Kauno miesto savivaldybės taryba 2026 m. birželio 16 d. patvirtino naują Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) skatinimo programą, skirtą paspartinti daugiabučių namų renovacijos procesus mieste. Naujosios programos tikslas - skatinti Kauno daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus renovuoti savo daugiabučius, gerinti jų technines ir energines savybes, mažinti šilumos energijos sąnaudas, o tuo pačiu ir gyventojų išlaidas šildymui.
Naujoji iniciatyva suderinta su valstybine Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa bei programa „(R)evoliucija“, pagal kurią erdviškai susijusiems dviem ar daugiau daugiabučių namams, kurie yra renovuoti ar renovuojami, savivaldybė siūlo savo lėšomis sutvarkyti aplinkinę infrastruktūrą: įvažas, šaligatvius, automobilių stovėjimo vietas, žaliąsias zonas ir laisvalaikio erdves.
Apsisprendimo kriterijai ir finansavimo lygiai
Pagal naują programą, savivaldybė finansuos tiek energinį efektyvumą didinančias priemones, tiek kitas daugiabučių atnaujinimo priemones. Miesto parama bus teikiama projektams, kuriuose pasiekiama ne žemesnė kaip B energinio naudingumo klasė ir ne mažiau kaip 40 proc. sumažinamos šilumos energijos sąnaudos. Pastatams, kuriems minimalūs energinio naudingumo reikalavimai netaikomi, bus keliama ne mažesnio kaip 25 proc. Kauno skiriamas finansavimas galės siekti iki 100 proc. statybos darbams skirtų investicijų, atskaičius valstybės išmokėtą paramą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinusiems projektą.
Kiekvienam projektui skiriamų lėšų dydis priklausys nuo vertinimo metu surinktų balų pagal penkis nustatytus kriterijus. Daugiausia paramos galės tikėtis projektai, surinkę 70 ir daugiau balų - jiems bus kompensuojama iki 100 proc. darbų kaštų. Surinkus nuo 50 iki 69 balų, savivaldybės parama galės siekti iki 70 proc., o mažiau nei 50 balų gavę projektai galės pretenduoti į iki 30 proc. finansavimą.
Tikslinant prioritetus, svarbus kriterijus yra kvartalinė renovacija - kai vienoje teritorijoje numatyta atnaujinti dviejų ar daugiau daugiabučių grupes. Taip pat papildomi balai suteikiami už skydų technologijų naudojimą, priklausantys teritorijos programoms bei administratorių patirtį ir gyventojų investicijų planų rezervą papildomiems darbams.
Paskolų palaikymo mechanizmas ir grąžinimo tvarka
Pagal tvarkos aprašą paskolas gyventojų vardu arba jų vardu imti gali projekto administratorius, kuris atsakingas už sėkmingą įgyvendinimą iki gyventojų paskolų grąžinimo grafikų suderinimo. Paskola teikiama be turto įkeitimo, o įmokos dažnai gali būti atidėtos iki 2 kalendorinių mėnesių nuo valstybės paramos lėšų gavimo. Nereikalaujama papildomų mokesčių už paskolos išdavimo, administravimo ar ankstyvą grąžinimą.
Paskolų sutartys sudaromos su projekto administratoriumi, o jei sutartis sudaroma butų ir kitų patalpų savininkų vardu, grąžinimų grafikai siunčiami gyventojams asmeniškai. Apie paskolos grąžinimo metodą pranešama finansuotojui dar prieš pasirašant sutartį. Kiekvienam daugiabučiui namui gali būti teikiama atskira paraiška ir atskros paskolos sutartys, nors vienas administratorius gali teikti kelias paraiškas.
Palūkanos dažnai fiksuotos 3 proc. per visą paskolos laikotarpį, o paskolos trukmė gali būti iki 20 metų. Po atliktų darbų ir visos paramos gavimo ILTE sudaro investicijų ataskaitą, o paskolos grąžinimo grafikas sudaromas pagal gyventojų mokėjimus ir rangovų atliktus darbus. Permokėtos lėšos gali būti grąžinamos gyventojams pasibaigus paskolos grąžinimo laikotarpiui. Jei gyventojai turi teisę į socialinę paramą, jų įmokos gali būti visiškai kompensuotos savivaldybės ar valstybės lėšomis.
Skolos grąžinimas, įmokų paskirtis ir dokumentai
Mokėjimo prašymai teikiami prisijungus vykdytojų zonos, o paskolos lėšos išmokamos tiesiogiai rangovo sąskaitą. Kartu su mokėjimo prašymais projekto administratorius privalo pateikti: statybos darbų priėmimo-perdavimo aktą, sutarties ir priedų kopijas, užtikrinimo priemones ir kitus dokumentus, o pirmam mokėjimo prašymui - ir statybos leidimo kopiją bei nuotraukas.
Sudarant grąžinimo grafiką vadovaujamasi projekto administratoriaus teikiama informacija apie atliktus darbus. Visi statybos darbai ir mokėjimai turi būti tvarkomi laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, o administratoriaus teikiama informacija ir sutartinės nuostatos turi būti skaidrios, siekiant išvengti piktnaudojimų ir užtikrinti gyventojų interesus.
Parama individualiems namams ir apskritoji finansavimo sistema
Nuo 2025 metų kovo mėn. gyventojai gali kreiptis į APVA dėl Klimato kaitos programos lėšų individualiam namų renovavimui. Parama gali būti iki 14 500 eurų vienam projektui, priklausomai nuo namo dydžio ir atliktų darbų. Pvz., 100 m2 naudingasis plotas gali atnešti iki 7 500 eurų paramos. Modernizacijos darbai turi būti užbaigti iki 2026 metų pabaigos (15 mėnesių nuo kvietimo pabaigos).
APVA parama namo renovacijai apima investicijas į energinio efektyvumo didinimą - langų keitimą, sienų ir pamato šiltinimą, grindų, stogo rekonstrukciją bei šildymo sistemos atnaujinimą. Taip pat finansuojamos projekto rengimo išlaidos, energetinio naudingumo sertifikatai ir techninės priežiūros darbai. Paraiškos priimamos nuo 2024-11-11 iki 2025-10-01 arba kol pasiekiamas kvietimo limitas.
Kompensacijų dydis už šildymą priklauso nuo gyventojo pajamų ir VRP (vardinio asignavimo pajamų dydžio) kriterijų. Pavyzdžiui, vienišas senjoras gali gauti didesnį kompensacijos dalį už šildymą nei vienas gyventojas, o dviejų senjorų šeima gali gauti didesnį mėnesinį kompensacijų paketą. Kai kurioms socialinėms grupėms gali būti kompensuojamos ir paskolos palūkanos bei administraciniai mokesčiai.
Šildymo kompensacijos skaičiuojamos atsižvelgiant į pajamas ir VRP dydžius; vieno žmogaus ar šeimos mokėjimai už šildymą mažinami iki tam tikro lygio, o likusi dalis gali būti kompensuojama. Pavyzdiniai skaičiavimai rodo, kaip skirtingos pajamų situacijos įtakoja galimas kompensacijas.
Parama būstui nuomotis taip pat įsijungia - nuomos mokesčio dalies kompensacija skiriama mažas pajamas gaunantiems asmenims, o Vilniaus savivaldybė papildomai finansuoja dalį nuomos mokesčio tiems žmonėms.
Administravimo formos ir jų privalumai
Daugiabučių namų valdymui Lietuvoje vyrauja bendrijos modelis, kuris suteikia galimybę gyventojams patiems spręsti dėl įmokų dydžio, darbų eiliškumo ir rangovų pasirinkimo. Bendrija yra nepelno organizacija, kurią gali kurti bet kuris buto savininkas ar jų grupė. Bendrijos valdymas vyksta per susirinkimą, valdybą arba pirmininką, o sprendimai priimami balsų dauguma. Tuo pačiu egzistuoja jungtinės veiklos sutartis - dažnai taikoma mažesniems namams.
Jeigu gyventojai neįsteigia bendrijos ar nesudaro jungtinės veiklos sutarties, savivaldybė gali paskirti administratorių, kuris prižiūri bendrojo naudojimo objektus. Administravimo išlaidas apmoka visų patalpų savininkai proporcingai naudingojo ploto dydžiui. Taip pat kaupiasi kaupiamosios lėšos ateities remontams. Administratorius teikia reguliarias ataskaitas, o teisinis reglamentavimas apima Civilinį kodeksą, STR reglamentus ir savivaldybių tvarkas.
Administravimo paslaugos šiuo metu dažnai teikia UAB įmonės, kurios uždirba iš gyventojų mokamų mokesčių už administravimą, techninę priežiūrą ir pan. Gyventojai turi teisę inicijuoti administratoriaus keitimą, jei jie netenkinti jo veikla, ir gali steigti bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį.
Ką svarbu žinoti apie energetinį naudingumą ir statybos darbus
- Stogo, fasado ir pamato šiltinimas yra pagrindiniai veiksniai siekiant B energinio naudingumo klasės.
- Fasadų šiltinimas išorėje dažnai suteikia 30-40 proc. energijos sutaupymą; sprendimai turi atitikti kondensacijos ir drėgmės valdymo reikalavimus.
- Pamatai dažnai būna nešiltinti, tad būtina atlikti darnų plėtojimą su drenažo sistemomis ir pamatų šiltinimu.
- Grindų šiltinimas dažnai vyksta atliekant papildomus darbus, tokius kaip perdangų ar rūsio apšiltinimas.
- Stogo šiltinimo schemą geria patarti konstruktorius arba energinio naudingumo ekspertas, kad būtų išvengta vėdinimo tarpų ir kondensacijos.
Daugiabučių namų renovacijos administravimas ir teisiniai apskaičiavimai
Renovacija reikalauja išsamios investicijų analizės - investicijų plano, kuris apima techninę būklę, energinį naudingumą, rangos darbų sąmatas ir rizikų įvertinimą. Investicijų planas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis planuojamos techninės užduotys bei rangos darbai. Taip pat būtina įvertinti galimybes renovaciją atlikti kvartaline, kad vienoje teritorijoje būtų daugiau renovuojamų namų, ko pasekoje gaunama daugiau balų ir didesnė finansavimo tikimybė.
Svarbu užtikrinti, kad suteikiant paskolą, mokėjimų grafikai būtų suderinti su gyventojų galimybėmis ir kad projektų administratoriai aiškiai informuotų apie paskolos grąžinimo tvarką, įmokų paskirtį ir duomenis, kurių reikia teikti įmokų mokėjimams. Taip pat būtina laikytis Pirmajame mokėjimo prašyme pateikti visus reikalingus dokumentus ir laikytis statybos leidimų.
APVA parama ir kvietimo suvestinė
APVA informuoja, kad kvietimas daugiabučių renovacijai dėl B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės bei energiškai efektyvių priemonių sumažinant šilumos sąnaudas iki 40 proc. buvo paskelbtas 2024 m. lapkričio 11 d. ir pratęstas. Iki šiol buvo gautos 430 paraiškų už 133 mln. eurų, iš kurių 318 įvertintos, 296 sutartys pasirašytos. Parama apskaičiuojama pagal naują tvarką - fiksuotas įkainis. Be valstybės paramos, gali būti apmokamos ir kitos projekto išlaidos.
APVA parama individualiam namui renovacijai gali siekti iki 14 500 eurų vienam projektui, priklausomai nuo namo dydžio ir atliktų darbų. Paraiškos priimamos iki 2025 m. spalio 1 d. arba kol pasieks kvietimui skirtas lėšas. Reikalaujami dokumentai apima energinio naudingumo sertifikatą renovacijai, pažymą APVA dėl rekomenduotų atnaujinimo darbų, namo nuotraukas prieš renovaciją ir po jos.
Be to, informuojama, kad kvietimai ir parama gali būti taikoma ir tiems gyventojams, kurie jau pradėjo darbus - išlaidos gali būti kompensuojamos, jei jos fiksuotos nuo 2022 m. Taip pat yra informacijos apie lengvatines paskolų sąlygas - užtikrinimo nereikia arba reikia minimalių garantijų, o lengvatinės palūkanos gali būti 3 proc. per metus penkerius metus.
Priežiūra, skaidrumas ir gyventojų teisės
Sklandus daugiabučių renovacijos procesas priklauso nuo skaidraus valdymo - viešos informacijos apie tarifus, priežiūros darbų apimtis ir jų kokybė turi būti prieinama gyventojams. Bendrijos ar jungtinės veiklos sutarties steigimas leidžia gyventojams patiems spręsti dėl įmokų, darbų eiliškumo ir rangovų pasirinkimo. Administratoriaus paslaugos ateina su papildomomis išlaidomis, todėl svarbu įvertinti, ar bendrijos valdymas yra ekonomiškai naudingas.
Taip pat svarbu, kad gyventojai dalyvautų sprendimų priėmime - tik taip galima užtikrinti, kad projektas atitiks gyventojų poreikius ir bus įgyvendintas laiku.
tags: #daugiasluoksnes #renovacijos #finansavimas