Energinis naudingumas šiuolaikiniame pastate yra vienas svarbiausių kokybinių kriterijų, nusakantis pastato vertę. Norint pasiekti aukštus šiluminius parametrus dažnai prireikia labai storų šilumos izoliacijos sluoksnių, tačiau galima jų išvengti pasirenkant itin veiksmingas izoliacines medžiagas.
Vienos iš tokių - Finnfoam FF-PIR izoliacinės plokštės, turinčios standų poliizocianurato (PIR) šerdis ir abiejose pusėse padengtą daugiasluoksne aliuminio folija. Labai mažas λ (λD = 0,022 W/(mK)) leidžia konstrukcijų storį sumažinti iki dviejų kartų, kartu mažinant pastato svorį ir išsaugant daugiau naudingojo ploto.
Kokybiškai įrengtas šiltinimas - pagrindas energiniam efektyvumui
Dažnai šiltinimo kokybė priklauso ne tik nuo medžiagos charakteristikų, bet ir nuo montavimo darbų kokybės. Vadovaujantis principu, kai naudojamos „Finnfoam“ medžiagos, užtikrinamas konstrukcijos sandarumas ir atsparumas drėgmei. Aukšti energinio efektyvumo parametrai atsieina geresnių techninių charakteristikų medžiagų ir inovatyvių projektinių sprendimų dėka.
Finnfoam siūlo tris tipus izoliacinių medžiagų: ekstruzinį polistireną Finnfoam XPS, polistireninį putplastį FF-EPS ir poliuretano FF-PIR. Tai leidžia pasirinkti tinkamiausią sprendimą atsižvelgiant į projekto poreikius ir aplinkos sąlygas.
Sandarumas ir šiluminė varža: ką rinktis?
Sandarinimas yra būtinas siekiant mažinti šilumos nuostolius. Kruopščiai sujungti, pritvirtinti vėjo ir garų plėvelės, užsandarinti langai, durys ir jungtys yra būtini žingsniai siekiant mažesnių šilumos nuostolių. Taip pat svarbu, kad plokštės ir karkasas būtų parinkti taip, kad žymiai sumažintų šilumos tilteliai.
Šilumos varža (R) - pagrindinis rodiklis, parodantis, kaip gerai medžiaga priešins šilumos srautui. Didesnė R reikšmė reiškia geresnę izoliaciją. Tačiau realiame pastate svarbu derinti didesnę varžą su sandarumu, šalčio tiltais, drėgme ir užtikrinta kokybiška įranga. U koeficientas (praleidžiamos šilumos dalis) tampant svarbiu įvertinimo kriterijumi, kai R padidėja, U dažnai mažėja.
Pavyzdžiui, A+ klasės pastatams sienų šilumos varža gali būti įvertinta priklausomai nuo naudojamos medžiagos. Tačiau svarbiausia ne tik storis, bet ir tai, kaip plokštės priglunda, kaip užtikrintas sandarumas, kaip sprendžiami šalčio tiltai ir kaip valdomos drėgmės srautai.
Kokios įtakos turi aplinka?
Aplinkos veiksniai gali stipriai paveikti šiltinimo medžiagų našumą. Poliuretano putos turi geras hidroizoliacines savybes, bet jų savybės priklauso nuo tankio ir temperatūros; didėjant šalčiui putų išsipūtimas gali keistis, todėl rekomenduojama šiltinimo darbus atlikti pagal rekomendacijas iki +10°C arba šaltuoju metų laiku su specialiomis priemonėmis. Mineralinė vata išlieka stabilia, bet reikia vengti lietaus ir sniego. Ekovata gali būti šilta sausu būdu arba šlapiuoju būdu, o šlapiuoju būdu šiltinimas atliekamas tik šiltuoju metų laiku.
Kadangi daugelis šiltinimo medžiagų reaguoja į drėgmę, labai svarbu užtikrinti tinkamą garų ir vandens garų draudimą bei vėdinimą. Ekspertai pabrėžia, kad sandarumas turi didžiulę įtaką energiniam nuostoliui, o šalčių tiltai gali ženkliai sumažinti visų konstrukcijų šiluminę varžą net ir itin gerai pasirinkus medžiagas.
Kurias namų vietas pirmiausia apšiltinti?
Pirmenybė teikiama perdangai, nes iš jos prarandama apie pusė šilumos. Jei palėpė nešildoma - svarbiausia apšiltinti perdangą virš kambario. Jei palėpė šildoma - svarbu apšiltinti stogą. Tuomet seka oro tarpas ir patikra, ar jis užpildytas, o po to - grindys ir pamatai. Tinkamai atliktas darbas gali padėti sutaupyti iki 30 procentų šildymo išlaidų.
Garantijos ir techniniai reglamentai
Kiekviena šiltinimo įmonė privalo suteikti garantiją. Lietuvoje įstatymai nustato garantinių terminų principus, o atsakomybė už statinio defektus turi būti numatyta Civiliniame kodekse. Svarbu įvertinti, kaip ilgai laikosi užtikrinamas sandarumas, o kaip ilgai išlieka šilumos varža.
Kokia yra kombinacija tarp šilumos varžos ir sandarumo?
Šilumos varža parodo, kaip medžiaga priešina šilumos srautui. Tačiau realiame pastate sandarumas taip pat turi didelę reikšmę. Geras sandarumas sumažina oro srautus, kurie didina energijos sąnaudas. Tyrimai rodo, kad pridėjimas storos šilumos izoliacijos sluoksnio ne visuomet duoda ženklius papildomus sutaupymus, jeigu sandarumas yra silpnas. Todėl svarbu derinti sandarumą su šilumos varža, o ne vien tik didinti sluoksnio storį.
Ką verta žinoti prieš pasirenkant sprendimą?
- įvertinti, kuri pastato vieta praranda daugiausia šilumos;
- įsitikinti, kad konstrukcija yra sausa ir nėra šalčio tiltų;
- įvertinti oro judėjimą ir garų izoliaciją;
- ar paviršiai tinkami pasirinktai medžiagai ir ar užtikrinamas sluoksnio vientisumas;
- kokia kaina ir ar sprendimas tinka jūsų pastato paskirčiai.
Papildomai naudinga turėti išsamių nuotraukų konsultacijai: šiltinamoji vieta, stogo ar perdangos konstrukcija, sienos ir pamato zona, senoji izoliacija, vietos, kur jaučiamas šaltis, pelėsio ar drėgmės požymiai, jungtys ir sunkiai pasiekiamos vietos.
Trumpa išvada
Šilumos varža parodo, kaip gerai medžiaga ar konstrukcija priešinasi šilumos perdavimui. Tačiau realiame pastate svarbu ne tik šiluminė varža. Sandarumas, šalčio tiltai, drėgmė, garų izoliacija, prigludimas ir darbų kokybė yra būtini siekiant aukšto energinio naudingumo. Šilumos varža ir medžiagos savybės turi būti vertinamos kartu su visos konstrukcijos projektais ir aplinka.
Termoizoliacinės medžiagos yra esminė statybos dalis. STR 2.05.01 reglamentuoja pastatų atitvarų šiluminę techniką, o šiluminės varžos reikšmės - stogo, sienų ir perdangų atitvarose - padeda nustatyti optimalų sprendimą. Svarbu suprasti, kad šilumos varža yra santykinai tikslus įrankis, o galutinis pastato komfortas priklauso nuo kurios nors vienos medžiagos varžos, sandarumo ir teisingo įrengimo derinio.
Šiemet taikomos pažangios medžiagos, pavyzdžiui, FF-PIR plokštės, kurios leidžia pasiekti didesnį energinį efektyvumą, kartu užtikrina sandarumą ir ilgaamžiškumą.
tags: #didziausia #silumine #varza #turinti