Del nenukirsto valstybinio miško ir apvaliosios medienos tūrio vertės bei kainodaros aspektų

Privatūs miškai gali būti laisvai perkami ir parduodami. Tiek pardavėjui, tiek pirkėjui iškyla klausimas, kokia yra miško kaina? Galutinė kaina nustatoma susitariant sandorio dalyviams. Sutartinę kainą lemia daug veiksnių: medienos sortimentų kainos, medienos ruošos išlaidos, paskolų procentai, ribojimai teisės aktuose, sandorio dalyvių ekonominis išprusimas, sąžiningumas ir pan.

Tinkamiausia privačių miškų vertinimui būtų medienos nenukirsto miško rinkos kaina. Tačiau jokios šių kainų statistikos Lietuvoje nėra. Yra Aplinkos ministro patvirtintos (1998 m.) nenukirsto valstybinio miško kainos, kurios, keičiantis apvalios medienos pardavimo rinkos kainoms, periodiškai indeksuojamos. 2012 m. rugpjūčio 13 d. indeksuotos ir įsigaliojusios nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. 1 lentelė. Šios kainos yra sumažintos.

Kaip gaunama nenukirsto miško kaina

Nenukirsto miško kaina yra gaunama iš apvalios medienos kainos atėmus medienos ruošos ir pardavimo išlaidas. 2010 m. vidutinės rangovų kainos miškų urėdijose buvo 41,3 Lt/m³, vidutinės medienos pardavimo išlaidos - 3,5 Lt/m³. 2012 m. liepos mėnesį stambūs pjautinieji rąstai vidutiniškai kainavo apie 209 Lt/m³. Iš šios kainos atėmę medienos ruošos ir pardavimo išlaidas (45 Lt/m³), gauname pušies stambios medienos nenukirsto miško kainą - 164 Lt/m³ arba beveik 40 proc. didesnę nei patvirtinta (118 Lt/m³).

Beržinės malkos liepos mėnesį miškų urėdijose buvo parduotos vidutiniškai po 102 Lt už m³. Jų nenukirsto miško kaina turėtų būti 57 Lt/m³, o patvirtinta 14 Lt/m³. Privačių miškų vertinimui šiuo metu tinkamiausios yra apvalios medienos rinkos kainos. Jas galite sužinoti pas mus arba pasinaudoję šia skaičiuokle. Čia galima sužinoti įvairios kokybės medienos rinkos kainas ir sekti jų dinamiką.

1 pav. Nuo 1995 m. iki 2011 m. apvalios medienos vidutinės kainos padidėjo 1,8 karto. Miško savininkui naudingiausia yra parduoti medieną ar mišką, kai medienos kaina yra didžiausia. Jos sumažėjimo periodais galima ir palaukti.

Medienos ruošos išlaidos ir jų įtaka

Kitas svarbus miškų ekonominio vertinimo veiksnys yra medienos ruošos išlaidos. Jų rinkos kaina formuojasi rangovams ruošiant medieną valstybiniuose ir privačiuose miškuose. Rangovų paslaugų vidutinės kainos miškų urėdijose 2011 m. buvo 41,3 Lt/m³. Detalesniems skaičiavimams medienos ruošos išlaidas reikėtų diferencijuoti pagal jas lemiančius veiksnius: technologijos, vidutinis stiebo tūris, medžių rūšis, kirtimo būdas, darbo sąlygos, ištraukimo atstumas.

Pajamos, mokesčiai ir diskontuotų pinigų srautų metodas

Medienos ar miško pardavimo pajamoms įtakos turi ir mokesčiai. Gyventojams taikomas 15 proc. Nustatoma kertamų medžių (brandžių medynų kirtimas, medynų ugdymo bei sanitariniai kirtimai) likvidinis tūris ir jo sortimentinė struktūra. Ji gali būti nustatoma keliais būdais. Pirma, pagal pirkėjo (medienos ruošėjo) pagamintos produkcijos duomenis. Šiuo atveju, nustatomi sortimentų (rąstai, popiermedžiai, malkos ir kt.) tūriai.

Tad, diskontuotų grynųjų pinigų srautų skaičiavimas yra bene vienintelis būdas bandyti nustatyti teisingą miško vertę. Prognozuojamos pajamos iš vertinamo miško sklypo iki medyno kirtimo amžiaus. Prognozuojamos išlaidos vertinamame miško sklype iki medyno kirtimom amžiaus. Iš 1 p. atimant 2 p. Prognozuojamos kitos kirtimų apyvartos pajamos iš vertinamo miško sklypo. Prognozuojamos kitos kirtimų apyvartos išlaidos vertinamame miško sklype. Iš 4 p. atimant 5 p. Darant prielaidą, kad kitų kirtimo apyvartų pajamos ir išlaidos bus vienodos, apskaičiuojamos jų grynosios pajamos 6 p. dauginant iš 1,0pT/1,0pT-1.

Medynų tūrio ir nenukirsto miško kainos apskaičiavimas

Iškirtus brandaus pušyno hektarą arba išmatavus kertamus medžius nustatyta, kad paruošta arba galima paruošti 271 m³ likvidinės medienos. Tai atitinka privačių ir rezervuotų privatizavimui IV grupės miškų vidutinį brandų pušyną (VMA, 2012-01-01). Medienos sortimentai įvertinti 2012 m. 2 lentelė. Iš paruoštos medienos vidutinės kainos (188 Lt/m³) atėmus medienos ruošos ir pardavimo išlaidas (45 Lt/m³) gaunama iškirstų medžių vidutinė nenukirsto miško kaina - 143 Lt/m³.

Jei vertinamas brandus medynas su žeme, tai nustatoma jo tūrio vertė pagal kertamų medžių vertinimo metodiką. Jei vertinamas nebrandus medynas, tai prognozuojama jo tūrio vertė kirtimo amžiuje. Vertinant medynus su žeme pagal pateiktą formulę, daroma prielaida, kad iškirtus brandų medyną, bus atkuriama ta pati medžių rūšis. Be to, vertinant įvairaus amžiaus medynus, čia neatsižvelgta į tarpinį miško naudojimą.

Brandžių medynų vidutinės nenukirsto miško kainos

Populiariausių medžių rūšių (P, E, B, J) brandžių medynų vidutinės nenukirsto miško kainos yra beveik vienodos (140-150 Lt/m³). Jos apskaičiuotos vidutiniams privačių miškų brandiems medynams ir pagal valstybinių miškų 2012 m. pirmo pusmečio apvalios medienos kainas. Konkretiems medynams bei keičiantis apvalios medienos rinkos kainoms šios nukirsto miško kainos gali būti didesnės ar mažesnės.

Svarbu konsultuoti privačių miškų savininkus taip, kad jie parduodami medieną kirtimui, žinotų kertamą tūrį, jo sortimentinę struktūrą, apvalios medienos sortimentų bei medienos ruošos kainas. Parduodant brandų medyną su žeme, jo kaina gali būti mažesnė nei parduodant tik medieną, nes mišką atkurti jau teks pirkėjui. Miško savininkui vertėtų skirti iš gautos už parduotą medieną sumos reikalingas lėšas miško atkūrimui ir taip išsaugoti miško nuosavybę.

Standartai, matavimo taisyklės ir teisės aktų įtaka

Tarptautiniame apskaitos standarte IAS-41 (Žemės ūkis) nurodoma, kad biologinis turtas turėtų būti vertinamas teisinga verte (fair value). Jei egzistuoja biologinio turto aktyvi rinka, tai šios rinkos turto kaina parodo jos teisingą (tikrąją) vertę. Lietuvoje miško pirkimo bei pardavimo sandorių kainos fiksuojamos Valstybės registro įmonėje. Tačiau perkant bei parduodant mišką deklaruojamos kainos, siekiant išvengti mokesčių, gali būti sumažintos.

Nustatoma kertamų medžių likvidinio tūrio ir jo sortimentinės struktūros nustatymo metodika. Ji gali būti nustatoma pagal pirkėjo pagamintos produkcijos duomenis, apskaičiuojant sortimentų tūrius. Medienos tūrio lentelės (2 priedas) ir jų taikymas pateikti teisės aktuose bei metodiniuose dokumentuose. Nenukirsto medžio stiebo skersmuo su žieve matuojamas 1,3 m atstumu nuo šaknies kaklelio. Išsamios matavimo taisyklės apima rąstų ilgio, skersmens, rietuvių tūrio nustatymo, drėgnio matavimo ir kt. normas.

Apvalios medienos apskaitos tvarkos apraše (2007 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 672) pateikta suplanuota metodika, normatyvai bei iliustracijos: 1 iliustracija. Tiesios (A, B, C) ir su paprastuoju kreivumu (D) apvaliosios medienos ilgio matavimas. 2 iliustracija. Apvaliosios medienos su sudėtinguoju kreivumu ilgio matavimas. 3 iliustracija. Apvaliosios medienos su įpjovimu ilgio matavimas. 4 iliustracija. Popierrąsčių plongalio ir storgalio skersmens matavimas kontroliniam patikrinimui. 5 iliustracija. Rąstų skersmens matavimas, kai matavimo vietoje yra kliuvinys. 6 iliustracija. Nenukirsto medžio stiebo skersmens matavimas 1,3 m aukštyje. 7 iliustracija. Rietuvės matmenų nustatymas. 8 iliustracija. Rietuvės aukščio matavimas. 9 iliustracija. Šakų krūvos ilgio ir aukščio matavimas.

Matavimo tikslumas ir kontrolės procedūros

Medienos, matuojamos rankiniu būdu, skersmuo ir ilgis matuojamas 1 cm tikslumu. 95 proc. visų matavimų - už ± 1,5 cm. Patikrinimo metu atliekamas kontrolinis patikrinimas. Matavimo priemonių ilgis turi būti toks, kad vienu pridėjimu būtų galima išmatuoti visą sortimento ilgį. Matavimo paklaida matuojant rietuvės ilgį 95 proc. visų matavimų negali būti didesnė už ± 10 cm, 5 proc. visų matavimų - už ± 15 cm.

Patikrinimas gali būti atliekamas kviečiant nepriklausomus medienos matuotojus, o atrankos imtis nustatoma pagal pasirinktą patikros tikslumą. Rietuvių glaudumo koeficientai taikomi visai medienos siuntai. Medienos drėgnis nustatomas laboratoriniu būdu, proc. Medienos masės koeficientai ir drėgnis įvertinami naudojant matavimo prietaisus.

Rinkos pokyčiai ir jų poveikis miškų kainoms

Vidutinė miško kaina 2005-2010 m. buvo 3,6-8,3 tūkst. Lt/ha. Neseniai prasidėję valstybinių miškų aukcionai dėl ilgo atsiskaitymo už nupirktą mišką laikotarpio (15 metų) padidino miškų rinkos kainas. Tai reiškia, kad keičiantis rinkos sąlygoms reikia periodiškai peržiūrėti nenukirsto miško kainų vertinimo metodikas ir prielaidų parametrus. Miško savininkui naudingiausia yra parduoti medieną ar mišką, kai medienos kaina yra didžiausia; jos sumažėjimo periodais galima ir palaukti.

Praktiniai patarimai miško savininkams

• Svarbu konsultuoti privačių miškų savininkus taip, kad jie parduodami medieną kirtimui, žinotų kertamą tūrį, jo sortimentinę struktūrą, apvalios medienos sortimentų bei medienos ruošos kainas.
• Parduodant brandų medyną su žeme, jo kaina gali būti mažesnė nei parduodant tik medieną, nes mišką atkurti jau teks pirkėjui.
• Miško savininkui vertėtų skirti iš gautos už parduotą medieną sumos reikalingas lėšas miško atkūrimui ir taip išsaugoti miško nuosavybę.
• Naudotis apvalios medienos rinkos kainų duomenimis vertinant privačius miškus; sekti kainų dinamiką ir taikyti diskontuotų pinigų srautų metodą teisingesniam vertei nustatyti.

Trumpa lentelė: pavyzdiniai skaičiavimai (2012 m. liepa)

tags: #del #nenukirsto #vasltybinio #misko #ir #apvaliosios