Evakuacijos planai rengiami vadovaujantis Bedrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis, patvirtintomis 2005 m. vasario 18 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1. Žmonių evakuavimo planas turi būti pakabintas kiekvieno pastato visuose aukštuose (išskyrus gyvenamuosius namus), gerai matomoje vietoje, prie kiekvieno įėjimo ir (ar) išėjimo, kai pastatuose nuolat ar laikinai buvna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat, neatsižvelgiant į žmonių skaičių, mokslo paskirties pastatuose: vaikų darželiuose, lopšeliuose, bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose; gydymo paskirties pastatuose: ligoninėse, sanatorijose, slaugos namuose; viešbučių bei poilsio paskirties pastatuose.
Svarbu žinoti, kad pagrindinis evakuacijos kelias žymimas išstisine linija, o atsarginis - punktyrine. Šios linijos turi būti žalios spalvos ir dukart storesnės negu pastato aukšto žmonių evakuacijos plano linijos. Pagrindinį evakuacijos kelią plane turi būti nurodyta per laiptines, apsaugotas nuo dūmų, taip pat laiptines, vedančias į pirmąjį pastato aukštą. Kai laiptinės vienodai apsaugotos nuo dūmų ir ugnies, pagrindinis kelias yra iki artimiausios laiptinės.
Planų braižymo ir turinio reikalavimai yra būtini: aiškiai pažymėti evakuacijos keliai ir išėjimai; evakuacijos krypties rodyklės turi rodyti visus evakuacinius išėjimus; reikalinga papildoma informacija - gaisro gesinimo priemonės, pirmosios pagalbos punktai, signalizacijos vietos, „Jūs esate čia“ žyma bei suderintos su teisės aktais. Visi planai rengiami laikantis galiojančių Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų.
Kur rengiami planai ir ką jie turėtų apimti
- Administracinių patalpų evakuacijos planai
- Gamybinių ir sandėliavimo patalpų planai
- Prekybos ir paslaugų vietų planai
- Mokymo įstaigų (darželių, mokyklų, universitetų) planai
- Gydymo įstaigų (ligoninių, klinikų) planai
- Viešbučių ir apgyvendinimo vietų planai
Į(evakuacijos) planą įtraukiama:
- Atsakingas evakuacijos kelias ir išėjimai
- Evakuacijos krypties rodyklės
- Gaisro gesinimo priemonių vietos
- Pirmosios pagalbos punktai
- Signalizacijos ir avarinio išjungimo vietos
- Jūsų buvimo vieta („Jūs esate čia“)
- Atitikimas teisės aktams
Aukšto gyventojų ir kitų patalpų planuojant būtina užtikrinti, kad kiekviename aukšte būtų pakabintas planas prie įėjimo ar išėjimo vietos, taip pat įvertinti patalpų išplanavimą, evakuacijos kelių logiką bei žmonių srautus. Tikslas - sukurti praktišką planą, kuris būtų lengvai suprantamas kiekvienam žmogui.
Degumo klasės ir jų svarba medienos dangoms
Mediniai pastatai vis dažniau statomi kaip tvarūs ir estetiški sprendimai. Tačiau su jais susiję ir didesni gaisro rizikos klausimai, todėl verta išryškinti degumo klases ir priešgaisrines dangas. Degumo klasės pagal Europos gaisrinės saugos standartą EN 13501-1 apima klases A1-F (A1 yra nepalaikančios degimo medžiagos, o F - prastai degančios). Dūmų susidarymo spartą žymi s1, s2 ar s3, o liepsnojančių lašų ir dalelių - d0, d1 ar d2.
Priešgaisrinės dengimo dangos padeda lėtinti užsidegimą, sulėtinti liepsnos plitimą ir sumažinti dūmų kiekį, taip suteikdamos papildomą laiką evakuacijai ir gelbėjimo tarnyboms. Pavyzdžiui, daugelyje sprendimų naudojamos vidaus priešgaisrinės dangos su atitikimu B-s1, d0 klasei, kuri yra aukščiausia įmanoma dėl medienos apsaugos degumo klasė.
Priešgaisrines dangas reikia dengti ant grynos medienos, nes gruntuoto ar dažyto paviršiaus apsauginės savybės gali būti sumažintos. Danga atrodo šviesi ir gali šviesą išryškinti, todėl planuojant interjerą svarbu atsižvelgti spalvinės dangos įtaką. Kai paviršius turi būti atsparus dilimui, papildomai būtina uždengti viršutiniu sluoksniu standsniu viršutiniu laku arba dažais.
Svarbu atsiminti, kad ne visi medienos paviršiai tinka priešgaisrinei dangai. Jei norite dengti retas medienos rūšis, kreipkitės į priešgaisrinės saugos specialistą. Taip pat reikia atsižvelgti į aplinkosaugos reikalavimus: vandeningos priešgaisrinės dangos turi mažesnį lakiųjų organinių junginių išsiskyrimą ir tinka naudoti aplinkoje be didelio taršos rizikos.
Priešgaisrines dangas galima dengti įvairiais būdais: vakuuminiu dengiama, purkštu, plokštumine čiurkšle ar net teptuku/voleliu mažiems plotams. Jei paviršius turi oro tarpus ar dailylentes, gali būti ribojamas jų dengimas. Visada svarbu laikytis gamintojo instrukcijų ir sertifikatų aktualizavimo.
Išvados apie grindų degumo klasės svarbą evakuacijoje
Grindų degumo klasė ir priešgaisrinė apsauga nėra tik formalumas - tai gyvybiškai svarūs aspektai, lemiančius saugų žmonių judėjimą pastate. Evakuacijos keliai, jų ženklinimas, dangų degumo klasė ir techninės priemonės turi būti suderinti tarpusavyje, kad kilus gaisrui evakuacija vyktų kuo sklandžiau ir saugiai.
- Rengiant evakuacijos planus atsižvelgiama į pastato paskirtį, plotą ir žmonių skaičių.
- Gaisro kelio rodyklės ir išėjimai turi būti aiškiai matomi ir virš 50 m² prekybos salėms ir virš 50 žmonių patalpoms - papildomi ženklai.
- Pastatams keliami degumo klasės reikalavimai turi užtikrinti, kad medinės konstrukcijos ir paviršiai būtų atsparūs ugniai atitinkamai klasei (pvz., B-s1, d0).
- Gali būti taikomos papildomos priemonės, tokios kaip dūmų detektoriai, išoriniai vandentiekiai, ir išlipimo ant stogo sprendimai, kai tai būtina saugumui.
- Periodiškai peržiūrėti planą ir atnaujinti, kai keičiasi patalpų išplanavimas ar saugos įranga.
Kaip pavyzdiniai reikalavimai taikomi konkretiems pastatų tipams? Žmonių evakavimo planai yra kopijuojami iš bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių kaip pavyzdinis (pagal kurį orientuotis rengiant planus). Planuose simboliai turi būti spalvoti ir matomi iš tam tikro atstumo. Taip pat būtina nurodyti, kaip elgtis kilus gaisrui įvairiose patalpose: viešuosiuose pastatuose, sandėliuose, mokymo įstaigose ir pan.