Augantys daugiaaukščių renovacijos tikslai: kokios veiklos finansuojamos ir kaip gauti paramą

Jeigu planuojate nuosavo individualaus namo renovaciją, yra galimybė atgauti dalį modernizavimui išleistų pinigų. Parama individualių namų atnaujinimui suteikiama nuo 2014 m., ją jau gavo daugiau kaip 5,4 tūkst. gyventojų. Dėl šių kompensacinių išmokų gali kreiptis gyventojai, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą. Namo statyba turi būti užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruotas 100 proc. pastato baigtumas. Nuo 2025 metų kovo mėn. gyventojai galės kreiptis į APVA ir pasinaudoti 8 mln. eurų skiriama finansine parama iš Klimato kaitos programos.

Parama daugiabučiams namams - bendrosios nuostatos

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ įgyvendinamas su Sanglaudos fondo lėšomis. Parama yra skiriama tiek energinį naudingumą didinančioms priemonėms (stogo, fasado, sienų, langų keitimas), tiek kitoms namo atnaujinimo priemonėms. Svarbu pasiekti tikslinį energinį rezultatą - po atnaujinimo daugiabutis turi pasiekti B arba aukštesnę energinio naudingumo klasę ir sutaupyti ne mažiau kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų. Paramą gali gauti tiek butų savininkai, tiek bendrijos ar jungtinės veiklos sutarties dalyviai, priklausomai nuo pasirinktos administravimo formos ir paraiškos tipo.

Finansavimo formos ir sąlygos

Pagal dabartines Lietuvos programas, yra dvi pagrindinės valstybės paramos teikimo formos daugiabučių namų atnaujinimui: subsidija ir fiksuotas įkainis. Fiksuotas įkainis skaičiuojamas pagal daugiabučio naudingojo ploto kvadratus ir apima paslaugas (paraiškos rengimą, administravimą, techninę priežiūrą) bei energiją taupančioms priemonėms. Pasiekus kvietime nustatyta energinio naudingumo klasę ir sutaupant bent 40 proc. šilumos, valstybė kompensuoja iki 100 proc. projekto parengimo išlaidų. Taip pat teikiama lengvatinė iki 20 metų paskola be jokio turto įkeitimo, kurios palūkanos 3 proc. fiksuotos visą laikotarpį.

Gavus valstybės paramą ir įvykdžius atnaujinimą, paskolos grąžinimo grafikas sudaromas pagal realiai atliktus darbus ir sumas. Ilgalaikėje perspektyvoje lėšos gali būti paskirstytos proporcingai buto ploto ar savininkų įsipareigojimams. Jei gyventojams priklauso naudojamas socialinis palaikymas, gali būti taikomos papildomos išimtys - pavyzdžiui, kai kompensacijos laikotarpiu gyventojai išmokas sumoka savivaldybė už jų naudai. Daugumoje atvejų projektų finansavimas siejamas su energinio naudingumo klase, o įkainiai skaičiuojami taip, kad po renovacijos būtų užtikrintas B arba A klasės lygio efektyvumas.

Programų administravimas ir įsipareigojimai

APVA administruoja daugiabučių namų modernizavimo programą, o projektą gali įgyvendinti vienas administravimo partneris arba savivaldybės paskirtas administratorius. Administratorius sudaro sutartis su rangovais, prižiūri statybos darbus, kaupia lėšas remonto ir renovacijos poreikiams. Vertinant paraiškas, svarbiausi kriterijai yra kvartalinė renovacija, skydų (modulinės) technologijų naudojimas, teritorinio pobūdžio prioritetai ir renovacijos planų stabilumas.

Jeigu gyventojai nesako įsteigti bendrijos arba nesudarė jungtinės veiklos sutarties, savivaldybė privalo paskirti administratorių, kuris užtikrina pradinių ir einamųjų darbų vykdymą, buhalteriją, šilumos mazgų priežiūrą bei panašias paslaugas. Priežiūros išlaidos, kartu su kitais mokesčiais, apmokamos iš bendrojo naudojimo objektų lėšų. Svarbu užtikrinti, kad informacija apie tarifus, darbų apimtis ir jų eigą būtų viešai prieinama.

Stogo, fasado, pamato ir grindų šiltinimo sprendimai renovuojant daugiabutį

Stogo šiltinimas gali būti atliekamas net ir tada, kai stogo danga nekinta - šlaitinis stogas šiltinamas iš vidaus. Galimos medžiagos: PUR putos, mineralinė vata, polistireninis putplastis. Jei dengtos stogo dangos daromos papildomai, papildomas sluoksnis gali būti klijuojamas virš gegnių. Pagrindinė užduotis - tarp stogo dangos ir difuzinės plėvelės sukurti tinkamą vėdinimo tarpą ir užtikrinti garsoizoliaciją bei sulaikyti drėgmę. Svarbu atitikti kraigų, perdangų ir šlaitų sandūras - šilumos nuostoliai daugiausia priklauso nuo jų kokybės.

Fasado šiltinimas dažnai taikomas tinkuojamai sudėtinei termoizoliacinei sistemai; naujausias tendencijas sudaro klinkerinės apdailos plytelės. Senuose namuose dažnai naudojamos 5-10 cm storio plokštės, tačiau jos kartais neatitinka B klasės reikalavimų. Jei fasadas šiltinamas iš vidaus, būtina įvertinti rasijos taško vietą, kad kondensatas nesikauptų sienos viduje. Diegiant šiltinimo sprendimus, svarbu pasirinkti tinkamą storį ir rengtą medžiagą, o sprendimą tarti su konstruktoriais ar energinio naudingumo ekspertais.

Pamatai dažnai nėra šiltinti, todėl pirmiausia reikia patikrinti drenažo sistemą. Jei rūsys nėra, cokolių šilumos izoliacija turi būti įrengiama ne žemiau 600 mm nuo pirmo aukšto grindų šilumos izoliacijos. Rūsio atveju pamatas šiltinamas viso aukščio perimetrui. Dažnai naudojamas Šilioporas Geo EPS 100 dėl atsparumo gniuždymui ir mažo vandens įgėrimo. Perdangos šiltinimui dažnai rekomenduojama naudoti EPS plokštes tarp gegnių, o papildomą apsaugą suteikia OSB plokštės.

Administravimas daugiabučiuose: formos ir praktiniai aspektai

Daugiabučių namų valdymo formos dažnai priklauso nuo gyventojų susitarimo: dažniausiai populiariausia - savininkų bendrija. Bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, kuri pati sprendžia dėl namo priežiūros ir atnaujinimo darbų, o steigimą inicijuoti gali bet kuris buto savininkas ar jų grupė, taip pat savivaldybės institucijos. Bendrijos valdymo mechanizmas yra paprastas: sprendimus priima visuotinis susirinkimas, valdyba arba pirmininkas - balsuojama dauguma, o įstatuose nustatoma tvarka.

Jeigu bendrija negali atlikti visų darbų - gali būti sudaryta sutartis su administruojančia įmone, kuri tvarko raštvedybą, buhalteriją, šilumos mazgų priežiūrą bei kt. Administravimo išlaidos finansuojamos iš bendrojo naudojimo lėšų. Svarbu turėti skaidrumą: informacija apie tarifus, priežiūros darbus ir jų apimtis turi būti viešai prieinama.

Jungtinės veiklos sutartis yra viena iš trijų formų. Ji taikoma mažesniems daugiabučiams - nuo 3 iki 10 butų. Sutarties galiojimas baigiasi pasikeitus bent vienam buto savininkui. Civilinis kodeksas šią formą apibrėžia kaip susitarimą tarp dviejų ar daugiau asmenų dėl bendro tikslo; privalumai - paprastumas, trūkumai - nestabilumas, kai pasikeičia savininkai.

Ką daryti, jei renkatės administratoriaus ar bendrijos kelią?

• Priklausomai nuo formos, administratorius yra atsakingas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir rangos darbų mokėjimo procesų koordinavimą.
• Gyventojai turi mokėti už administravimą ir įkelti kaupiamąsias lėšas remontams, taip pat gaus ataskaitą apie lėšų panaudojimą.
• Jei daugiabutis įgyvendina renovaciją, gali būti kompensuojamos projekto parengimo išlaidos - investicijų plane, energinio naudingumo sertifikatai, projektų vykdymo priežiūra ir kt.
• Paskolos grąžinimo grafikas sudaromas remiantis atliktais darbais ir parašytomis sutartimis; palūkanos gali būti atidėtos iki kelių mėnesių.

Patarimai gyventojams dėl finansavimo ir įsipareigojimų

• Svarbiausia - tinkamai planuoti investicijas ir sudaryti investicijų planą su gyventojais, įvertinant techninę ir energinę būklę.
• Prieš atsiskaitant su rangovais, būtina pasirašyti statybos darbų perdavimo-priėmimo aktus ir pateikti visus reikalingus įkainius bei sutartis projektų administratoriams.
• Permokėtas lėšas galima susigrąžinti pateikus prašymą, nurodant savininko vardą, adresą ir banko sąskaitą.
• Jei įsigyjama socialinė parama, mokėjimai gali būti atliekami savivaldybės, o mana skolos gali būti mažinamos ar net visai netaikomos.

Aktualijos ir naujausios iniciatyvos Lietuvos miestams

VIPA pradeda įgyvendinti 2021-2027 m. investicijų programą daugiabučių renovacijos srityje, siekdama padidinti energetinį efektyvumą, skatinti kvartalinę renovaciją ir gerinti infrastruktūrą. Kauno mieste pristatoma nauja Daugiabučių namų renovacijos skatinimo programa, skirta paspartinti renovaciją ir įtraukti naujas priemones infrastruktūros tvarkymui. Parama gali siekti iki 100 proc. darbų kaštų, priklausomai nuo balų, surinktų už kriterijus, tokius kaip kvartalinė renovacija, skydų diegimas, regioninis prioritetas ir investicijų planas su rezervu papildomiems darbams. Svarbiausia sąlyga - renovacijai pasiekti ne mažesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir sumažinti šilumos sąnaudas bent 40 procentų.

Taip pat primenama, kad valstybės parama bus teikiama tik tiems projektams, kurie pasieks B energinį naudingumo lygį arba aukštesnį ir kurie generuos reikšmingą energijos taupymą. Daugiau informacijos galima rasti APVA Renovacijos vadove ir tinklapyje www.apva.lrv.lt, o konsultacijoms - telefonu +370 614 99699. Projektas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Energinio naudingumo kriterijai ir techniniai sprendimai

Vidiniuose sprendimuose svarbu pažymėti, kad palyginti senesnėje statyboje dažnai pasitaiko dideli šilumos nuostoliai dėl prastos izoliacijos. Todėl renkantis šiltinimo sprendimus svarbu pasikonsultuoti su konstruktoriu ar energinio naudingumo ekspertu. Taip pat aktualu įvertinti palėpės perdangos, kraigų sandarumo, difuzinių plėvelių montavimo teisingumą. Egzistuoja įvairios įrankių rekomendacijos - FOAMULAR XPS izoliacija išorinių sienų ertmėms ir kiti sprendimai.

Investicijų planas yra esminis dokumentas, leidžiantis iš anksto įvertinti visus renovacijos aspektus, finansinį pagrindimą ir galimus rizikos veiksnius. Jis padeda išsiaiškinti tikrąjį renovacijos mastą ir užtikrina, kad gyventojai supras savo įsipareigojimus bei teises.

tags: #daugiasluoksnes #renovacijos #kokios #veiklos #finansuojamos