1963 metais pasirodė britų filmas apie Džeimsą Bondą - „Iš Rusijos su meile“. Senokai Lietuvoje nebuvo tiek daug „be meilės“ diskutuojama apie Rusiją, kurios neigiamas įvaizdis, atrodo, vienija lietuvius labiau negu alus ir krepšinio pergalės, kaip skelbė viena populiari reklama. Taip jau atsitiko, kad Rusijos vykdomas ekonominis embargas Lietuvai sutapo su geopolitine kaita Rytų Europoje, ieškiniu „Gazpromui“ dėl dujų kainų ir stiprėjančia antibaltiška Kremliaus propaganda.
Tačiau tokie veiksmai neturėtų stebinti tų, kurie domisi šios šalies politikos pokyčiais nuo 2000 metų, kai į valdžią atėjo Vladimiras Putinas. Įtakingas Kremliaus vertinamas geopolitikas Aleksandras Duginas dar 2005 metais teigė, kad „Gazpromas“ iš esmės yra Rusijos simbolis geoekonomine prasme. 2004 metais politinis analitikas iš JAV valstybės departamento Januszas Bugajskis išleido knygą „Šaltoji taika. Naujasis Rusijos imperializmas“, joje rašo, kad atėjus į valdžią Putinui Rusijoje vėl atsirado spaudos cenzūra, kai Rusijos prezidentas pasirašė Informacijos saugos doktriną, leidžiančią valstybei kištis į žiniasklaidos politiką, nutildyti ar pakeisti leidėjų grupes, o tas pats „Gazpromas“ pradėjo supirkti žiniasklaidos priemones. Čia dėl vadinamojo visokių „Pervyj Baltijskij kanal“, NTV ar ORT „objektyvumo“.
Kartais sakoma, kad Rusijos nereikia erzinti - ryškia geopolitine orientacija į Vakarus, keliant ieškinius „Gazpromui“ arba primenant apie 1940 metų okupaciją, dėl kurios Lietuva patyrė didžiulius žmogiškuosius ir materialinius praradimus. Primenamas Suomijos, kuri tam pačiam „Gazpromui“ už 1 000 kubų moka apie 450 dolerių, o štai Lietuva - apie 600 dolerių, pavyzdys. Šias eilutes rašau Helsinkyje, kuris yra ramios ir kultūringos šalies, pasiekusios gerovę savo darbu ir užsispyrimu, sostinė. Architektūros požiūriu Helsinkis yra kiek nuobodokas. Čia nėra tokių viduramžių senamiesčio kvartalų kaip Taline, Rygoje ar Vilniuje, tačiau suomiai sukūrė gerovės valstybę. Ne tik darbu, bet dar ir todėl, kad nebuvo po karo okupuoti sovietų kaip Baltijos šalys.
Paminklų diskusijos ir istorinė amnezijos politika
Talinas yra pavyzdys Vilniui, nors gyvenant šalia tokio kaimyno sunku ką nors prognozuoti. Vieną dieną toks kaimynas draugauti siūlo, o kitą, žiūrėk, dar peilį išsitrauks. Žiūrėti tiesiogiai Visi Filmai Serialai Sportas Žinios Laidos Dokumentika Vaikams Muzika Animaciniai Dabar Vakar Šiandien Rytoj Savaitei TV Programa Kanalai Tiesiogiai Serialai online Filmai online Aktoriai Rodo.lt tai tiksli informacija apie televizijos programą. Mūsų svetainėje tv programa yra atnaujinama nuolatos, čia rasite ne tik populiariausių lnk, tv3, btv, lrt, tv1, tv6, Lietuvos ryto TV bet ir daugiau tv kanalų. Filmai, sportas, muzika, pramoginės, pažintinės, vaikams, dokumentika, publicistika, loterijos - tv programa siūlo išsirinkti tai kas jus domina labiausiai.
Tarp svarbiausių temų - 2020-2021 metų diskusijos apie sovietinių paminklų likimą. Prieš daugiau nei trisdešimt metų, žlugus SSRS, šalyse, priklausiusiose sovietų įtakos zonai, buvo pradėti griauti su totalitarine praeitimi susiję paminklai. 2022 metais prasidėjus plataus masto karui, ne tik Ukrainoje, bet ir daugelyje su Rusija besiribojančių valstybių pradėti griauti su šalimi agresore siejami paminklai. Tai daugiausia nereikšmingi sovietinės atminties ženklai, tačiau yra keletas ir žinomesnių, dėl kurių likimo kilo diskusijų.
Lenkijos nacionalinės atminties instituto direktorius Karolis Nawrockis įsitikinęs, kad „raudonoms žvaigdėms nėra vietos laisvos Europos viešojoje erdvėje“. „Tai sistemos, kurios dvasia vis dar gyva Rusijos Federacijoje ir kuri, vadovaudamasi savo vertybėmis ir požiūriu į pasaulį, neša ukrainiečiams mirtį 21 amžiuje, simboliai“, - sako K. Rusijai aneksavus Krymą. Vilniuje buvo nukeltos 1952 metais ant Žaliojo tilto atramų įrengtos sovietų studentų, kolūkiečių, darbininkų ir karių statulos. 2021 metų vasarą iš saugomų kultūros objektų sąrašo buvo išbrauktas paminklas rašytojui Petrui Cvirkai, buvusiam delegacijos, kuri kreipėsi į SSRS Aukščiausiąją Tarybą dėl Lietuvos įstojimo į Sovietų Sąjungą, nariu.
2021-ųjų lapkritį P. „Puikiai suprantu žmones, kuriems skaudu matyti šiuos paminklus, nes jie primena apie jų netektis, - interviu „Laisvės“ radijui sakė Europos humanitarinio universiteto Vilniuje Medijų centro vadovė Rita Miliūtė. - Mane taip pat erzina betoniniai obeliskai su žvaigždėmis viršuje. Jie gadina vizualinę aplinką. Tai paminklai pastatyti okupacijos garbei, lietuvius, žydus ir rusakalbius gyventojus žudžiusių žmonių garbei.
Gegužės mėnesį Latvija pasitraukė iš susitarimo su Rusija dėl karo memorialų ir atminimo ženklų išsaugojimo. Tarp žymiausių paminklų 2022 metais buvo demontuoti 28 paminklai Aleksandrui Puškinui, 9 paminklai Maksimui Gorkiui ir 4 paminklai Aleksandrui Suvorovui. Kyjive nugriautas paminklas Rusijos ir Ukrainos tautų draugystei, ruošiamasi nukelti paminklus Mykolai Ščorsui, Nikolajui Vatutinui ir Valerijui Čkalovui.
„Monumentų griovimo procesą reikėtų suskirstyti į kelis etapus. Viskas prasidėjo 1991 metais. Akivaizdu, kad jis buvo ilgas ir daugeliu aspektų sudėtingas, ypač Ukrainoje. Po 2014 metų dekomunizacija virto derusifikacija. Odesoje turiu giminių, todėl žinau visuomenės nuomonės pokyčius, kai miestas bombarduojamas. Kaip istorikas, aš manau, kad turėtume skaityti Puškiną, Lermontovą ir Tolstojų, nes jie mums leidžia suprasti rusus, jų imperinį mąstymą. Bet tai nereiškia, kad jiems turėti stovėti paminklai, - sako K. Galuška.
Įvairios iniciatyvos dialogui ir ateities vizijos
Lietuvos ir Rusijos dvišaliai santykiai išgyvena šaltuką, ieškoma idėjų, kaip suartinti dvi kaimynes. Viena jų - Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo forumo kūrimas, kuris praktine prasme gali reikšti ir televizijos laidų gamybą bei įvairios literatūros leidybą. Yra pasiūlymų per nacionalinius transliuotojų kanalus rodyti TV laidą, kuri skatintų šalių santykių atšilimą. Jeigu laida būtų transliuojama Lietuvoje, ji vadintųsi „Su meile Rusijai“, jei Rusijoje - „Su meile Lietuvai“.
Šeštadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas pasidalijo idėjomis apie forumą. „Forumo veiklos aspektas būtų labai platus, aš turiu galvoj knygų leidybą, toliau konferencijos aktualiais klausimais, nevengiant ir tų istorinių dalykų“, - sakė J. Karosas. Jis pridūrė, kad Lietuvos ir Rusijos forumas galėtų būti kopijuojamas iš Lietuvos-Vokietijos forumo, kuris veikia nuo 2005 metų ir apima politiką, verslą, mokslą ir kultūrą. Šiame forume slypi tikslas skatinti Lietuvos žmonių domėjimąsi vokiečių istoriniu ir kultūriniu paveldu bei prisidėti prie ES Rytų kaimynystės politikos.
Gana panašias idėjas aptarta ir per susitikimus su Rusijos užsienio reikalų viceministru Vladimiru Titovu bei Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininku Konstantinu Kosačiovu. Rusijos atstovai palaiko idėją, tačiau reikalauja aiškios struktūros ir palaikymo iš savo valdžios. „Be kita ko, Rusijos užsienio reikalų ministerija, kai gavo mūsų idėją, jai pritarė ir norėjo, kad viskas būtų struktūruota“, - pasakojo J. Karosas.
Nacionaliniuose svarstymuose iškilo ir atsakomybės klausimai dėl objektyvumo. Pasak Audroniaus Ažubalio, idėja apie TV laidą gali būti gyvybinga tik tuo atveju, jei ji būtų „iš tikrų“ abipusė ir nebūtų vienpusiška. „Aš nejaučiu, kad jinai galėtų būti gyvybinga. Į stipriai kontroliuojamą televiziją niekas laidos, aš labai bijau, neįleis“, - sakė A. Ažubalis, pabrėždamas, kad be platesnio valdžios pritarimo laidą sunkiai įsileistų Kremliaus valdomos žiniasklaidos tinklai.
Maskvoje šią savaitę viešėję Lietuvos parlamentarams teko išklausyti karštų Rusijos Dūmos atstovų priekaištų dėl neseniai Seimo priimto įstatymo, draudžiančio sovietų simbolikos naudojimą susirinkimuose. Dūmos Tarptautinių reikalų komitetas rengia atsaką - Dūmai netrukus turėtų būti pateiktas svarstyti pareiškimas dėl Rusijos ir Lietuvos santykių.
Pristatymo forma ir nauda visuomenei
- Diskusijos apie dvišalių santykių atšilimą apima ne tik politikos, bet ir kultūros, žurnalistikos ir švietimo sritis.
- Siūlomos TV laidos idėjos gali padėti paaiškinti istorinius faktus, atsakyti į stereotipus ir suteikti platformą dialogui.
- Tarptautinės institucijos ir regioniniai partneriai skatina konstruktyvų dialogą, tačiau reikalauja aiškių taisyklių ir skaidrumo.
„Čia aš padedu kurti kažką nuo nulio“ | Francis Linsangan – sėkmės istorijos
Taigi įtamptos temos - istorijos traumos, paminklų likimas, geopolitinis kontekstas ir kultūrinis dialogas - susipina į platesnį klausimą apie tai, kaip Lietuva ir Rusija galėtų rasti bent kiek solidesnį toną. Tikėjimas dialogu reikalauja realaus įsipareigojimo, profesionalumo ir gebėjimo atskirti emocijas nuo faktais grįstos diskusijos.
tags: #dailylentes #is #rusijos #su #meile