Dažų pramonė apima daugelį žmogaus veiklos sričių, tačiau kalbant apie būsto įrengimą ar remontą, galima išskirti keletą dažų rūšių. Norint pasirinkti geriausius dažus savo virtuvei ar svetainei, reikėtų žinoti, kokios egzistuoja dažų rūšys bei kuo jos skiriasi. Kasdienybėje mus supa įvairios paskirties daiktai, pagaminti iš skirtingų medžiagų (medienos, metalo, plastiko, betono ir t. t.), kurios turi skirtingą naudojimo intensyvumą, įgertį bei estetinį poreikį. Joms nudažyti reikalingi atitinkamas savybes turintys dažai, lakai ar kitos paviršiaus padengimo medžiagos.
Vandeniu skiedžiami dažai dominuoja namų interjere ir eksterjere, nes yra saugūs naudoti, lengvai spalvinami bei sukuria pakankamai estetinį ir atsparų eksploatavimui paviršių. Džiūstant jie išskiria lengvą aromatą, nereikalauja ypatingo pasiruošimo dažymui. Po darbo lengvai sutvarkysite aplinką bei išteptas rankas ar drabužius. Be to, tokie dažai pasižymi plačiu spalvų ir blizgumo pasirinkimu. Organiniu skiedikliu skiedžiami dažai naudojami vidaus bei lauko darbams, dažniau metaliniams paviršiams ir mediniams paviršiams, betonui ar tinkui. Tirpikliniai dažai yra skvarbesni, atsparesni blukimui, trinčiai bei temperatūriniams svyravimams.
Tokius dažus, pavyzdžiui, HAMMERITE ar RILAK PENTAPRIM, galite rinktis iš didelės spalvų gausos, o jais nudažytas paviršius dažniausiai yra pusiau blizgus arba blizgus. Buityje organiniu skiedikliu skiediamus dažus reikėtų naudoti atsakingai - džiūstant jie išskiria gana stiprų kvapą ir nesiskiedžia vandeniu, todėl patalpas būtina gerai išvėdinti, o suteptas rankas ar paviršius plauti tuo pačiu skiedikliu, kuris nurodytas dažų aprašyme. „Spalvų saloje“ galima rasti ir alkidinių dažų vandens pagrindu. Dviejų komponentų dažai yra aukščiausios kietumo ir atsparumo trinčiai klasės, todėl dažniausiai naudojami laiptinių, koridorių, techninių patalpų ar garažų grindims padengti bei metalinėms konstrukcijos dažyti. Džiūdami jie skleidžia aštrų kvapą, todėl juos naudojant rekomenduojama dėvėti respiratorių ir gerai vėdinti patalpas.
Šie dažai džiūsta rišantis komponentams, todėl procesas vyksta greitai ir kokybiškai net ir esant žemoms temperatūroms (< 0 °C). Tiesa, dvikomponenčiai dažai turi ribotą spalvų pasirinkimą, o jų paviršius dažniausiai yra pusiau blizgus arba blizgus. Dažų skiediklis atlieka dažų nešėjo vaidmenį: uždarame inde jis neleidžia dažams sukietėti, palengvina įsiskverbimą į paviršių bei užnešimą ant jo. Po dažų panaudojimo, didžioji jo dalis pasišalina išgaruojant, paliekant tvirtą dažų dangą.
Skiediklis gali turėti įtakos mūsų sveikatai, todėl rinktis dažus, skiedžiamus vandeniu, yra rekomenduojama. Taip pat derėtų nepamiršti išvėdinti patalpų. Dažų plėvelė per mikroskopą rodo, kad matinių dažų paviršius yra nelygus ir šiurkštus, todėl toks paviršius išskaido šviesą. Matinio paviršiaus trūkumas - lengvas užlaikymas nešvarumų. Renkantis aukštesnio blizgumo dažus, mažiau tikėtina susidurti su užblizgimu. Tai svarbu turintiems augintinių ar mažų vaikų, taip pat tais atvejais, kai namuose siauras koridorius ar laiptinė.
Fasadiniai dažai: pasirinkimas pagal medžiagą
Medinis fasadas ar tvora - tradicinis Šiaurės šalių ir Lietuvos eksterjero elementas. Mediniam namui reikalinga nuolatinė priežiūra, o fasadiniai dažai gali tarnauti keliolika metų, tačiau nei vieni dažai nėra amžini. Jei norite, kad Jūsų namas visada atrodytų gerai, perdažykite fasadą laiku.
Fasadiniai dažai yra dvigubo pobūdžio danga: jie pirmiausia turi apsauginę funkciją, o tik po to - dekoratyvinę. Pagrindiniai reikalavimai lauko sienų dažams - atsparumas susidėvėjimui ir ilgaamžiškumas. Kokiomis techninėmis savybėmis vadovautis priklauso nuo fasado sienų medžiagos: akriliniai ir alkidiniai dažai turi esminius skirtumus.
Akriliniai vs alkidiniai dažai: pagrindiniai skirtumai
- Sudėtis: alkidiniai dažai - vienkomponenčiai, akriliniai dažai - pagal modelį gali būti vienkomponečiai arba dvikompočiai; pagrinde pasirinkto tipo rišiklis.
- Džiūvimo laikas: alkidiniai dažai džiūna lėčiau, o jų paviršiaus džiūvimo laikas gali būti 3H; akriliniai dažai džiūsta greičiau, paviršiaus džiūvimo laikas apie 0,5 H.
- Dekoratyvinis atlikimas: akriliniai dažai leidžia greitai suformuoti kietą ir patvarų sluoksnį, o alkidiniai dažai ilgiau išlaiko blizgesį ir spalvą.
- Charakteristikos: akriliniai dažai atsparūs oro sąlygoms ir cheminei korozijai, o alkidiniai dažai prastai atsparūs oro sąlygoms ir lengvai lupasi.
- Naudojimo substratai: alkidiniai dažai dažnai naudojami medienai, namų apdailai ir metaliniams paviršiams; akriliniai dažai - metaliniams paviršiams su aukštais antikoroziniais reikalavimais, taip pat fasadų dekoravimui.
- Kaina: alkidinių dažų kainos dažnai mažesnės už akrilinių dažų kainas, tačiau skirtumas priklauso nuo modelio ir modifikacijų.
Taip pat svarbu žinoti, kad skirtingos medienos rūšys ir paviršiai reikalauja skirtingų dažų sprendimų. Pavyzdžiui, akriliniai dažai dažnai netinka mediniam fasadui dėl užsandarintos paviršiaus savybių, o alkidiniai emaliai gali būti tinkamesni fasadams, kurie nereikalauja kvėpavimo. OSB plokštės ir jų siūlių užglaudinimas dažnai reikalauja specifinių grunto ir atsparumą užtikrinančių sprendimų.
Medžiagų pasirinkimas: paviršiai ir dangos tipai
Dažų pasirinkimas priklauso nuo tos paviršiaus paskirties: mūras, gaminiai iš betono, tinkas, metaliniai konstrukcijos ar mediena. Paviršiaus paruošimas ir tinkantis gruntavimas yra esminiai siekiant ilgaamžiškumo. Dėl konkrečių paviršių galima pasirinkti šias kryptis:
- Betoninio fasado dažymas: akriliniai dažai su silikono pagrindu arba silikoniniai dažai - elastinga plėvelė, užpildanti nelygumus ir mažai susiliejančios plėvelės. Dažai tepami volu ar teptuku po iš anksto užgruntuoto paviršiaus.
- Mūro fasadas: dažai, skirti lauko darbams (alkidiniai arba akriliniai), būtina valyti druskų apnašas bei pelėsį prieš dažant.
- Dailylentės ar viniliniai paviršiai: dažai turi būti elastingi ir gero sukibimo su plastikais; dažnai tinka akriliniai arba uretano-akriliniai dažai.
Spalvų ir įrankių pasirinkimas
Spalvų pasirinkimą lemia klimatas, Pagrindinio fasado pusė, saulės poveikis ir UV spinduliai. Ryškios spalvos gali greičiau išblukti ir įkaisti fasadą, todėl rekomenduojama rinktis šviesesnes ir mažiau intensyvių atspalvių. Įrankiai - kokybiški teptukai ir įrankiai užtikrina ilgaamžę dangą. Pavyzdžiui, švedų įmonės Anza lauko teptukas Platinum su patobulintais šereliais užtikrina tikslią dažų patekimą ir ilgaamžiškumą, o jo komplekte esantis dėklas apsaugo nuo išdžiūvimo iki 2 savaičių.
Kaip prižiūrėti fasado dažus po dažymo
Dažai turi būti atsparūs drėgmei, UV spinduliams ir mechaniniams veiksniams. Po dažymo rekomenduojama palaukti mažiausiai mėnesį iki visiško sukietėjimo, o tada fasado plauti galima švelniai, vilgiant nuo viršaus žemyn vandeniu. Jei fasadas drėgnas, nereikia dažyti. Nerekomenduojama dažyti kai lauke yra didelė karštis ar tiesioginiai saulės spinduliai.
Dažų plėvelė turėtų būti atspari dilimui ir lengvai valoma. Matiniai dažai turi didesnį įsipatešimą į smulkius nešvarumus, todėl valymas reikalauja atsargumo, o blizgūs dažai dažnai mažiau įsileidžia dėmes. Tvirtos spalvos ir kokybiška plėvelė užtikrina ilgesnį fasado gyvavimo laiką.
Dažų spalvų pasirinkimo gairės ir praktiniai patarimai
Renkant spalvas, atkreipkite dėmesį į namo pusę: šiaurinė pusė gali būti drėgnesnė, todėl reikalingi atsparūs drėgmei dažai ir grunto sprendimai. Taip pat svarbu laikytis įstatymų dėl šviesumo laipsnio (EU rekomenduoja šviesumo indeksą ne mažesnį nei 40). Yra daugybė rekomenduojamų fasado dažų gamintojų: Ceresit, Pinotex, Nordsjö, Rilak ir kt. Jie siūlo plataus spalvų spektrą bei skirtingas technologijas, tokias kaip silikoniniai, silikato ir silikatiniai dažai.
Dažų kainos ir ekonomika
Kainos priklauso nuo dažų tipo, sudedamųjų dalių ir užbaigimo klasės. Vidutiniškai lateksiniai dažai kainuoja apie 10-40 litų už litrą, akriliniai dažai - apie 20-50 litų už litrą. Dažymo darbai gali kainuoti papildomai už kvadratinį metrą (15-20 litų) ir už gruntavimo bei paruošimo darbus (5-10 litų už m2). Investicija į kokybę dažnai atsiperka ilgesniu tarnavimo laikotarpiu ir mažesniu dažų atnaujinimo dažniu.
Praktiniai patarimai projektuojant fasadą
- Prieš perdažydami seną paviršių pašalinkite senus atšokusius dažus ir nuvalykite teršalus.
- Gruntavimas - būtinas žingsnis, kuris užtikrina švelnų dažų dengimą ir ilgaamžiškumą.
- Rinkitės spalvą derindamiesi su aplinka, laikykitės šviesos ir UV poveikio reglamentų.
- Vidaus darbams dažų dengimas gali būti kitoks nei išorėje, todėl naudokite tinkamas priemones.
Dažų kokybė ir dengiamumas
Geras dengiamumas reiškia, kad dažai padengia paviršių su mažu sluoksniu ir sukuria vizualiai vienodą paviršių. Aukštos kokybės dažai dažnai turi didelį pigmentų kiekį,Specialius priedus ir didesnį kietųjų dalelių procentą, kurie pagerina dengiamumą. Be to, spalvos pasirinkimas ir kontrastas daro įtaką dengiamumui, ypač kai skiriamos šviesios ir tamsios spalvos.
Dažų rūšys pagal aplinką
Dažai vidaus patalpoms dažnai yra lateksiniai, atsparūs drėgmei, purvui ir valymui. Vidaus dažai turi būti pasirinkti atsižvelgiant į patalpų paskirtį - koridoriams, vaikų kambariams ar miegamiesiems. Metaliniams paviršiams galima naudoti įvairias dažų rūšis, svarbiausia - tinkama paruošimo ir grunto sistema. Medienai rekomenduojami akriliniai dažai. Grindims - specialūs grindų dažai arba lakai.
Santrauka: pagrindiniai fasadinių dažų pasirinkimo kriterijai
Nepaisant to, kad fasado dažai turi dekorinę funkciją, jų pagrindinė užduotis - apsauga nuo išorinių veiksnių: saulės, lietaus, šalčio ir drėgmės. Renkantis dažus, svarbu įvertinti: fasado medžiagą, klimato sąlygas, spalvą, grunto sistemą, priežiūros galimybes ir ekologinį aspektą. Kokybės kriterijai apima pigmentų kokybę, priedų įvairovę ir dengiamumą. Tinkamai parinkti dažai užtikrina fasado ilgaamžiškumą ir estetinę išvaizdą ilgus metus.
