Šventė prasidėjo malda. Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Antano Paduviečio katedroje, kur susirinkę telšiškiai ir svečiai meldėsi už 1260 m. Atidengta memorialinė plokštė Respublikos gatvėje esančioje Didžiojoje Žemaičių sienoje. Tai dar vienas žingsnis saugant Žemaitijos istoriją: šiuo meno ženklu baigta užpildyti visa Didžioji Žemaičių siena.
Didžiosios Žemaičių sienos idėjos autorius - architektas prof. Algirdas Žebrauskas, o meninių plokščių autoriai - prof. Petras Gintalas, prof. Romualdas Inčirauskas, doc. Mindaugas Šimkevičius (8-oji plokštė). Pirmoji plokštė atidengta 2010 m. Joje atsispindi pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta Žemaitija (1219 m.). Antroji plokštė primena suvienytos Žemaitijos kariuomenės laimėtą Durbės mūšį, jo pergalės svarbą ne tik Žemaitijai, bet ir visai Lietuvai. Trečioji - „Žymiausi Žemaitijos mūšiai“. Čia matome istorinį Žemaitijos žemėlapį su pripažintų sutarčių formavusių Žemaitijos sienas datomis.
Ketvirtoji plokštė „Konstanca“ sukurta vienam žymiausių istorinių Pasaulio įvykių Visuotinam bažnyčios susirinkimui, vykusiam 1414-1418 m. Konstancoje atminti. Penktoji - „Europos krikštas“ - skirta paminėti Žemaitijos krikšto 600 m. jubiliejui. Šeštoji plokštė - „Žemaitijos kunigaikštystė“. Čia matome istorinį Žemaitijos žemėlapį su pripažintų sutarčių, formavusių Žemaitijos sienas, datomis.
Didžiosios Žemaičių sienos idėjos laukas yra išsidėstęs Respublikos gatvėje: į centrinę plokštę įsiterpia trys akmenys, primenantys kalvas, piliakalnius ir salas. Sukurtas reljefas su išgraviruotais žemaitiškais žodžiais - tarsi savotiškas žemaičių žemės žemėlapis, parodantis Žemaičių kalbos grožį bei autentiškumą. Viršutiniame lygmenyje - QR kodas, suteikiantis galimybę išgirsti žemaitiškos kalbos šnekos ritmą.
Plokščių serijos: nuo pirmųjų užuominų iki šiuolaikinės memorialinės aikštės
Pirmoji plokštė buvo atidengta 2010 m. Joje pristatoma Žemaitijos paminėjimo data iš pradžių šaltiniai. Antroji plokštė primena Durbės mūšio pergalės svarbą. Ši mūšis laikomas stipriausia Žemaitijos kariuomenės pergalė, turėjusi įtakos visai Lietuvos istorijai. Trečioji plokštė „Žymiausi Žemaitijos mūšiai“ įprasmina šį laikotarpį tarp 1236 ir 1422 metų, kai Žemaitija gynė savo teritorijas nuo vokiečių ordinų.
Ketvirtoji plokštė „Konstanca“ - šiuolaikinės Bažnyčios susirinkimo įvykio įamžinimas. Penkta plokštė „Europos krikštas“ pažymi Žemaitijos krikšto 600-ąsias metines. Šeštoji plokštė - „Žemaitijos kunigaikštystė“ - žemėlapis su formavusių sutarčių datomis. Septintoji plokštė „Valdovų privilegijos Žemaitijai XV-XVII a.“ papildyta 2022-ųjų metų atidengimu, skirtu Žemaičių tautos vienybės dienai ir Durbės mūšiui. Pagrindinis akcentas lieka reljefinė plokštė su žemaitiškais žodžiais, tarsi Žemaitijos žemėlapis, parodantis to krašto kultūrinį ir lingvistinį paveldą.
Techniniai ir meniniai kūrinio aspektai
Didžiosios Žemaičių sienos idėjos autoriai - architektas prof. Algirdas Žebrauskas, o kūrinio įgyvendinimo komanda - Telšių dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojai bei žemaitiški akmenys su plaketėmis. Vienas iš svarbiausių kūrinio elementų - centrinė reljefinė plokštė su išgraviruotais žemaitiškais žodžiais, kuri mirga kaip žemaitiškos kalbos „žemėlapis“ tarp plokščių. Aplink centrą išsidėstę trys akmenys, identifikuojantys kalvas, piliakalnius ir salas, su bronzinėmis plaketėmis. QR kodas suteikia signalą girdi žemaitišką šneką - „kūlių ritinimą“.
Renginių dalyviai dažnai įsijungia į programą - Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruks“ (vadovė Rita Macijauskienė) grojo renginio metu. Sienos įgyvendinimo organizatoriai - architektas prof. Algirdas Žebrauskas ir meninių plokščių kūrėjai prof. Petras Gintalas bei prof. Romualdas Inčirauskas; jų darbą užbaigė doc. Mindaugas Šimkevičius, ką tik pristatęs kūrinio koncepciją. Renginiai ir plokščių atidarymai vyko 2010 m. rugsėjo 30 d., o pirmoji plokštė pažymėjo Žemaitijos paminėjimo pradžią - 1219 m.
Plokščių seka ir žemaitiškas paveldas
Iš viso sienoje yra 9 plokštės, kurių data ir tema jungia Žemaitijos istoriją nuo XIII a. pradžios iki XXI a. atminčių. Pirmoji plokštė - 1219 m. pirmą kartą paminėta Žemaitija. Antroji plokštė - Durbės mūšio laimėjimas. Trečioji - „Žymiausi Žemaitijos mūšiai“. Ketvirtoji - „Konstanca“. Penkta - „Europos krikštas“ eigoje. Šeštoji - „Žemaitijos kunigaikštystė“. Septintoji - „Valdovų privilegijos Žemaitijai XV-XVII a.“, o aštuntoji - „Žemaičių kalbos metai“ (2022 m. plokštė). Paskutinė devintoji plokštė dar laukia įgyvendinimo, atsižvelgiant į istorinių įvykių svarbą Žemaitijai.
Naujausio kūrinio „Didžiosios Žemaičių sienos“ detalės apima penkias dalis: viena reljefinė akmeninė plokštė ir keturi žemaitiško akmens rieduliukai. Sienos idėjos įgyvendinimo metu svarbiausia - plokštė su žemaitiškais žodžiais, kurie atspindi Žemaitijos kalbos grožį ir autentiką. Aplink centrinę plokštę išsidėstę trys akmenys simbolizuoja kalvas, piliakalnius ir salas. QR kodas suteikia prieigą prie žemaitiškos kalbos garsų, o užkoduotas žodžių skambesys gali būti išgirstas atidarymo metu.
Istorinis kontekstas ir kultūrinė įtaka
Didžioji Žemaičių siena įamžina svarbiausius Žemaitijos istorijos momentus, tokius kaip paminėjimas 1219 m., Durbės mūšio svarba ir Žemaitijos kultūrinis bei politinis vieningumas. Sienos plokštės liudija XIII-XVII a. epochą, kai Žemaitija gynė savo kraštą nuo kryžiuočių ir kitų politinių judėjimų. Mintis deginti akmenį, kurį vėliau papildė sijojantys rieduliai, sukuria visumos pojūtį: Žemaitija gyvena istorijoje ir dabar, per meninę plokštę, kuri skatina susimąstyti apie kalbos, kilmės ir istorijos svarbą.
Galerija: įžymūs momentai ir ateities planai
- 2010 m. rugsėjo 30 d. - Didžiosios Žemaičių sienos atidarymas ir pirmoji plokštė, mininti Žemaitijos paminėjimą (1219 m.).
- 2012 m. birželio 8 d. - atidengta Konstancos plokštė, skirta svarbiam bažnytiniam susirinkimui 1414 m. Konstancoje.
- 2022 m. liepos 13 d. - atidengta septintoji plokštė, skirta Žemaitijos tautos vienybei ir Durbės mūšiui.
- Norima į priekį - planuojamos dar 2-3 plokštės, kurios įamžins svarbius Žemaitijai įvykius iki 2013 m. atsidėję šv. Antano atlaidų metu.
Apibendrinimas: žemaitiškos prasmės suvokimas
Didžioji Žemaičių siena - tai meno ir istorijos sintezė, kurioje plokštės pasakoja Žemaitijos istoriją per rašytinę atmintį ir žemaitišką kalbą. Projekto autorių siekis - parodyti, kad Žemaitija turi gyvą istoriją, kuriančią bendrą tapatybę Lietuvoje. Kiekviena plokštė - kaip žemės skiauterė, kurią galima išvysti tiek istoriniu, tiek kultūriniu požiūriu. Sienos kūrimas ir jos atidarymai įkvepia judėjimą kurti ir kitaip įprasminant Žemaitijos paveldą, taip pat kviečia lankytojus iš arti pažinti šio krašto išskirtinumą.