Prieš klijuodami dekoratyvinį akmenį, kaip ir bet kurią kitą apdailinę medžiagą reikia pradėti nuo paviršiaus paruošimo. Pirmiausia ar dirbtinis akmuo bus klijuojamas interjere ar eksterjere. Jei pasirinkote dirbtinį akmenį fasado apdailai, paviršius turėtų būti paruoštas taip pat kaip klinkerio plytelių klijavimui. Jei dirbtinis akmuo bus naudojamas interjere, svarbu įvertinti paviršių, ant kurio bus klijuojama - ar tai buvo dažytas paviršius ar tik tinkuotas. Kiekvienu atveju paruošimas gali būti skirtingas, tad jeigu renkatės daryti patys, būtina pasikonsultuoti su specialistais dėl tinkamų medžiagų, grunto ir klijų tipo, bei kaip pašalinti senus dažus ar kitas medžiagas.
Sėkmingas dekoratyvinio akmens klijavimas prasideda nuo tinkamo paviršiaus paruošimo. Gipso kartono, OSB ir fibrocemento plokštės dažnai lieka slidžios, todėl reikia padidinti sukibimą. Organinės fibros cemento plokštės gali keisti parametrus dėl drėgmės ar temperatūros, todėl specialistai rekomenduoja naudoti specialią plėvelę, kuri kompensuos judėjimą. Tinkas iš esmės yra tinkamas paviršius akmens plokštėms klijuoti; jei tinkas ką tik uždėtas, naudojami giluminiai paviršių tvirtinantys gruntai. Plytų mūras, monolitas, betono blokai turi būti kruopščiai nuvalyti vandens srove ar metaliniu šepečiu, kad neliktų skiedinio liekanų, tepalų, atsilupusių dažų ar purvo. Putų polistirolo plokštės arba kieta mineralinė vata turi būti tinkuojamos armavimo tinkleliu, kad būtų pasiektas kietas paviršius. Reikėtų pasitarti su specialistu dėl tinkamos sistemos.
Prieš klijuojant paviršių reikia padengti gruntu, kuris parenkamas atsižvelgiant į paviršių pobūdį: prasiskverbiantys gruntai porėtiems paviršiams, sukibimą gerinantys gruntai mineraliniams paviršiams. Gruntas dažnai dengiamas teptuku; paviršius turi būti švarus ir sausas, dulkės pašalinamos. Pabundantys paviršiai gali būti padengti garų izoliacine plėvele, o plėvelė kloktina pagal gamintojo rekomendacijas. Tada pritvirtinamas metalinis tinklas arba galima nenaudoti tinklo, priklausomai nuo situacijos, jei naudojami kokybiški elastiniai klijai.
Akmens parinkimas ir paruošimas yra svarbūs žingsniai. Dekoratyvinio akmens plytelės parduodamos dėžėmis ir gali būti skirtingo ilgio, todėl reikia iš anksto jas išsidėlioti ir atsirinkti. Spalvos ir raštai gali skirtis, nes plytelės yra rankų darbo. Prieš klijavimą išsidėliokite akmenis ant žemės, maišykite iš skirtingų dėžučių ir sukurkite norimą raštą. Plytelės nėra idealūs krašteliai, kartais pasitaiko išsikišimų, todėl nelygumus patartina pašalinti trinant plyteles tarpusavyje. Taip pat reikės nugludinti galinius paviršius siekiant geresnio priglaudimo.
Klijų parinkimas ir paruošimas priklauso nuo paviršiaus tipo. Dažniausiai naudojami cemento pagrindo arba polimeriniai klijai. Sausi klijai beriami į vandenį, o mišimas atliekamas pagal gamintojo rekomendacijas (dažnai santykis 1 dalis vandens ir 5-7 dalys sausų klijų). Maišoma dviem etapais: pirmas maišymas su lėtai besisukančiu įrenginiu, po to dar kartą išmaišoma per 4-5 minutes. Klijų sluoksnis turi būti pakankamai storas, kad užpildytų plokštės nelygumus, ir turi būti tepamas ant klijavimo mentelės (6 mm dantukų) arba ant plokščių paviršiaus.
Klijuojant akmenų plyteles svarbu pradėti nuo apačios, o kampinius elementus - nuo jų. Panaudojama dvi glaistyklės: pagrindinė lyga ir dantyta, bei nedidelė lygi glaistyklė akmens tvirtinimui. Klijais dengiamas paviršius iki nubrėžto brūkšnio, o ant plokštės paviršiaus taip pat padaromi grioveliai. Akmens plokštelė prispaudžiama prie paviršiaus, dalis klijų išspaudžiama ant šoninio paviršiaus, kad užtikrintų geresnį sukibimą ir užpildytų tarpus. Jei reikia, akmenis galima pjaustyti kampiniu šlifuokliu su specialiu disku plytelėms. Jei akmeniui reikalingos siūlės, paruoškiamas skiedinys ir užpildomos siūlės, stenkitės netepti skiedinio ant akmens paviršiaus. Po džiūvimo paviršių galima valyti švelniu šepetėliu ar šluota; nevartokite metalinių šepetėlių, nes jie gali pažeisti paviršių. Dulkės, skiedinio likučiai ir purvas turi būti pašalinti iki pilno išdžiūvimo.
Deja, dėl džiūvimo proceso natūralių procesų, akmens paviršiuje su vandeniu gali išsiskirti druskos kristalėliai. Juos nuvalykite sausu šepetėliu arba drėgna šluoste - tai neturi įtakos akmens kokybei. Po klijavimo svarbu nuvalyti paviršių ir pabandyti impregnuoti. Impregnavimas teikiamas du kartus: pirmą kartą - palaukus, kol paviršius išdžius, ir antrąjį kartą. Impregnantų pasirinkimas labai įvairus: kai kurie sukuria šlapio akmens efektą, kiti nepastebimai palieka spalvų pokyčius. Galutinis žingsnis - apsauginės priemonės su akrilo junginiais, kurie suteikia hidroizoliaciją ir ilgesnį tarnavimo laiką; rekomenduojama rinktis be tirpiklių, vandens pagrindu įsigyjamus impregnantus. Lakavimas turi būti baigiamas tik visiškai išdžiūvus plokščių paviršiams.
Priežiūra: dekoratyvinis akmuo yra lengvai prižiūrimas. Reikia reguliariai siurbti dulkes arba nuvalyti drėgnu skudurėliu; venkite metalinių šepetėlių ir rūgštinių valiklių. Jei atsiranda druskos kristalėlių, juos nuvalykite sausai arba drėgnu šluoste. Dekoratyvinis akmuo puikiai tinka interjerui ir eksterjerui: židiniams, sienų elementams, kolonoms, rūsio, laiptinių bei kitoms erdvioms. Lankstus dekoratyvinis akmuo - plonas, lengvas, su platų spalvų asortimentu; akmens panelės - dažnai naudojamos sienoms ir fasadams; skalūno plytelės - suteikia prabangų vaizdą; granito plytelės - tvirti, ilgaamžiai; travertino plytelės - šilumos ir jaukumo suteikiantis akmuo. Mozaikos ir skaldyto akmens variantai taip pat turi savo taikymo sritis interjere ir lauke. Dirbtinis akmuo dažnai imituoja natūralų akmenį, yra lengvesnis ir paprastesnis montuoti. Natūralus akmuo pasižymi unikalia tekstūra ir spalva, tačiau gali būti sunkesnis klijuoti, todėl paviršius turi būti tvirtas.
Paviršiaus paruošimas taip pat apima: plokštes klijuoti ant tinko, OSB arba fibrocemento plokščių, kurios gali būti slidžios; būtina užtikrinti jų sukibimą su specialia plėvele ir tinkleliu. Jei paviršiai nėra švarūs arba drėgni, gruntas privalomas. Svarbu atsižvelgti į klimato sąlygas: lauke klijuoti plytelių galima tik esant ne žemesnei kaip +5 C temperatūrai ir nepadažius lyjant. Darbo laikotarpiu būtina apsaugoti vietas nuo lietaus iki klijų išdžiūvimo. Po darbų akmens plokštes nenaudokite, kol klijai pilnai nesusidėdys.
Dekoratyvinio akmens klijavimo praktiniai patarimai: išsidėliokite akmenis ant žemės, maišykite iš skirtingų dėžučių, pradėkite nuo apačios, klijuokite be tarpų, klijais dengiamas sienos plotas iki nubrėžto brūkšnio, o plokštėms - grioveliai. Naudokite 6 mm dantukų mentelę, akmens plokštės dažnai nėra idealios, todėl klijai tepami ir ant plokštės paviršiaus. Po klijavimo užpildykite siūles su skiediniu, vengiant jo ant akmens paviršiaus. Kampinių plytelių derinimas - 45 laipsnių kampu, jei nėra kampinių plytelių. Įrengiant židinio apdailą svarbu planuoti kampų išpjaustymą. Siūles pilnai užpildyti, o vietas, kur klijuojamos plytelės, apsaugoti nuo lietaus iki pilno išdžiūvimo.
Statinių, tokių kaip elektros lizdai ar vamzdžiai, apdirbimas paprastai reikalauja kruopštumo. Kai klijai visiškai išdžiūsta, paviršiai rekomenduojama padengti impregnantu; antrasis impregnantas - po pirmojo džiūvimo. Dekoratyvinis akmuo nereikalauja sudėtingos priežiūros, tik periodiškai atnaujinti impregnanto sluoksnį kas keli metai. Akmuo - tai ne tik estetinė, bet ir praktiška medžiaga, tinkama vidaus ir išorės apdailai. Papildomai galite įtraukti įskaitomas, įkėlimui tinkamas nuorodas ir patarsimus, kad sukurti įtikinamą pamąstymą apie dekoratyvinio akmens klijavimą.
Plytelių klijavimas ir įrankių pasirinkimas
tags: #dekoratyvinio #akmenas #plyteliu #klijai