Betonas yra itin patvari ir ilgaamžė statybinė medžiaga, tačiau net ir jis nėra apsaugotas nuo įtrūkimų, kiaurymių, oro ertmių bei nepakankamo sutankinimo. Šie defektai leidžia drėgmei ir kenksmingoms medžiagoms prasiskverbti į konstrukciją, pablogindami betono savybes bei keliaudami riziką pelėsiui, armatūros korozijai ar net dalinei griūčiai. Drėgmė kaupiasi rūsiuose ir kituose pastato sektoriuose, o kondensatas atsiranda dėl ventiliacijos trūkumų, kapiliarinės drėgmės ar nepakankamos hidroizoliacijos. Norint užkirsti kelią problemoms, būtina suprasti priežastis ir taikyti tinkamas prevencijos bei šalinimo priemones.
Drėgmės kaupiimosi betone priežastys
- Problemos su ventiliacija: dėl prastos oro cirkuliacijos ar užblokuotų kanalų natūrali ventiliacija gali būti nepakankama.
- Gruntinių vandenų lygio padidėjimas: pavasarį-rudenį, gausių kritulių metu, rūsiuose susikaupia vanduo.
- Kapiliarinės drėgmės prasiskverbimas: drėgmė migruoja iš dirvos į betoną per mikroskopinius įtrūkimus ir poras.
- Kondensatas ant inžinerinių tinklų: temperatūrų skirtumas tarp vandens ir oro paviršiaus skatina kondensaciją.
- Betono įtrūkimai: džiūvimo, terminio, cheminio susitraukimo ar apkrovų įtakoje įtrūkimai tampa patekimo kanalu į konstrukcijos vidų.
Įtrūkimai atsiranda dėl penkių pagrindinių priežasčių: džiūvimo susitraukimo, plastinio susitraukimo, savaiminio (cheminio) susitraukimo, didelio apimties šilumos išskyrimo, bei autogeninio susitraukimo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į temperatūros susitraukimo įtempius dėl šilumos išskyrimo iš cemento hidratuojančios gelžbetonės masės bei temperatūros svyravimų.
Betono įtrūkimai ir jų poveikis
Įtrūkimai gali būti konstrukciniai ar gyvi. Jie sukelia vandens ir deguonies prasiskverbimą į vidų, skatina koroziją ir kokybės praradimą. Džiūvimo, plastinio ir autogeninio susitraukimo įtempiai lemia įvairaus dydžio įtrūkimus, o temperatūros pokyčiai sustiprina šią problemą. Be to, įtrūkimai gali būti susiję su neteisingu pagrindo parengimu arba nepataisytais išsiplėtimo siūlėmis, kas sukelia tolesnį įtrūkimų kilimą.
Betono paviršiaus defektai
Dažnos problemos: lupimas, dulkėjimas, pūslėjimasis, siūlių pažeidimai ir pan. Jei defektai nėra tvarkomi, į juos skverbiasi drėgmė ir chemikalai, pablogėja estetinė išvaizda bei eksploatacijos savybės. Todėl būtina tinkamai paruošti paviršių ir pasirinkti atitinkamus remontinius sprendimus.
Prevencija ir šalinimo būdai
Ventiliacijos gerinimas
Esant prastam oro pasikeitimui, galima įrengti papildomą natūralią ar priverstinę ventiliaciją. Dažnai dovoljno įrengti du vamzdžius - ištraukos ir įtraukos - skirtingose vietose nuo grindų ir kampuose.
Hidroizoliacija ir apsauga nuo drėgmės
- Hidroizoliacinės medžiagos: ruberoidas, teptinė hidroizoliacija, hidroizoliacijos juostos sandūroms.
- Hidroizoliuojantys priedai betonui: kristalinės technologijos, kurios užpildo įtrūkimus iki 0,4-0,5 mm, mažina vandens įgerpagumą; BETOCRETE priedai, suteikiantys hidrofobines savybes, sumažina vandens įgeriamumą iki 80%.
- Mineralinė hidroizoliacija: cementinis skiedinys, kuris formuoja netirpius kristalus porose ir kapiliaruose.
- Skverbiamojo hidroizoliacijos mišiniai, horizontali hidroizoliacijos užkardos įrengimas, kai drėgmė kyla iš pamato.
Skverbiamojo poveikio hidroizoliacija bei kristalinės technologijos užpildo poras ir užkerta kelią vandeniui. Kristaliniai priedai veikia betone, sudarydami nano kristalus, kurie užpildo įtrūkimus ir sumažina vandens pernešimą.
Gruntinių vandenų kontrolė
Atsiradus gruntiniams vandeniams, būtina stiprinti pamatą ir įrengti nusiurbimo sistemą. Vienas iš efektyvių būdų - aktyvusis drenažas su šuliniais ir siurbliu.
Mūro džiovinimo sistema
Kapiliarinį drėgnumą galima mažinti naudojant elektromagnetinių bangų įrenginius, kurie sumažina kapiliarinį siurbimą ir padeda drėgmei kristalizuotis ar išstumti.
Drėgmės šalinimas betone - remontas ir medžiagos
Drėgmės šalinimas reikalauja išsamaus priežasčių nustatymo ir tinkamų sprendimų. Pagrindas turi būti tvirtas, šiurkštus, švarus ir be cemento pieno bei dulkių. Dažnai naudojami frezavimas ir šratinis valymas, kad paviršius būtų tinkamai paruoštas.
Įtrūkimų taisymas: lankstūs užpildai, standžios dervos, injekcija ar nedideliems įtrūkimams - silikoniniai ar epoksidiniai hermetikai. Autoriai pabrėžia, kad naudojant riboto elastingumo injektavimą reikia užpildyti šoninius paviršius, kad būtų atkurtas apkrovos perdavimas.
Remonto medžiagos turi būti suderintos su pagrindu: atsparumas aukštam slėgiui, vandeniui, cheminėms medžiagoms, taip pat atsparumas dėvėjimui ir šilumai. Dažnai naudojami cementiniai pagrindo remonto skiediniai, polimeriai sustiprinti arba stori užpildai tinkavimui bei atstatymui. Didesnis dėmesys skiriamas dervų sistemoms pramoninėse grindyse, kur reikalingas didelis atsparumas ir sandarumas.
Rankinis paruošimas ir paviršiaus užpildymas
Kruopštus pagrindo paruošimas - vienas svarbiausių žingsnių. Pagrindas turi būti tvirtas, šiurkštus, švarus ir be cemento pieno. Frezavimas ar šratavimas suteikia reikiamą šiurkštumą ir atveria paviršiaus poras, skatinant gerą įsiskverbimą ir sukibimą. Po įtrūkimų užpildymo, sutankinimo darbas turi būti palaikomas ir papildomai atstatomas naudojant įrankį, injektavimo sistemas arba dervines medžiagas.
Remonto skiediniai gali būti ploni ar stori. Ploni skiediniai tinka mažiems įtrūkimams ir paviršiaus korekcijoms, o stori - dideliems defektams užpildyti, tinkavimui ir suformavimui. Taip pat būtina užkirsti kelią drėgmei per visą remonto procesą - nuo džiovinimo etapo iki galutinio dangos įrengimo.
Kokie yra geriausi sprendimai konkretiems atvejams?
Kai kalbama apie remonto skiedinius, nėra vieno universalaus atsakymo. Dažnai naudojami cemento pagrindo remonto skiediniai kartu su polimerais sustiprintais užpildais. Tokių mišinių galimybės įtrauktos į pramoninę praktikas: jie skirti konstrukciniams remontams, perprofilavimui, atsparumui ir atsparumui cheminėms medžiagoms. “Baumerk” siūlo sprendimus, o Master Builders Solutions su MasterEmaco linija - plataus spektro sprendimus užtikrinančius ilgaamžiškumą ir tinkamą laikomąją galią. Paprastai pramonė pasirenkama dėl didelio Shore D kietumo poreikio, atsparumo dilimui bei apkrovoms.
Kaip taikoma technologija šiuolaikiniame statybe?
Betoninės grindys reikalauja nuoseklaus priežiūros: įtrūkimų užglaistymas, paviršiaus atnaujinimas ir tinkamam sukibimui užtikrinti. Rinkoje siūlomos įvairios priemonės: nuo plonų plėvelinių dangų iki intensyvių PCC sistemų ir dervų užpildų. Tinkamas pagrindas, švelnus paruošimas, džiovimo kontrolė ir temperatūros reguliavimas padeda užkirsti kelią naujiems įtrūkimams ir užtikrina ilgalaikį paviršiaus stabilumą.
Turime prisiminti, kad įtrūkimų taisymas turi būti atliktas atsižvelgiant į jų priežastis ir tikslą - atkurti sandarumą, užkirsti kelią tolesniam įtrūkimų plėtrai ir užtikrinti saugų, ilgaamžį paviršių.
Rekomenduojami sprendimai grindims ir jų įgyvendinimas
- Pramoninėse grindyse taikomos dervų sistemos su dideliu atsparumu dilimui ir cheminių medžiagų pasipriešinimu.
- Pagrindo paruošimo fazė - šlifavimas, šratavimas ar frezavimas, siekiant maksimaliai gero sukibimo.
- Įtrūkimų užpildymas elastingais ir standžiais užpildais priklausomai nuo jų pobūdžio.
- Kristalinės hidroizoliacijos priedai - BETOCRETE tipo, užtikrinantys vandens atstūmimą ir hidroizoliaciją viduje.
- Ventiliacijos ir hidroizoliacijos derinimas, kad būtų užtikrintas ilgaamžiškumas ir sumažintas drėgmės poveikis.
NEPIRKITE BUTO REMONTO KOL NEPAŽIŪRĖJOTE ŠIO VAIZDO ĮRAŠO, BUTO REMONTO KAINOS.
Remiantis LST EN 206-1 gairėmis, cemento sudėtinių parinkimo rekomendacijos priklauso nuo aplinkos poveikio klasei. Pavyzdžiui, verticalioje paviršiuje, veikiamoje lietaus ir šalčio, reikia naudoti betono klasę C30/37 su tinkamu cemento kiekiu. Hidroizoliacijos sprendimai ir jų derinimai su pagrindu yra būtini ilgaamžiškumo užtikrinimui.
Į ką atsižvelgti planuojant remontus
- Nustatyti pagrindinę įtrūkimų atsiradimo priežastį.
- Parinkti tinkamiausią remonto strategiją, atsižvelgiant į ar įtrūkimai yra konstrukciniai, gyvi ar ne.
- Atsiskaitli, kad naujoji dangos sistema nepažeis pagrindo, o remonto medžiagos sukuria tinkamą sukibimą.
- Užtikrinti tinkamą pagrindo paruošimą, švarumą ir šiurkštumą, frezavimą ar šratavimą.
- Atsižvelgti į drėgmės lygį ir krypčių temperatūrų svyravimus, kad būtų išvengta antrinių įtrūkimų.