Miškai yra neatsiejama Lietuvos gamtos dalis, tačiau jie nuolat susiduria su įvairiais pavojais, tarp kurių didelę grėsmę kelia miško gaisrai. Šie gaisrai gali kilti dėl biotinių, abiotinių ir antropogeninių veiksnių, o jų padariniai būna itin skaudūs: sunaikinami vertingi medynai, žoliniai augalai, smulki fauna ir flora, keičiasi dirvožemio struktūra, teršiamas oras ir ardoma gamtos pusiausvyra. Siekiant užkirsti kelią šioms nelaimėms ir užtikrinti efektyvią miškų apsaugą, svarbu suprasti miškų degumo klases ir taikyti tinkamas prevencines bei gesinimo priemones.
Per 2025 metus Lietuvoje užregistruota 110 miško gaisrų, apėmusių 42,44 ha plotą. Nors tai yra tas pats skaičius gaisrų kaip ir 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, bendras išdegęs plotas sumažėjo. Ši tendencija rodo, kad dedamos pastangos greitesniam ir efektyvesniam gaisrų gesinimui duoda rezultatų. Viena iš problemų, su kuria susiduria priešgaisrinės apsaugos sistemą Lietuvoje prižiūrinčios įstaigos, yra pasenusi įranga, dėl kurios nėra užtikrinamas efektyvus ir greitas gaisro šaltinio aptikimas bei gesinimas, dėl to didėja išdegusio miško plotas.

Miškų degumo klasės ir jų reikšmė
Miškų degumo klasės yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių miško gaisrų riziką. Pirmos degumo klasės miškai yra ypač pavojingi, nes juose esanti augmenija, dirvožemis ir kitos medžiagos lengvai užsidega ir greitai platina ugnį. Būtent šiose girininkijose budėjimas tampa itin atsakingu darbu. Pavyzdžiui, Tauragės miškų urėdijoje pirmos degumo klasės miškai sudaro 40% miškų ploto. Siekiant užtikrinti saugumą, šiuose miškuose situaciją stebi ne tik budėtojai bokštuose, bet ir kameros.
Sakalinėje ir Eičiuose stovintys 36 metrų aukščio bokštai yra svarbūs dūmų žvalgymo postai. Nuo balandžio mėnesio, kai suaktyvėja žolės degintojai, budėtojai nuolat stebi aplinką. Atėjus karščiausiems ir pavojingiausiems mėnesiams, jų darbas tampa dar svarbesnis. Budėtojos, tokios kaip Zita iš Sakalinės bokšto, atsakingai atlieka savo darbą, nes laiku nepastebėta ugnis gali per kelias minutes padaryti didžiulę žalą.

Modernizavimas ir techninis aprūpinimas
Siekiant pagerinti miškų priešgaisrinę apsaugą, įgyvendinami įvairūs projektai. Vienas iš tokių yra projektas Nr. 05.1.1-APVA-V-004-01-0008 „Priešgaisrinių automobilių ir gaisrų gesinimo įrangos įsigijimas“, finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Šio projekto dėka įsigyta moderni technika, kuri padeda užtikrinti operatyvų reagavimą į gaisrus.
Pavyzdžiui, 2020 m. įsigyta 23 lengvieji visureigiai su priešgaisriniais moduliais, turinčiais aukšto slėgio siurblius ir galinčiais gabenti 0,3 m³ vandens. Šie visureigiai skirti operatyviam miško gaisro židinio vietos aptikimui ir pirminiam gesinimo darbų pradėjimui. Siekiant, kad miško gaisrai kuo mažiau plėstųsi ir būtų kuo greičiau užgesinami, į galimo gaisro paiešką išvykstantys darbuotojai turėtų vežtis pačias efektyviausias gaisrų gesinimo priemones, kurios nemažintų jų mobilumo.
2021 m. įsigyta 7 dideli priešgaisriniai automobiliai, galintys gabenti ne mažiau kaip 2 m³ vandens, skirti gesinti plintantiems miško gaisrams. Šie automobiliai turi padidintą pravažumą, kad galėtų iki gaisro vietos privažiuoti ne tik keliais, bet ir sunkiai pravažiuojamais gruntais, tokiais kaip smėlis ir užpelkėjusios vietos. 2023 m. įsigyta 27 šešiaračiai mini traktoriai su priešgaisriniais moduliais, turinčiais aukšto slėgio siurblius, kurie gali gabenti 0,2 m³ vandens. Ši moderni technika leidžia sparčiau ir efektyviau gesinti miško gaisrus.
Prevencinės priemonės ir visuomenės sąmoningumas
Be techninio aprūpinimo, didelis dėmesys skiriamas ir prevencijai. Viena iš svarbiausių prevencinių priemonių yra mineralizuotos juostos, kurios stabdo ugnies plitimą. Tauragės miškų urėdijoje yra apie 250 kilometrų tokių juostų, kurios kiekvieną rudenį suariamos traktoriumi, kad neužklotų greitai užsideganti sausa augmenija.
Taip pat svarbus ir visuomenės sąmoningumas. Miškininkai ir ugniagesiai nuolat bendrauja su moksleiviais ir suaugusiaisiais, akcentuodami, kad neatsargus elgesys su ugnimi miškuose gali sukelti didžiulius nuostolius ir kelti grėsmę žmonių gyvybei. Svarbu atminti, kad net nedidelė stiklo šukė, veikdama kaip lęšis saulės spinduliams, gali sukelti gaisrą.
Kėdainių rajono miškuose, kur vyrauja didžiausia gaisringumo klasė, ypatingas dėmesys skiriamas prevencijai ir žmonių sąmoningumo kėlimui. Vykstama į mokyklas, susitinkama su bendruomenėmis, primenant apie galimas grėsmes ir saugų elgesį miškuose. Nors šiemet Kėdainių rajone gaisrų nebuvo, dėl didelės sausros ir aukštos gaisringumo klasės, svarstoma galimybė apriboti lankymąsi miškuose.

Darbo specifika ir iššūkiai
Darbas miško stebėjimo bokštuose reikalauja didelio atidumo ir atsakomybės. Budėtojos, tokios kaip Zita, praleidžia ilgus valandas vienumoje, stebėdamos aplinką. Nors darbas gali būti monotoniškas, jos supranta savo pareigos svarbą. Karštomis ir sausomis dienomis budėjimas gali tęstis iki vėlyvo vakaro. Net pastebėjus dūmus, surasti gaisro židinį ir jį užgesinti gali būti sudėtinga dėl nelygaus reljefo, sudėtingo privažiavimo ir būtinybės greitai kirsti medžius ar nešti vandenį.
Miško paklotė gali smilkti net ir po ugnies užgesinimo, todėl gaisro vietas reikia prižiūrėti kelias dienas, o kartais ir savaitę, jei ilgai nesulaukiama lietaus. Net ir praėjus metams be didelių miško gaisrų, urėdijos ir toliau ruošiasi galimoms nelaimėms, kurias gali sukelti tiek gamtiniai veiksniai, tiek neatsargus žmonių elgesys.
Statybinių medžiagų atsparumas ugniai
Nors pagrindinis straipsnis skirtas miškų gaisrams, svarbu paminėti ir statybinių medžiagų atsparumo ugniai klasifikaciją, kuri yra svarbi pasyviajai priešgaisrinei saugai. Nuo 2001 m. Europoje įvesta "Euroklasių" sistema, kuri vertina medžiagų degumą, šilumos išsiskyrimo greitį, liepsnos plitimo greitį, dūmų susidarymą ir nuodingų dujų išsiskyrimą. Medžiagos skirstomos į klases nuo A1 (nedegios) iki G (labai degios). Didžioji dalis žmonių, žuvusių per gaisrus, mirė užtroškę dūmais, todėl dūmų susidarymo rodiklis (s1, s2, s3) yra itin svarbus. A1 klasės statybinės medžiagos, tokios kaip akmens vata, užtikrina aukščiausius priešgaisrinės saugos standartus, nes jos praktiškai neprisideda prie gaisro plitimo, nedidina jo intensyvumo, neišskiria dūmų ar degančių lašelių.

Valstybiniai miškai yra didelis Lietuvos turtas, ir jų apsauga nuo gaisrų reikalauja nuolatinių pastangų, modernios technikos, efektyvių prevencinių priemonių ir visuomenės sąmoningumo. Tik bendromis pastangomis galime užtikrinti, kad miškai išliktų sveiki ir saugūs ateities kartoms.
tags: #degumo #klases #girininkijose