Kritimai iš aukščio: rizikos veiksniai, saugos reikalavimai, rizikos vertinimas ir apsauga nuo kritimo bei asmeninė apsauga pavojingose medžiagose fasadų darbams

01. Kritimai iš aukščio išlieka viena dažniausių sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų priežasčių įvairiose pramonės šakose - statybose, energetikoje, sandėliavime, telekomunikacijose ir daugelyje kitų. Nepaisant griežtų saugos reikalavimų ir nuolat tobulėjančių apsaugos priemonių, tragedijos vis dar įvyksta. Dažnai to priežastis - ne tik netinkamas saugos priemonių naudojimas, bet ir klaidingas jų parinkimas. Šiame įraše aptarsime kritimo iš aukščio apsaugos priemonių hierarchiją, kuri padės jums sistemingai įvertinti rizikas ir pasirinkti efektyviausias priemones, užtikrinančias maksimalią darbuotojų saugą.

02. Statistika negailestinga: kritimai iš aukščio sudaro reikšmingą dalį visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe. Net ir nedidelis kritimas gali sukelti rimtus sužalojimus, tokius kaip kaulų lūžiai, galvos traumos ar vidaus organų pažeidimai.

03. Siekiant užtikrinti maksimalią darbuotojų saugą dirbant aukštyje, būtina vadovautis kritimo iš aukščio apsaugos priemonių hierarchija. Pirmiausia, prioritetas turėtų būti teikiamas kritimo prevencijai, o ne kritimo sustabdymui. Tai reiškia, kad reikia stengtis išvengti darbo aukštyje, jei įmanoma, arba sukurti tokias darbo sąlygas, kad kritimas būtų neįmanomas.

  1. Patys efektyviausias būdas apsisaugoti nuo kritimo iš aukščio - visiškai pašalinti šią riziką. Tai reiškia, kad, jei įmanoma, reikia vengti darbų aukštyje.
  2. Jei darbo aukštyje išvengti neįmanoma, kitas žingsnis - kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimas. Tai fiziniai barjerai, kurie apsaugo visus darbo zonoje esančius darbuotojus, nepriklausomai nuo jų individualių veiksmų.
  3. Ribojimo sistemos - tai asmeninės apsaugos priemonės (AAP), kurios fiziškai apriboja darbuotojo judėjimą ir neleidžia jam priartėti prie pavojingos zonos krašto.
  4. Sulaikymo sistemos - tai AAP, kurios veikia tik kritimo atveju. Jos sulaiko krentantį darbuotoją ir sumažina kritimo pasekmes. Įsitikinkite, kad inkaravimo taškas yra pakankamai aukštai ir kad įvertintas minimalus reikalingas aukštis, siekiant išvengti susidūrimo su žeme ar kitais paviršiais/objektais žemiau. Stebėkite „švytuoklės efektą”: kritimo metu darbuotojas gali įsisiūbuoti ir atsitrenkti į aplinkinius objektus. Kritimo faktorius - tai kritimo aukščio ir lyno ilgio santykis. Kritimo faktorius 0: inkaravimo taškas virš galvos, lynas įtemptas. Kritimo faktorius 2: inkaravimo taškas ties darbuotojo kojomis. Siekiama kuo mažesnio kritimo fakto­riaus (idealu - 0 arba 1). Kuo didesnis kritimo faktorius, tuo didesnė smūgio jėga ir sunkesnių sužalojimų rizika.
  5. Vidinės kontrolės priemonės - tai procedūros, mokymai, instrukcijos, ženklai ir kitos organizacinės priemonės, skirtos sumažinti kritimo riziką. Nors šios priemonės yra svarbios, jų efektyvumas labiausiai priklauso nuo darbuotojo sąmoningumo, elgesio ir drausmės, todėl jos laikomos mažiausiai veiksmingomis hierarchijos pakopoje.

04. Kritimai iš aukščio yra rimta problema, tačiau taikant sistemingą požiūrį į rizikos valdymą ir vadovaujantis kritimo iš aukščio apsaugos priemonių hierarchija, galima žymiai sumažinti nelaimingų atsitikimų tikimybę. Prisiminkite, kad efektyviausia apsauga - rizikos eliminavimas. Jei darbo aukštyje išvengti neįmanoma, pirmenybę teikite kolektyvinėms apsaugos priemonėms, o tik kraštutiniu atveju - asmeninėms apsaugos priemonėms ir vidinės kontrolės priemonėms.

05. Šiame tekste pateikiame LR Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių nustatytus darbo vietų profesinės rizikos vertinimo pažeidimus ir trūkumus įmonėms. Juos apibendrinome iš savo klientų, kuriuos atstovavome sprendžiant šiuos trūkumus. Visos įmonės privalo atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų nurodytus reikalavimus. Visus nurodytus reikalavimus įmonėms tikrina Valstybinė darbo inspekcija (VDI), jie atlieka patikrinimus, nustato trūkumus, pažeidimus ir kt.

Kritimo rizikos vertinimo žingsniai fasadų darbams

  1. Rinkti darbo zonas ir veiklas: pirmojo susitikimo metu su ekspertais nustatomas rizikos zonos ir jose atliekamos veiklos, taip pat jų dažnis.
  2. Aptarti rizikas: vietose atlikus patikrinimą išsiaiškinami atskiri rizikos veiksniai, kad vėliau užtikrinti visapusią apsaugą naudotojams.
  3. Įvertinti rizikas: atliekama išsami rizikų analizė, siekiant sukurti visapusišką saugos koncepciją ir nuspręsti, kokia apsaugos sistema būtų tinkamiausia.
  4. Specifikuoti apsaugos priemones: parinkti ir nurodyti atitinkamos rizikos mažinimo priemones - technines, organizacines ir asmenines apsaugos priemones. Čia taikomas (S)TOP principas.
  5. Įgyvendinti priemones: po išsamaus susitarimo užsakomi produktai, o įrengimų montavimą atlieka sertifikuota įmonė. Po diegimo vykdomas tyrimas ir mokymas.
  6. Išbandyti efektyvumą: atliekamas veiksmingumo testavimas, įskaitant patikrinimus prie įtvirtinimo taškų ir konsultacijas su specialistais.
  7. Dokumentuoti ir nuolat atnaujinti: rizikos vertinimas dokumentuojamas fotografijomis ir trumpomis aprašomos. Naudojama skaitinė sistema INNO|doc ar panašios priemonės.

Taip pat svarbu apžvelgti šios srities specifiką: fasadų sauga - ką reikia žinoti, kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir estetinis fasado vaizdas. Dažnai reikia derinti technines priemones, organizacines procedūras ir individualias apsaugos priemones taip, kad jos nekeltų nereikalingo vizualinio poveikio fasadui. Safety first principas turi būti taikomas visose situacijose, o rizikos vertinimas turi būti atliekamas ir reguliariai atnaujinamas, įvertinant besikeičiančias sąlygas ir įrangą.

Infografika: „Kritimo iš aukščio rizikos valdymo hierarchija“

Darbas su fasadų rizikomis susijęs su įvairių pavojų identifikavimu: kritimo avarijų rizika, paviršiai, kur gali būti liejama dažų arba cheminės medžiagos, ir kt. Pateikta informacija apima rizikos vertinimo eigą, įskaitant teisines nuostatas, tokias kaip Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų reikalavimai. Taip pat nurodomos praktinės nuorodos darbuotojų įgūdžių stiprinimui, dokumentacijai ir prevencijos priemonių įgyvendinimui.

Darbas su fasadais: rizikos valdymo praktika

LR Valstybinės darbo inspekcijos praktika rodo, kad įmonės dažnai vietoje visapusiško rizikos vertinimo turi pažeidimų: ne visą rizikų spektrą įvertina, trūksta rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių planų, neužpildo rizikos vertinimo kortelių ar nepaskiria atsakingų asmenų. Todėl būtina organizuoti rizikos vertinimą visoms galimoms veiksnių kategorijoms ir dažnai - įvairioms darbo vietoms - sandėlininkui, vadybininkui, direktoriui ar kitoms pozicijoms.

Be to, svarbu įvertinti biologiškai kilusias rizikas COVID-19 laikotarpiu ir užtikrinti tinkamą asmeninių apsaugos priemonių (AAP) tiekimą darbuotojams. Taip pat reikėtų turėti aiškias instrukcijas, kaip naudoti AAP, ir reguliariai atnaujinti rizikos vertinimą pagal pokyčius įmonėje ar darbo procesų etape.

Mapa: „LR regionų inspekcijų sričių pasiskirstymas rizikos vertinimo ataskaitose“

Asmeninės apsaugos priemonės fasadų darbams

Asmeninės apsaugos priemonės (AAP) - tai bet kuri priemonė, skirta turėti, dėvėti, siekiant apsaugoti darbuotoją nuo rizikos veiksnių ir poveikio sveikatai. Tai gali būti šalmai, pirštinės, apsauginiai drabužiai. Norint tiksliai nustatyti, kokių priemonių reikia, turi būti sudaryta rizikos vertinimo lentelė ir parengtas darbuotojų AAP kortelių sąrašas. Darbuotojų aprūpinimas AAP turi būti aiškiai aprašytas, įtrauktas į vidaus dokumentaciją, o priemonių naudojimas - reguliariai stebimas.

Siekiant užtikrinti saugą, būtina atlikti rizikos vertinimą, rinktis tinkamas AAP, ir sukurti procedūras dėl jų įdavimo, naudojimo, keitimo bei apskaitos. Taip pat svarbu informuoti darbuotojus apie rizikas, susijusias su jų pareigomis, bei užtikrinti jų mokymą dėl teisingo AAP naudojimo.

Infografika: „AAP parinkimo procesas“

Pagalba įmonėms: rizikos vertinimo pažeidimų šalinimas

Laiku atliktas darbo vietų profesinės rizikos vertinimas visoms galimoms veiksnių grupėms - energetika, sandėliavimas, statyba, gamyba ir kt. - sumažina nelaimingų atsitikimų riziką, apsaugo darbuotojus nuo kritimo, slydimo ir kitų dažnai pasitaikančių traumas. Darbas fasadų zonose reikalauja papildomų priemonių - laikinojo tilto, laikinų šachtų apsaugų, neslidžių kilimėlių ir kt. Tokios priemonės, kartu su organizacinėmis ir personalinėmis priemonėmis, sudaro saugesnę darbo aplinką.

Infografika: „Sąveika: techninės, organizacinės ir asmeninės priemonės“

Investavimas į kokybiškas kritimo prevencijos sistemas ne tik saugo darbuotojus, bet ir padeda įmonei išvengti baudų bei reputacijos nuostolių. Dėl konkrečių sprendimų ir konsultacijų kreipkitės per kontaktų puslapį - pasiūlysime sertifikuotas priemones, mokymus ir procedūras, atitinkančias Lietuvos teisės aktų reikalavimus.

tags: #darbas #su #fasadais #rizikos #veiksniai