Medienos padengimas ir sendinimo metodai: kaip atlikti priemones, reagentai, saugumas ir patarimai

Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai natūralios medienos padengimo būdai, sendinimo technikos ir praktiniai patarimai, kaip saugiai dirbti su cheminiais reagentais. Pateikti metodai padeda išlaikyti ar pabrėžti medžio tekstūrą, apsaugoti paviršių bei suteikti namų interjerui ar fasadui išskirtinumo. Taip pat aprašomi degūs ir toksiški cheminiai reagentai, jų saugojimo principai bei svarbiausi saugumo reikalavimai.

Natūralūs padengimo būdai ir jų savybės

Lakavimas - medienos padengimas poliuretaniniais, nitroceliulioziniais, akriliniais ar vandeniniais gruntais ir lakais. Lakai medienos paviršiuje sudaro skaidrią apsauginę plėvelę. Lakuoti paviršiai yra atsparūs ultravioletiniam saulės poveikiui.

Alyvavimas - medienos padengimas alyva. Padengtas alyva medinis paviršius „kvėpuoja“, išlaikoma natūrali medžio struktūra. Alyva giliai įsigeria į medienos paviršių ir suteikia jam atspalvį bei paryškina medžio tekstūrą. Alyva labai tinka brangioms medienos rūšims. Alyvavimas yra menkai atsparus aplinkos mechaniniam poveikiui. Alyvuotus paviršius kas 4-5 metai rekomenduojama atnaujinti peralyvuojant.

Beicavimas - medienos tonavimas skaidriomis skiediklinėmis-spiritinėmis dažyvėmis (beicais). Beicai fiksuojami poliuretaniniais, nitroceliulioziniais, akriliniais ar vandeniniais gruntais ir lakais. Dėl plataus atspalvių pasirinkimo ir galimybės priderinti prie interjero stiliaus, beicavimas yra gana populiarus. Beicuojant paviršiuje išlieka aiški matoma natūrali medžio tekstūra ir raštas.

Dažymas - medienos padengimas dažais, suteikiant paviršiui pasirinktą spalvą. Dažai sudaro neskaidrią plėvelę. Paviršiai gali būti dažomi paliekant matomą medžio tekstūrą arba taip, kad ji būtų netolygiai matoma.

Patinavimas - medienos paviršiai padengiami patina, norint išryškinti medienos tekstūrą, „pasendinti“ gaminius. Paprastai patina dengiamas visas lakuotos ar dažytos detalės paviršius, po to valomas plieno vilna ar kempinėle ir fiksuojamas laku.

Sendinimas mechaniškai - medienos apdorojimas mechaniniu šukavimu, taip rievės (minkštoji medienos dalis) tampa gilesnės. Vėliau paviršius padengiamas patina bei laku, kad gaminiai atrodytų autentiškiau ir seniau.

Natūralus paviršius - medienos paviršiai gali būti paliekami visiškai nedengiami. Tai išlaiko natūralų medžio vaizdą, bet reikalauja nuolatinės priežiūros.

Sendinimo metodas su geležies sulfatu (FeSO4·7H2O)

Šis metodas skirtas MAUMEDŽIO medienai ir suteikia greitą, efektyvų senėjimo efektą. Geležies sulfatas medžiui suteikia pilką sendintą atspalvį ir apsaugo nuo pelėsių. Procesas vyksta taip:

1. Pasigaminkite tirpalą. Geležies sulfatas sumaišomas su šiltu vandeniu santykiu 1:4 (100 g geležies sulfato + 400 ml vandens). Maišykite, kol FeSO4·7H2O dalelės ištirps.
2. Dirbti su apsaugos priemonėmis - pirštinėmis.
3. Paruoštą tirpalą tepti ant sušlapintos medienos paviršiaus. Rezultatas bus geresnis, jei tepsite ant senos medienos.
4. Palikti kelioms valandoms, kad mediena išdžiūtų ir reakcija įvyktų (saulėtą dieną mediena sureaguoja greičiau).
5. Po apdirbimo medieną būtina gerai nuplauti 2-3 kartus (geležies sulfato likučiai skatina rūdijimo procesą).
6. Norint labiau išryškinti spalvą, po sendinimo medieną galima alyvuoti bespalve alyva.

Rezultatas - greitas ir efektyvus. Norimas efektas išryškėja išdžiuvus medienai, geriausiai matomas po vienos ar dviejų savaičių. Tyrime naudojama maumedžio dailylentė, kuri tapo sendinta geležies sulfatu.

Aplicijoje pateikiama praktinė instrukcija:

1. Paruoškite tirpalą (1/4 santykis): 100 g FeSO4·7H2O + 400 ml vandens.
2. Tepti ant šlapios medienos paviršiaus.
3. Palikti kelioms valandoms, leisti reakcijai įvykti.
4. Nuplauti 2-3 kartus, kad išvengtumėte korozijos.
5. Pasirinkus, išbaigti alyvavimu.

Pastaba: sendinimas tinka specifinei maumedžio medienai; kitos medienos rūšys gali nepasiekti identiško efekto ar reikalauti kitų paruošimo priemonių.

Sauga cheminiams reagentams: klasifikacija, laikymas ir saugumas

Degūs ir sprogūs cheminiai reagentai dažnai turi pliūpsnio temperatūrą žemesnę nei 25°C. Dauguma jų yra lakūs skysčiai ir gali degti veikiami atviros liepsnos. Kuo žemesnė pliūpsnio temperatūra - tuo lengviau degti. Kai kurie kietieji reagentai patys yra sprogūs ar labai reaktyvūs.

1. Degūs reagentai - venkite šildyti tiesiogiai šildytuvais ar atviros liepsnos. Laikyti vėsioje ir gerai vėdinamoje vietoje.

2. Toksiški reagentai - jie gali būti nuodingi net ir nedideliais kiekiais įkvėpiant ar įkvepiant. Naudoti tik su apsauginėmis priemonėmis, nusiprausti po darbo, laikyti tik rašytinai apribotus kiekius.

3. Koroziniai reagentai - reikia greitai nuplauti nuo odos, gleivinių, akių. Susipažinti su skubaus gydymo metodais ir laikyti ten, kur yra mažesnė rizika.

4. Stipriai oksiduojantys reagentai - gali sukelti reakcijas su vandeniu ar organinėmis medžiagomis. Laikyti žemėje temperatūroje (ne aukštesnėje kaip 30°C) ir gero vėdinimo aplinkoje, atskiro sujungimo su redukavimo medžiagomis vengti.

Laikymo ir saugojimo reikalavimai

1. Cheminiai reagentai laikomi kvalifikuoto asmens prižiūroje ir tik nurodytose spintelėse.
2. Laikymo patalpa turi būti švari, gerai vėdinama, temperatūra normali, drėgmė kontroliuojama.
3. Reagentai turi būti hermetiškai supakuoti, aiškiai pažymėti etikete ir nurodytais laikymo reikalavimais.
4. Kai reagentas keičia spalvą ar drumsta - naudoti; netinkamas naudoti.
5. Specialios priežiūros - sprogstamųjų, toksiškų, degių ir korozinių medžiagų laikymas atskirai.

Praktiniai patarimai ir papildomi metodai

Medžio paviršių galima puošti papildomomis technikomis, kurios skiriasi nuo tradicinių padengimo būdų:

• Acto ir plieno drožlių beicas - tamsesniam paviršiui kuriant „seną“ įvaizdį.
• Acto tirpalas su plieno drožlėmis - nušveidinti paviršiai su rūdijimo efektu.
• Arbatos tirpalo beicas - savo spalva prideda natūralų tamsą ir gilų toną.
• Sodos tirpalo impregnacija - papildoma medienos apsauga ir švelnus šlifavimas.
• Kankinimo metodai - variantai su varžtais, kojine ar švitriniu popieriumi, kurie sukuria „nuo senumo“ įspūdį.

Numeruota praktika, kaip naudoti šiuos papildomus metodus:

1. Acto ir plieno drožlių tirpalas: plieno drožlę į stiklainį, užpilkite actu, palikite 72 valandas. Po to šveiskite švitriniu popieriumi ir tepkite beicą ant medienos.
2. Apsaugotinės priemonės - naudokite vaškuojančią alyvą, kad apsaugotumėte paviršių.
3. Kietieji metodai - naudokite varžtus, kojinę ar plaktuką norint sukurti raštą ir tekstūrą.

Į ką atsižvelgti renkant medienos apdailos metodą?

- Natūralus paviršius reikalauja nuolatinės priežiūros; pasirinkus sendinimo metodą, galima pasiekti senoviško efekto be didelių priežiūros injekcijų.

- Maumedžio mediena pasižymi dideliu tvirtumu ir atsparumu, todėl yra ypač tinkama sendinimui. Ji sunkesnė už eglę ir kietesnė, todėl ilgaamžė.

- Sendinimas geležies sulfatu yra specifinis metodas, tinkantis tik MAUMEDŽIO medienai, suteikiantis pilką toną ir natūralų „senos medienos“ įspūdį. Po sendinimo galima papildomai alyvuoti bespalve alyva.

Integruota įvairovė: matuojamos spalvos ir tekstūros

Padengimo metodai leidžia pasiekti įvairias teksto variacijas: išlaikyti natūralią tekstūrą (lakavimas, beicavimas), pritaikyti interjero stilistikai (beicavimas, dažymas), arba perduoti senovės atmosferą (sendinimas, patinavimas). Kiekvienas pasirinktas metodas turi savo privalumus ir reikalavimus dėl priežiūros bei saugumo.

Galimos lentelės su duomenimis

Naudojant beicavimo ar lakavimo metodus galima sukurti skirtingus stilistikos efektus: nuo šviesių, skaidrių dangų iki intensyvių, matomų paviršių.

tags: #cheminis #medienos #sendinimas