Akmenės cementas pradėjo kurti 1947 m. Akmenės rajone, Karpėnų kaime. 1952 m. rugsėjo 20 d. čia pradėjo suktis pirmoji klinkerio degimo krosnis, o po metų įrengta antroji, 127 m ilgio krosnis. 1959 m. baigta statyti trečioji, o 1961 m. - ketvirtoji cemento gamybos technologinė linija. 1996 m. šis keturių sukamųjų krosnių kompleksas uždarytas kaip ekonomiškai neefektyvus.
Tuo pačiu laikotarpiu įmonė siekia plėsti aplinkosaugos ir tvarumo sprendimus: Akmenės cementas kartu su partneriais spaudžia į CO2 vertės grandinės projektą, gavo PCI statusą iš Europos Komisijos kaip svarbus projektas klimato ir energetikos srityje bei siekia integruoti atliekas kaip kuro šaltinį cemento gamybai. Šio vizijos tikslas - sumažinti anglies dioksido išmetimą, pereiti prie rūšiuojamų atliekų naudojimo ir mažinti iškastinio kuro dalį.
Naujų sprendimų motyvai ir kontekstas
Atliekų deginimas cemento gamyboje laikomas socialiai atsakingu ir ekonomiškai naudingos žiedinės ekonomikos įgyvendinimu. Daktaras Hans Wilhelm Meyer iš Druskininkų atstovavo nuomonę, kad atliekų deginimas cemento krosnyse turi pranašumų prieš kitus deginimo būdus: pelenai patenka į klinkerio ir cemento struktūras, o deginant atliekas per 1450°C temperatūrą sunaikinami organiniai junginiai, todėl kenksmingų medžiagų susidarymas yra minimalus. Tai leidžia užtikrinti produkto kokybę ir ekologiškumą, palyginus su atskirais deginimo įrenginiais, kuriuose daug papildomų filtravimo ir valymo išlaidų.
Kai kur ir kaip deginamos atliekos
Atliekos deginamos kaip alternatyvus kuras, pakeičiantis arba papildantis tradicinį kurą. Degimo procesas vyksta cemento gamybos krosnyse, o susidarantys pelenai ir sunkieji metalai patenka į klinkerio struktūrą, kas užtikrina toliau gamybos kokybę. Degimo procesas suteikia galimybių sumažinti iškastinio kuro naudojimą, o tuo pačiu metu sumažinti išmetamų šilumos energijos priklausomybę nuo fosilinių šaltinių. Tačiau atsiranda ir iššūkių: pelenų šalinimas, sunkiųjų metalų sulaikymas filtravimo įrenginiais ir tinkamas atliekų pasirinkimas, kuris atitiktų kaloringumo reikalavimus bei aplinkosauginę normas.
SRF - kietasis atgautasis kuras
SRF (Solid Recovered Fuel) gaminamas iš neperdirbtų atliekų masės, iš kurios išrenkami perdirbami komponentai. Lietuvos įmonėse šis kuras vis dar sudaro mažą dalį bendro kuro struktūroje: SRF naudojimas šiuo metu sudaro apie 0,1 proc. bendro kuro kiekio cemento gamybos procese. Tačiau planuojama didinti jo dalį per ateinančius metus: 2024 m. SRF kūrimas numatytas pakeisti iki 75 proc. anglies, o 2027-ies pabaigoje - iki 90 proc. anglies vartojimo sumažinimo.
Ūkio švaistyti atliekų resursai skatina įmones įtraukti įvairias atliekų rūšis į deginimą: džiovintas nuotekų dumblas, netinkamos naudoti padangos ir kitas tinkamas kuras leidžia sumažinti anglies poreikį. SRF deginimas laikomas perspektyviu, nes gali būti naudojamas kaip žaliava ir chemijos pramonėje gaminant junginius, kurie tradiciškai gaunami iš naftos. Lietuvos kontekste iki šiol tik apie 4 proc. atliekų buvo panaudojama gamybos procesuose, todėl SRF plėtra turi didelį potencialą sumažinti plastic plastikų mokestį, kurį Lietuva moka Europos Komisijai.
Technologiniai ir ekonominiai aspektai
Akmenės cementas savo gamykloje įdiegė planą pereiti nuo anglies prie alternatyvaus kuro, siekdamas atsisakyti iki 90 proc. akmens anglies iki 2027 metų pabaigos. Tai numato didelės investicijos į naują įrangą, kuri leistų deginti didesnį SRF arba kitų atliekų kiekį. Investicijų suma siekia apie 25 mln. eurų, o papildomų įrangos diegimas leis kasmet išrūšiuoti daugiau atliekų ir užtikrinti alternatyvaus kuro tiekimą iš Lietuvos bei Esop regionų, taip pat plėsti tiekėjų ratą. Tuo pačiu tikslas - užtikrinti nenutrūkstantį aprūpinimą savaimingų deginimo įrenginių, kurių veikla turi būti saugi ir aplinkai draugiška.
Pavyzdžiui, Malmö ar Švedijos cementinės gamyklos turi sėkmingą patirtį naudoti SRF klinkerio gamyboje. Lietuvoje, įstaigos siekia tegzti legalaus, saugaus ir ekonomiškai naudingą sprendimą, kai atliekos tampa kuro resursu, pagerinant bendrą įmonių konkurencingumą ir aplinkosaugos įsipareigojimus. Tuo tarpu sprendimai reikalauja atskirų įrenginių taršos valymo sistemų modernizavimo ir specialaus kuro saugojimo, sandėliavimo bei perkėlimo įrenginių, kad būtų išvengta taršos ir užtikrintas nuoseklus deginimo proceso veikimas.
Vartotojo, aplinkosaugos ir ekonominis poveikis
Įmonės teigia, kad atliekų deginimas cemento gamyboje padeda sumažinti anglies dioksido išmetimą ir sumažinti iškastinio kuro poreikį. Deginant atliekas klinkerio proceso metu, susidaro šiluma, reikalinga cemento gamybai, o pelenai įterpiami į klinkerio struktūrą. Be to, perdirbti arba perdirbti sunkūs metalai lieka integruoti klinkerio kristaline struktūroje, todėl bendro produkto kokybė nepažeidžiama. Tačiau kyla klausimų dėl pelenų šalinimo ir filtravimo įrangos kainų bei sudėtingumo, taip pat reikalingo patikimo atliekančių tiekėjų tinklo užtikrinimo siekiant stabilaus kuro tiekimo.
Energetikos sektoriuje SRF naudojimas laikomas tvariu pavyzdžiu: tai rodo, kaip atliekos gali būti ekonominiu ir socialiniu požiūriu vertingos, kai jos įtraukiamos į nuoseklų gamybos ciklą, skatindamos įdarbinimą, inovacijas ir regioninį vystymąsi. Pasak įmonės vadovo A. Zarembos, svarbiausia - deginamų atliekų kokybė ir jų kaloringumas, o ne tai, iš kur jos yra kilusios, nes tai leidžia pasiekti tvarų perėjimą nuo iškastinio kuro prie alternatyvų kuro su dideliu degimo našumu.
Ko tikėtis ateityje
- Planai įmonėje - išplėsti SRF panaudojimą iki 70-90 proc. anglies pakeitimo, įdiegti papildomą įrangą ir išplėsti tiekimo šaltinius.
- Kurkinių įrenginių modernizavimas, siekiant sumažinti pelenų ir sunkiųjų metalų problemiškumą bei garantuoti saugų atliekų deginimą.
- Sandėliavimo ir logistinių sprendimų tobulinimas, įskaitant laivų kuro atvežimą ir sandėliavimą Smeltės pusiasalyje.
Specialistai pabrėžia, kad deginimo pajėgumų augimas turi būti suplanuotas atsakingai: būtina užtikrinti tinkamą kuro kokybę, saugų tiekimą ir atitiktį visoms aplinkosauginėms ir teisės normas. Nėra prasmės deginti atliekas, jei procesas gali sukelti papildomų taršos šaltinių; todėl reikia integruoti modernias filtravimo ir valymo sistemas, kurios užtikrintų, kad emisijos atitiktų griežčiausius standartus.
Pridedami elementai: infografikos ir vaizdinė medžiaga
Infografika pateikia pagrindinius SRF deginimo grandinės etapus: atliekų surinkimą, jų rūšiavimą, transportavimą į gamyklą, deginimo procesą klinkerio krosnyse ir perdirbtų pelenų integravimą į klinkerį.
Žemėlapis iliustruoja regionų regioninius projektus, tarp jų Vakarų Lietuvoje vykdomus projektus, kuriuose akcentuojamas atliekų deginimo poreikis ir logistikos tinklai.
Rotacinės krosnies veikimo principai ir funkcija cemento gamyboje.
Video pristato praktinį deginimo proceso suvokimą, nuo atliekų priežiūros ir ruošimo iki deginimo ir galutinio klinkerio kokybės užtikrinimo.
Duomenų santraukos
| Metai | Įvykis | Poveikis |
|---|---|---|
| 1947-1952 | Ką pasiekė statybos darbai, pirmosios krosnys | Pradėta klinkerio degimo veikla |
| 1996 | Keturių krosnių komplekso uždarymas | Ekonominis iššūkis, kt. sprendimai |
| 2024-2027 | SRF diegimas ir anglų deginimo perėjimas | Iki 90% anglies pakeitimo SRF |
| 2025-2027 | Investicijos į naują įrangą ir tiekėjų plėtrą | Stabilus SRF tiekimas, aplinkosaugos nauda |
Apibendrinimas
Atliekų deginimas Akmenės cemento gamykloje rodo, kaip integruojama žiedinė ekonomika į pramoninį sektorių. Pagrindiniai iššūkiai - tinkamos žaliavos parinkimas, pelenų valdymas, filtravimo įrenginių modernizavimas ir tiekimo grandinės užtikrinimas. Tačiau teigiamai nuteikia planai išplėsti SRF dalį, sumažinti anglies poreikį ir prisidėti prie tvaresnės ekonomikos Lietuvoje.