Balando balandžio 20 dieną ant katedros tvoros buvo viešai paskelbtas leidimas pašalinti ir pakeisti vienos pietinėje navoje esančios koplyčios vitražus, sukurtus architektu Eugene Viollet-le-Duco (Juženo Viojė le Diuko), suprojektavusio garsųjį Dievo Motinos katedros bokštą. Siūlomi nauji vitražų projektai taip pat kritikuojami kaip pernelyg tiesmuki ir vaizdingi tokiai erdvei. Kritikos sulaukė ir projekto kaina - apie 4 mln. eurų. „Klausimas yra toks: ar vitražai, kuriuos planuojama pašalinti, turi meninę ir istorinę vertę, ar ne?
Organizacija jau anksčiau buvo pateikusi teisinį skundą dėl institucijos, atsakingos už Dievo Motinos katedros atkūrimą, teisės pašalinti vitražus. Tuo metu pasipriešinimas projektui Prancūzijoje toliau auga. Daugiau kaip 340 tūkst. Po 2019 metų Dievo Motinos katedros gaisro jis jau buvo sulaukęs kritikos dėl siūlymo atstatyti bokštą moderniu stiliumi, tačiau šios idėjos galiausiai atsisakyta.
Projekto šalininkai teigia, kad istoriniai paminklai turi išlikti atviri naujoms meninės raiškos formoms. Pati Dievo Motinos katedra vaidino svarbų vaidmenį daugelyje istorinių įvykių ir kaustė viso pasaulio žmonių dėmesį bei kasmet pritraukdavo maždaug 13 mln. katalikų tikėjimą simbolizuojančioje katedroje buvo saugomos reikšmingos relikvijos.
Švč. Dievo motinos katedros statybos Ile de la Cite (liet. 1431 m.) 1804 m. Švč. Istorikas Robertas Tombsas BBC pasakojo, kad per Paryžiaus komunos sukilimą 1871 m. 1831 m. Knygoje, pagal kurią vėliau buvo pastatytas filmas, buvo pabrėžta, kad katedros būklė yra prasta. Tai paskatino XIX a. ruošiant pastolius katedros bokšto statyboms buvo aptiktas žmogaus kūno formos švininis sarkofagas. Šis sarkofagas buvo palaidotas po centrine katedros nava, įspraustas tarp mūrinių šildymo sistemos šachtų, sukonstruotų 19-ame amžiuje. Anot mokslininkų, nepaisant kelių nedidelių pažeidimų ir deformacijų, sarkofagas yra geros būklės ir sandariai uždarytas. Manoma, kad radinys yra 14-ojo amžiaus. Tačiau tikslesni duomenys bus paviešinti po to, kai mokslininkai jį atidarys ir išsiaiškins palaidotojo tapatybę.
Tyrėjai šio sarkofago turinį jau patikrino endoskopine kamera. Zondas aptiko palaikų likučius, drabužių, plaukų. Taip pat aptikta ir lininių audinių bei buksmedžio likučių. Anot archeologų, buksmedis buvo naudojamas Prancūzijos socialinio elito mirusiųjų kūnų balzamavimui. Tikėtina, kad asmuo, palaidotas sarkofage, buvo svarbi figūra bažnyčios gyvenime ir yra įtrauktas į vyskupijos registrą. Tyrimų metu taip pat paaiškės, ar mirusysis palaidotas apie 1300-uosius metus. Nacionalinio prevencinių archeologijos tyrimų instituto vadovė Dominique Garcia teigė, kad mirusio asmens tapatybę atskleisti padės DNR tyrimai.
„Sarkofagas su žmogaus palaikais nėra archeologinis objektas. Tai yra žmogaus palaikai, todėl tyrinėdami sarkofagą ir jame esančius žmogaus palaikus bei kitus objektus turime laikytis atitinkamos pagarbos“, - teigė D. Garcia. Anot jos, dar nėra žinoma, ar palaikai bus perlaidoti katedros teritorijoje. Tyrinėdami po gaisro sudegusią ir atstatomą Paržiaus Dievo Motinos katedrą archeologai aptiko keletą kitų kapų, žmogaus galvos skulptūrą ir kitų senovinių objektų.
Ar Nolano "Odisėja" išdavė Homerą? | Vilius Bartninkas
Istorinis kontekstas: Notre-Dame atstatymas ir meno vs. istorija
Dar XIX a. katedros bokštų statybos istorija bei 1871 m. Paryžiaus komunos įvykiai formavo požiūrį į istorinį paveldą ir modernų įvaizdį. Tuo pačiu metu tyrimai apie sarkofagus ir jų turinį papildė žinių apie epohas, kurios paliko ženklą šioje katedroje. Istorinės relikvijos ir religinė simbolika tebekuria didelį kultūrinį svorį, galintį lemti sprendimų priėmimą dėl restauracijos ir vitražų atnaujinimo.
Projekto šalininkai teigia, kad istoriniai paminklai turi išlikti atviri naujoms meninės raiškos formoms, o senovės paveldas gali įgauti naują prasmę per šiuolaikinius rinklius. Kritikai pabrėžia kainų didėjimą ir galimą kultūrinio konteksto pakeitimą, kai vienas architektūrinis sprendimas užgožia kitus istorinius sluoksnius. Per pastaruosius metus įvyko diskusijos dėl bokšto atstatymo stiliaus, kuris laikui bėgant keitėsi nuo modernistinių idėjų iki platesnės konsensuso paieškos dėl memorialinės architektūros tapatybės.
Vitražų vertė ir meninis vertinimas
Klaidžiojant tarp skirtingų nuomonių svarbiausia užduotis - įvertinti vitražų meninę ir istorinę vertę, ar jie atitinka vieną erdvę ir jungia skirtingas epochos raiškos formas. Diskusijos dėl to, ar nutrinti vitražai turėtų būti pakeisti naujais, atspindi platesnį klausimą: kaip išlaikyti paveldą, kartu skatinti šiuolaikinę kūrybą ir pasiekti platesnį visuomenės supratimą apie architektūros kaitą.
Apibendrinant, Dievo Motinos katedros vakarinis fasadas sukelia aistrą tarp architektų, istorikų ir visuomenės. Dėl veiksmų - ar vitražai turi būti išlaikyti ar pakeisti - kyla diskusijos apie paveldą, finansavimą ir teisines teises. Pasirodo, kad proceso tęstinumas priklauso nuo teisinės ir socialinės sferos kompromisų bei muziejinės ir religinės reikšmės išsaugojimo dilemos.
Kontekstiniai faktai ir galimos tolesnės kryptys
Prieš pradedant bet kokius pokyčius, svarbu įvertinti ne tik estetinę reikšmę, bet ir saugojimo, restauracijos ir teisinių klausimų niuansus. Tyrimai apie sarkofagą suteikia papildomų duomenų apie istorinius sluoksnius, kurie gali padėti formuoti tolesnes diskusijas dėl Dievo Motinos katedros finansavimo ir sprendimų dėl vitražų sąsajų su istorija.
tags: #dievo #motinos #katedros #vakarinis #fasadas #reimsas