės sąsajose su skarda, kad būtų išvengta plyšių ir pernelyg didelio ištempimo.

Latako aplinkoje svarbu užtikrinti teisingą vėdinimą ir sandarumą. Plėvelės tokiose vietose turi būti montuojamos su užlaidomis ir dvipusė lipnia juosta, o prie kampinių zonoje naudojamos papildomos juostos užleisdami 10-15 cm pločio užleidimą. Didelis dėmesys skiriamas nuosvyrų vietoms, kur gali kauptis kondensatas ir vanduo, todėl parenkami specialūs klojimo metodai - keli sluoksniai, prielatakių zona su akcentu į ventiliaciją, stogo latakus ir ventiliacijos angas.

Difuzinių plėvelių klojimo išdėstymo pavyzdžiai prielatakiuose ir stoglatakiuose

Difuzinės plėvelės montavimas ant skirtingų stogo konstrukcijų

Kiekvienas stogas yra unikalus. Nuosvyrų įrengimo metu reikia ypatingo dėmesio ventiliacijai, stogo latakų ir plėvelės sąsajoms. Kartais stogo plėvelė klostoma išilgai gegnių, o kartais - statmenai ar kampu, priklausomai nuo darbų organizavimo. Jei stogo dengiamas dangomis, kuriose reikia papildomo vėdinimo, naudoti dengiamuosius sluoksnius taip pat gali būti geras sprendimas. Paprastai plėvelė tvirtinama prie medinio karkaso ir konstruojama su ventiliacijos tarpu, o prielatakiuose - stoglatakiais ir specialiais skardos gaminiais, kad vanduo netektų į konstrukciją.

Difuzinė plėvelė montuojama taip, kad jos fragmentai, kurie liečiasi su stoglangių ar kamino rėmais, būtų išvynioti į viršų ir pritvirtinti prie staktos. Kai kuriose vietose gamintojai rekomenduoja papildomus lipnus klijus sandarinimui, kad jungtys būtų hi-end sandarios. Aukščiausios klasės plėvelės dažnai pasižymi integruota lipnia juosta, kuri padeda užsandarininti persidengimus ir suteikti vientisą, vandeniui atsparią konstrukciją.

Tvirtinimo taškai ir sandarinimo sprendimai difuzinėse plėvelėse

Diagramos ir lentelės (pavyzdžiai)

  1. Tyvek Pro + Tape - membrana 175 μm, garų laidumas 3000 g/m2/24h, vandens stulpo aukštis >1930 mmH2O, su lipniąja juosta.
  2. Garų laidumo rodiklis (Sd) rekomenduojamas 0,02-0,3 m diapazone priklausomai nuo konstrukcijos.
  3. Stogo montavimo tvarka rekomenduoja 15 cm persidengimą tarp juostų ir sandarias siūles lipniomis juostomis.

Kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų

Per mažas funkcinio sluoksnio storis gali lemti blogą garų laidumą; per didelis - didesnį wind-lift spaudimą rišant plėvelę. Svarbu ne tik pasirinkti gerą membraną, bet ir teisingai ją montuoti, taip pat užtikrinti ventiliaciją, kad vanduo ir kondensatas tinkamai būtų pašalinami. Plėvelės neturi būti kabinamos per ankštiems šartams, o ant kampinių vietų bei nuosvirtių vietose reikia naudoti papildomas sandarinimo priemones ir lipnias juostas.

tags: #difuzines #pleveles #montavimas #vertikaliai