Dėl nepalankių rinkos sąlygų sumažėjusi medienos paklausa: kainos, aukcionai ir valstybinių miškų valdymo iššūkiai

Valstybinės miškų urėdijos pranešimas žiniasklaidai rodo, kad 2023 metų I pusmečio aukcionuose medienos paklausa ir kainos susidūrė su rinkos svyravimais: ilgą laiką augusi paklausa smuko, o kainos koregavosi žemyn. Pusmetinėms sutartims sudaryti iš viso buvo pasiūlyta 619,42 tūkst. ktm žaliavinės medienos ir 84 tūkst. ktm miško kirtimo liekanų, o pardavimai kiekvienoje kategorijoje atspindėjo kritimą ir nuotėkio riziką rinkoje.

Žiniasklaidos pranešime teigiama, kad 2023 m. I pusmečio aukcionuose vidutinė žaliavinės medienos pardavimo kaina pusmetinėms sutartims sumažėjo vidutiniškai apie 10 proc., lyginant su 2022 m. II pusmečio aukciono kaina. Be to, ne visi pasiūlymai buvo realizuoti: net du aukcionai nerodė pilnų pardavimų, o kai kurios sortimentų dalys liko neparduotos - beržiniai popierrąščiai, malkos, plokštės ir kt. liko neparduoti ir numatyta pakartotiniam aukcionui.

Generalinis direktorius Valdas Kaubrė pabrėžė, kad medienos rinkos svyravimus lemia ilgesnį laiką augusi paklausa ir kainos bei besikeičiančios sąlygos. Pasak jo, „didžioji dalis pasiūlytos medienos pigo, brango tik pjautinieji juodalksnio ir beržo rąstai“; taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirmuose dviejose aukciono pakartotiniuose ratuose nepardavęs kiekis rodė paklausos kritimą.

Du aukcionai parodė, kad šių metų pradžioje išplaukė nauja politika dėl valstybinių miškų medienos pardavimų. Siekiant užtikrinti, kad valstybines žaliavas įsigytų Lietuvos įmonės, o ne perpardavinėtojai, buvo įvesti limitai kiekvienai įmonei - 1000 kub. m. medienos, su papildomu didinimu pagal ankstesnes 2 metų pusmečių sutartis. Advokatų kontora „Sorainen“ išsako, kad šio tipo reguliavimas gali sukelti diskriminaciją ir neapsaugoti nuo medienos neperpardavimo, todėl kyla diskusijų dėl teisėtumo bei skaidrumo.

Miškininkai ir įmonių atstovai kritikuoja naująją tvarką dėl jos poveikio eksporto galimybėms ir ilgalaikių investicijų perspektyvoms. Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas teigia, kad bet kokios intervencijos prekyboje gali prieštarauti logikai ir ES teisės principams, o kai kurie verslininkai mano, kad nauja tvarka kerta jų gamybinius įsipareigojimus. Teisininkai pabrėžia, kad skurdus skaidrumas ir dviejų metų kriterijus gali eliminuoti nuo valstybinių miškų aukcionų ilgalaikes patikimas įmones, o didelė dalis medienos gali būti eksportuojama arba perparduota už didesnes kainas.

Ketinimai skatinti vietinę biomasę šildymui bei pakeisti dydžius gali turėti įtakos biokuro rinkai. UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktorius E. Mačieža pabrėžia, kad šios priemonės gali sukelti papildomų sunkumų viešuosiuose pirkimuose bei biokuro kainų svyravimus, bet tuo pačiu metu norima išlaikyti vietinę žaliavą ir sumažinti priklausomybę nuo importo. Pasak jo, kai kuriose situacijose biokuro įsigijimui gali būti įveikiami skirtingi logistinių grandinių iššūkiai, o įmonės turi ieškoti alternatyvų per viešuosius pirkimus arba kreiptis į reguliavimo tarnybas dėl leistinų sprendimų.

Aplinkos ministerijos teigimu, naujoji tvarka laikina, o pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad Lietuvos miškai atneštų naudos šalies pramonei ir energetikai. Tačiau pastebima, kad kai kurios įmonės gali tapti dideliais eksporto/ar perpardavimo tarpininkais, o valstybės pajamos iš aukcionų gali sumažėti dėl pasiektų limitų. Baltpool pranešė, kad trečiasis aukcionas gali būti skelbiamas rugsėjo mėnesį norint užbaigti neparduotą dalį, o kainos gali būti sumažintos iki 20 proc. lyginant su pradiniu pasiūlymu.

Nuo metų pradžios medienos rinkoje įvyko staigus kainos kritimas, kuris priklauso nuo medienos tarnybų sortimentų ir jų paklausos. Baltpool vadovas V. Jonutis pažymi, kad siekiant užbaigti aukcioną iki pabaigos ir neparalyžiuoti VMU veiklos, gali būti ribojama kainų mažinimo eiga, o kai kuriais atvejais gali būti skelbiamas pakartotinis aukcionas. 2023 m. pirmojo aukciono rezultatai rodo, kad naujoji tvarka naudinga tik kelioms įmonėms, ir didžiausią dalį medienos įsigijo keletas stambių pirkėjų.

Apvaliosios medienos kainų svyravimo veiksniai ir 2025 metų perspektyvos

Apvaliosios medienos kaina priklauso nuo medienos rūšies (spygliuočių vs. lapuočių), kokybės ir rinkos dinamikos. 2025 m. kvėpavo optimizmas dėl visos apklausos rinkų stabilumo, tačiau laikinos įtampos dėl pasaulinės ekonomikos pokyčių gali sukelti kainų svyravimus. Spygliuočių mediena paprastai yra pigesnė, o lapuočių - vertingesnė, dažnai naudojama baldų gamybai ir aukštesnės kokybės statyboms. Lietuvos ekonominis vaidmuo Europoje kaip didelio drėkinimo medienos tiekėjo apima eksportą į kaimynines šalis, Kiniją bei JAV, todėl vietinis kainų lygis nuolat reaguoja į tarptautines tendencijas ir kainų šuolius 2020-2022 metais.

Rinkos prognozės rodo, kad 2025 metais apvaliosios medienos kainos gali būti stabilios, tačiau su tam tikrais svyravimais dėl pasaulinės ekonomikos pokyčių, klimato poveikio ir logistikos. Keli veiksniai - kuro kainos, transportavimas, miškų valdymo politika bei politiniai sprendimai - gali daryti įtaką medienos tiekimui ir kainoms. Lietuva ir toliau išlieka vienu iš didžiausių medienos eksportuotojų Europoje, o 2025 metais tikėtina, kad kai kurios vietinės tendencijos įtvirtins kainų stabilumą, nors periodiniai šuoliai išlieka realios rizikos dalis.

Dar ir daugiau - apvaliosios medienos kainų lygmensykai ir toliau keičiasi, o Lietuvai svarbu gebėti išlaikyti balansą tarp sąlygų, kurios skatina vietinį gamybą ir užtikrina verslo pelningumą. 2023 metų I pusmečio aukciono duomenys rodo, kad dalyje sortimentų kainos kilo, o kai kuriose - krito, o neparduotos dalys sulaukia pakartotinio aukciono rengimo užduoties. Tokia praktika gali trumpuoju laikotarpiu užtikrinti laikino raktinio medienos srauto reguliavimą, bet ilguoju laikotarpiu kyla klausimų dėl rinkos skaidrumo ir pajamų politikos.

tags: #del #nepalankiu #rinkos #salygu #sumazejusias #medienos